Kaimas

Lankupiškio skulptūros įsikurs bažnyčioje


Lankupiuose įsikūręs tautodailininkas Vytautas Grundulas iki Velykų suskubo atlikti nelengvą užsakymą: iš medžio išdrožė didingas Kristaus ir šv. Marijos skulptūras, kurios iškeliavo į Kintų maldos namus. Pernai savo kaimui jubiliejaus proga jis sukūrė ąžuolinį koplytstulpį.Šio tautodailininko iš medžio sukurtos skulptūros – pasakų ir realybės veikėjai – puošia ne tik Klaipėdos regiono kaimo turizmo, gyventojų sodybas, bet ir apsigyvena užsienyje.


Sunkus užsakymas


Šią savaitę lankupiškio tautodailininko Vytauto Grundulo sodybos kieme trumpam stabtelėjo dvi naujutėlaitės didingos, beveik 2 metrų aukščio skulptūros: Kristus ir šv. Marija turėjo iškeliauti į Kintų maldos namus. Šią prasmingą dovaną Velykų proga padovanoti savo parapijiečiams sumanė vienas kintiškis ūkininkas.


Vytautas, kruopščiai atlikęs užsakymą, pratarė, koks tai buvęs sunkus ir atsakingas darbas, trukęs visą mėnesį. Per savo gyvenimą išdrožęs kelias šių šventųjų skulptūras, abejoja, ar sutiktų sukurti dar vieną.


Beje, šio tautodailininko išdrožta pusketvirto metro aukščio Kristaus skulptūra papuošė Platelius.


Tautodailininkas pripažino esąs labai tikintis. Šventajame Rašte jis perskaitęs ir įsidėmėjęs, jog reikia pažinti viešpatį Dievą ir jam vienam tarnauti. „Aš viską darau vardan savo Dievo“, – patikino Vytautas Grundulas.


Prasiveržė meninė prigimtis


Penkerius metus vien tik medžio drožybai atsidėjusiam Vytautui Grundului nebuvo lemta krimsti didelių meno mokslų, nes buvo baigęs rusų mokyklą. Jis tenkinasi tuo, ką kadaise „paragavo“ uostamiesčio vaikų dailės mokykloje. Tada skulptūros pamokose jam labiausiai sekėsi. Tačiau meninės prigimties Vytautas daugelį metų dirbo darbą, nieko bendro neturintį su daile.


Žmona Irena prisiminė, kai prieš 20 metų susipažinusi su Vytautu, jo paklaususi, ar šis nerašo eilėraščių. „Ne, – atsakė vaikinas. – Aš piešiu“. Jos nestebina, kad dažnai vyro mintys nežinia kur skrajoja.


Vytautas, likimui pakišus koją, netapo tikru skulptoriumi, tačiau prieš kelerius metus prasiveržė jo meninė prigimtis – savo širdį atiduoda mėgstamam darbui – medžio drožybai. Praėjusią vasarą tautodailininkas išdrožė ąžuolinį 4 metrų aukščio koplytstulpį savo kaimo įkūrimo metinių proga. Ši bendruomenės nario dovana įamžino Lankupių tolimą ir artimą praeitį.


Šiemet Lankupių pradinei mokyklai, švęsiančiai 270-ąjį įkūrimo jubiliejų, V. Grundulas mintyse jau sukūręs dovaną – medžio skulptūrą. Beje, šiai mokyklėlei Kalėdų proga jis padovanojęs savo paveikslą „Šventoji šeima prie prakartėlės“. Joje mokosi dukrelė Urtė, o sūnūs Antanas ir Arvydas – jau savarankiški.


Mylimi nykštukai


Tautodailininkas prisipažino, kad nespėjąs drožti nykštukų, kurių pageidauja kavinių, kaimo turizmo sodybų šeimininkai, privačių namų gyventojai. Žmonai ir dukrelei Urtei eilėje teko laukti ne vienerius metus. Bet va, kokie išraiškingi nykštukai, laikantys lovelį. Jame šeimininkė pasodins gėlių ir papuoš sodybą. Vytautui labai patinka drožti nykštukus. „Juos kuriant, manęs niekas nevaržo, visi skirtingi, tokie, kaip pasakose“, – šypsojosi Vytautas. Ir linksmai pridūrė, jog Kartenoje, vienoje sodyboje, įsikūrė 7 jo sukurti nykštukai. Tačiau jis nugirdo, kad lankytojai kankina jos šeimininką klausinėdami, o kurgi Snieguolė…


Šio tautodailininko išdrožtos medžio skulptūros puošia ne tik mūsų rajono sodybas, kavines, bet, anot autoriaus, nužengusios iki pat Šiaulių.


Drožiniais žavisi užsieniečiai


Lankupiuose įsikūrusio tautodailininko sodybą suranda ir užsieniečiai. Pro šalį keliu važiavę vokiečiai išvydo kieme velnio skulptūrą ir užsigeidė tokio pat kūrinio. Vytauto darbas taip sužavėjo, kad sutuoktiniai ir sveikinimą Kalėdų proga Grundulams atsiuntė.


Į Ispaniją „emigravo“ 13 šio tautodailininko išdrožtų skulptūrų – muzikantų, amatininkų, pasakų veikėjų.


Paklausus, ar jaučiąs kūrybos malonumą, tautodailininkas atsakė: „Aš visad turiu skubėti – juk kitaip neišmaitini šeimos. Jeigu neslėgtų finansinė našta ir darytum tai, ką nori, koks būtų malonumas“.


P.S. Aukščiausiasis jį apdovanojo ne tik meniniais gebėjimais, bet ir išskirtiniu kuklumu: neprišnekinome nusifotografuoti „Bangai“.


Virginija LAPIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių