Judrėniškiai didžiuojasi esantys legendinio lakūno kraštiečiai
Užkampiu vadinamos Judrėnų seniūnijos bend-ruomenei reikėjo ieškoti savo kelio. Šį kraštą prieš 90 metų išgarsino čia gimęs legendinis lakūnas S. Darius ir S. Girėnas „Lituanicos“ skrydžiu per Atlantą. Didvyrio atminimą puoselėjantys judrėniškiai įvairiais būdais skleidžia žinią, kad kaimas gyvas, susitelkęs, vertas šio žygdarbio.
Sūrius išgarsino agitbrigada
Išgirdęs sakant, kad Judrėnai – Klaipėdos rajono užkampis, seniūnas Zigmantas Siminauskas linksmai atšauna: „Iš kurios pusės žiūrėsi: važiuojant nuo Vilniaus, Judrėnai yra arčiau nei Gargždai.“ Šio „užkampio“ žmonės visada siekė būti ne prastesni už priemiestyje įsikūrusiuosius. O kai stengiesi, tai ir krašto istoriniai faktai prisideda: kai judrėniškio paklausia, iš kur jis, šis nusišypso, jog iš to krašto, kur legendinis lakūnas Steponas Darius gimė ir augo. Ir visiems aišku. Ypač šiemet, kai 2023-ieji paskelbti lakūnų S. Dariaus ir S. Girėno „Lituanicos“ 90-mečio skrydžio metais. S. Dariaus gimtinėje iškilmingas minėjimas tūkstančius sutraukė.
Jame dalyvavusio lakūno S. Dariaus anūko Skirmunto Maštaro žmona Nijolė, kartu su vyru pakviesta į sceną, susirinkusiai miniai įtaigiai pranešė, kad čia veikusioje mugėje iš judrėniškės nusipirko sūrį. Renginio vedėja, teatro režisierė Vilija Norvilienė žemaitiška šnekta linksmai padėkojo už reklamą kaimo sūrininkėms.
Beje, pirmieji judrėniškių sūrius išgarsino agitbrigados „Auksinė žuvelė“ nariai savo pirmojoje programoje. Ši humoro grupė, kurią subūrė V. Norvilienė, išaugo į didelę komandą, žinomą ne tik Klaipėdos rajone, suformavo unikalų kultūros reiškinį – „Judrėnjuokį“, kuris kasmet sutraukia šimtus žiūrovų.
Pirmosios vaišės – su iššūkiais
Judrėnų S. Dariaus bendruomenė garsėja ne tik sūriais, bet ir kulinarinio paveldo puoselėjimu. Ji sulaukia nemažai užsakymų pagaminti senovinių patiekalų didelėms žmonių grupėms. „O pradžia – iš biednystės, – prisiminusi ją šypsojosi bendruomenės pirmininkė V. Norvilienė. – Daugiau nei prieš 30 metų S. Dariaus tėviškėje-muziejuje atstačius sodybos pastatus, norėjome pavaišinti priėmimo komisiją. Buvo sunkūs laikai – neturėjome nei lėšų, nei patirties, tai nusprendėme pagaminti valgių iš to, ką turėjome: daržovių, mėsos, pieno. Išvirėme cepelinų, „apvalių“ bulvių, susukome kastinio, padarėme cibulynės – pasiraitojusios rankoves tuomet dirbo Irena Marauskienė, Janina Jokšienė. Pirmosios mūsų vaišės buvo su iššūkiais, bet visiems patiko. Panašias paruošėme ir per jubiliejinio „Lituanicos“ skrydžio minėjimą 1993 m. Tuometis rajono vadovas mus pagyrė – rodė vaišingumo pavyzdžiu kitoms seniūnijoms.“ Tai įkvėpė judrėniškes ir kulinarinio paveldo – senovinių valgių virtuvės jos nebeuždarė.
Užsieniečiams – apie branginamus objektus
Vieną rudens dieną apsilankius S. Dariaus gimtinėje-muziejuje čia atlingavo autobusas su užsieniečių delegacija, tą savaitę viešėjusia Klaipėdos rajone. Netrukus įčiuožė taksi – nuo grupės atsilikusioms suomėms teko ieškoti privataus vežėjo. „Mūsų kaimas gyvas“, – įsitikinęs Judrėnų bendruomenės narys istorikas Marius Mockus.
S. Dariaus gimtinės-muziejaus vadovas Mėčislovas Raštikis atvykusiems lenkams, estams, italams, suomiams, švedams, latviams atskleidė istoriją apie bendruomenės pasididžiavimą – šiame kaimelyje gimusį ir augusį legendinį lakūną S. Darių, kartu su kitu žemaičiu S. Girėnu prieš 90 metų išgarsinusį Lietuvą pasaulyje „Lituanicos“ skrydžiu per Atlantą. „Atrodo, kad jie nebuvo girdėję – klausėsi nepratardami žodžio“, – šyptelėjo Mėčislovas.
