Kaip supranti žodžius: ,,Kultūra prasideda nuo kiekvieno iš mūsų?“
Kaip supranti žodžius: ,,Kultūra prasideda nuo kiekvieno iš mūsų?“
Kultūra <…> yra žmogaus kūrinys: žmogus joje atsispindi, atpažįsta save; tik šis kritiškas veidrodis parodo jo paties atvaizdą.
(Sartras Žanas Polis)
Žodis „kultūra“ dažniausiai aiškinamas kaip visuomenės gerbiami objektai ir reiškiniai, tačiau, iš tiesų, apima absoliučiai visą žmonių veiklą, ne tik meną – tikėjimą, teisę, papročius, moralę… Kartais asmeniui įvyksta metanoja, minčių pokytis, nuo kurio priklauso ir kultūros suvokimas. Ko gero, gyvenime mes visi tokį proto „posūkį“ patiriame – vieni anksčiau, kiti vėliau, išgyvenę stiprią emociją arba palaipsniui, lyg savaime.
Vis dėlto dalį gyvenimo mūsų požiūrį formuoja tik pati artimiausia aplinka. Šį etapą pavadinčiau etninio identiteto susidarymu, o jis vyksta nuo pat gimimo. Bet etninė kultūra yra ne tik liaudies šokiai, dainos, pasakos ir tautiniai kostiumai. Anaiptol, tai – individo santykis su gamta, tarpusavio ryšys, pagarba sau ir kitam. Paradoksalu, bet šiandieninėje interneto epochoje, kai turime prieigą prie kone neišsemiamos informacijos apie Lietuvos istoriją, dažniau atsisukame į kitų šalių patirtį. Juk filmas apie Prancūzijos revoliuciją daug įdomesnis nei, tarkim, pasakojimas apie partizaninių kovų detales. Galbūt požiūrį lemia elementari priežastis – pateikimas, medžiagos pristatymo skirtumai, bet faktas toks: nesvarbu, kad turbūt vieninteliai Lietuvos istorijoje turime pakankamai žinių apie praeitį, rodos, vis tiek tinkamai nesuvokiame aplinkos, jos unikalumo bei pažeidžiamumo. Kitaip tariant, mūsų kultūros supratimas lieka Kūčių ir Kalėdų lygyje.
Vėliau, kai žmogus išeina į sociumą, kultūra suprantama dar kita prasme: dabar tai nebe tik etninis, bet ir moralinis reiškinys. Kiekvienas gyventojas, veikiamas jau nusistovėjusios kultūros, ima „konstruoti“ savo būdą, charakterį. Ryškėjančios savybės gali būti pilietiškumas, sąmoningumas, atsakomybė už kitą. Tačiau įdomiausia tai, jog šiame etape kultūros „eismas“ tampa dvipusis: dabar individas, vaikystėje formuotas visuomenės, savo idėjomis dalijasi su pasauliu. Tai jis gali daryti tam tikras vertybes puoselėdamas šeimoje, komunikuodamas su bendradarbiais, klasės draugais – būdų begalė. Pagal bendruomenės nustatytas gero ir blogo elgesio normas tos idėjos valstybei arba kenkia, arba padeda. Pastarojo varianto ryškus pavyzdys – XIX a. Lietuvos-Lenkijos poeto Adomo Mickevičiaus įkurta Filomatų draugija: tautinės savimonės lygiui įtaką darė istorinės aplinkybės, šiuo atveju, carinės Rusijos priespauda. Noras pažinti kraštą, kuriame gyveno, domėjimasis istorija skatino studentus dirbti valstybės gerovei, kurti prozą ir poeziją. Taip romantikas lyrikas bei jo bendraminčiai, kadaise auginti visuomenės, vėliau jai pasiūlė komponentų: iniciatyvą, drąsą bei literatūrinį palikimą – būtinų progresui.
Tiek etninei, tiek moralinei kultūrai būdingas cikliškumas – viskas tarsi sukasi ratu, kultūra augina visuomenę, o ši iš naujo perrašo kultūros sampratą. Štai kodėl kultūra pirmiausia gimsta kiekviename iš mūsų.
Marija ŠLIUOŽAITĖ, III (11) kl.
Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazija
Taikos vėliavos komitetas apdovanojo padėkos raštu gimnazijos IIIc klasės mokinę Mariją Šliuožaitę už dalyvavimą respublikiniame mokinių rašinių konkurse „Kaip supranti žodžius: „Kultūra prasideda nuo kiekvieno iš mūsų?“, skirtame Pasaulinei kultūros dienai. Gimnazistę konsultavo lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja metodininkė Zofija Vaitkuvienė.