Nuriedėję į Judrėnus užsieniečiai apžiūrėjo miestelio puošmeną – Šv. Antano Paduviečio bažnyčią. Juos pasitikęs seniūnas Z. Siminauskas patikino, kad ši medinės architektūros bažnyčia – viena vertingiausių Vakarų Lietuvoje.
O bendruomenės namuose svečių laukė vaišės, kurias paruošė judrėniškės, kulinarinio paveldo puoselėtojos. Užsieniečiai turėjo progą pažinti lietuvių virtuvę: ragavo cepelinų, kastinio su „apvaliomis“ bulvėmis, cibulynės, šaltienos, sūrio.
Šeimininkėms dažnai tenka gaminti šiuos patiekalus. Neseniai čia lankėsi 70 žmonių iš Gargždų. Čia vyksta ir kulinarinio paveldo edukacijos.
Judrėniškės prieš zanavykes
Visa Lietuva sužinojo apie judrėniškes, puikias šeimininkes – televizijos laidoje nacionalinės virtuvės lygoje „Samčių kovos“ dalyvavo V. Norvilienė ir I. Marauskienė. Žemaitės rungėsi su zanavykėmis, bet, anot jų, nelygiomis sąlygomis. „Mūsų užduotis buvo gaminti bigosą, o suvalkietės virė šiupinį. Komisija buvo sutrikusi: vertino patiekalus, kurie skiriasi, – pastebėjo V. Norvilienė. – Mums geriau pasisekė pagaminti duonos saldainius – pamokė ukrainietė Nataša, nuo karo baisumų atbėgusi į Judrėnus ir čia radusi prieglobstį.“ Samčių kova baigėsi lygiosiomis. Judrėniškės laukia atsakymo, ar bus pakviestos į kitą turą.
Dalyvavimas televizijos laidoje buvo išbandymas: filmavimas truko 6 valandas. Savo sodria žemaitiška šnekta su humoro prieskoniu V. Norvilienė praturtino laidą. „Tai gera reklama mūsų kraštui“, – džiaugėsi ji.
Pakvietė atidaryti „sklepus“
Įsibėgėjus rudeniui, vieną sekmadienį V. Norvilienė pasiūlė judrėniškiams ir aplinkinių kaimų gyventojams „atidaryti sklepus“: į kultūros namus atsinešti savo sukauptų konservuotų, marinuotų, raugintų rudens gėrybių, parodyti, pavaišinti, pasidalinti receptais. Susirinko nedaug, bet, pasak seniūno, svarbu ne kiekybė, o kokybė, tai yra gerai praleisti laiką. Vos tik prasižiojus renginio vedėjoms – teatro režisierėms V. Norvilienei ir Eugenijai Selskienei, susirinkusieji kvatojo. Gerą nuotaiką kūrė „atskridusios“ linijinių šokių šokėjos „Gargždės šokėjos“, dainavo atlikėjas ir autorius Rimantas Ališauskas. Šeimininkių šeimininkės I. Marauskienė, Almina Starkutienė, Jolanta Rapalavičienė, Irena Ubartienė ir kitos atsinešė marinuotų agurkėlių, pomidorų, paprikų ir kitokių savo konservuotų gėrybių.
Pasak renginyje dalyvavusio rajono Savivaldybės tarybos nario Raimundo Daubario, darbštūs žmonės čia gyvena. „Reikia juos skatinti, kad puoselėtų amatus, kuriuos mėgo protėviai. Mūsų žmonės – didžiausias rūpestis ir turtas“, – kalbėjo jis.
„Pirmą kartą surengėme tokį renginį – gal reikėjo anksčiau, šiltesniu oru. Kitą rudenį tai padarysime – pakviesime „sklepus atidaryti“ ir pas mus į jaukų renginį atvykti kitų seniūnijų žmones. Turėtų būti smagu“, – patikino V. Norvilienė. Kas žino, gal ir tas susibūrimas taps toks pat populiarus kaip „Judrėnjuokis“. O šis – jau gruodžio pirmąjį sekmadienį.
Renginio vedėjos V. Norvilienė ir E. Selskienė „rokavosi“ su kulinarinio paveldo puoselėtoja I. Marauskiene bei M. Mockumi, keturių vaikų tėčiu, kurio pomėgis – bitininkystė.
S. Dariaus gimtinės-muziejaus vadovas Mėčislovas Raštikis atvykusiems lenkams, estams, italams, suomiams, švedams, latviams atskleidė istoriją apie bendruomenės pasididžiavimą – šiame kaimelyje gimusį ir augusį legendinį lakūną S. Darių, kartu su kitu žemaičiu S. Girėnu prieš 90 metų išgarsinusį Lietuvą pasaulyje „Lituanicos“ skrydžiu per Atlantą. „Atrodo, kad jie nebuvo girdėję – klausėsi nepratardami žodžio“, – šyptelėjo Mėčislovas.
Virginija LAPIENĖ
Autorės nuotr.
