Kairių karinio miestelio plėtra: gynybos poreikiai ir vietos interesų riba

Kairių karinis miestelis Klaipėdos rajone plečiasi į vieną didžiausių šalies karinės infrastruktūros plėt­ros zonų, kurioje kuriama visa būtina šiuolaikinio karinio komplekso infrastruktūra. Be administracinių pastatų, apgyvendinimo korpusų, privažiavimo kelių, kitos karinės infrastruktūros, numatyti ir įspūdingų apimčių sporto statiniai, skirti karių fiziniam parengimui. Krašto apsaugos ministerija (KAM) pabrėžia, kad pastarieji tiesiogiai stiprina kovinį pajėgumą.
„Mega“ projektas
Modernus Kairių karinis miestelis – itin didelis karinės infrastruktūros projektas. „Tai – mega projektas Vakarų Lietuvoje“, – kasmetiniame Užsienio reikalų ministerijos organizuojamame susitikime su regionų žurnalistais yra sakiusi tuometinė krašto apsaugos viceministrė Orijana Mašalė. To paties susitikimo metu kalbėta, jog šio komplekso infrastruktūros vertė – apie 520 mln. eurų, o miestelyje numatyta dislokuoti apie 1 500 karių.
„Kairių kariniame miestelyje bus kuriama visa būtina šiuolaikinio karinio komplekso infrastruktūra: administraciniai pastatai, apgyvendinimo korpusai, sporto statiniai, privažiavimo keliai ir kita specialioji karinė infrastruktūra. Projektas įgyvendinamas viešojo ir privataus sektorių partnerystės principu, karinio miestelio užbaigimas ir perdavimas Lietuvos kariuomenei planuojamas iki 2030 metų“, – „Bangai“ susidomėjus konkrečiais projekto sprendimais, komentavo KAM atstovai.
Visgi didžiausią reakciją kelia ne vien karo infrastruktūra, bet jos sudedamoji dalis – sporto kompleksai ir stadionai, į kuriuos dėmesį atkreipė Kazlų Rūdos savivaldybės meras. Jų mastas daugeliui regionų civiliniame gyvenime būtų prilyginamas tikrai reikšmingai investicijai.
Nustebino, kad ne bendro naudojimo
Kazlų Rūdos savivaldybės meras, Europos regionų komiteto Gynybos darbo grupei priklausantis M. Varaška, kurio savivaldybėje taip pat įsikūręs karinis poligonas, Kairiuose kartu su Klaipėdos rajono savivaldybės meru Broniumi Markausku bei vicemeru Vytautu Butkumi lankėsi praėjusio mėnesio pabaigoje, prieš tai aplankęs Šilalės ir Tauragės karines teritorijas.
Atkreipdamas dėmesį į ryškius skirtumus tarp karinių objektų vystymo logikos skirtinguose Lietuvos regionuose, M. Varaška teigia, jog Šilalėje poligonas įrengtas pelkėtoje vietovėje, nutolusioje nuo gyvenviečių ir pagrindinių kelių. Tauragėje į karinę teritoriją vis dar veda siauras, prastos būklės kelias, nors pats įvažiavimas į poligoną jau asfaltuotas plačia, nauja danga.
Vis dėlto didžiausią nuostabą, pasak M. Varaškos, kelia Klaipėdos rajono poligono planai, kurie, jo žodžiais, jį pribloškė. „Šalia kitų pastatų karinėje teritorijoje numatomas pilnų išmatavimų stadionas su bėgimo takais bei 4 000 kvadratinių met­rų sporto kompleksas. Manau, galima rinkos vertė – apie 10–15 milijonų eurų. Man liko mįslė, kodėl sporto infrastruktūra, kurios gali pavydėti bet kurios savivaldybės centras, kuriama tik kariškiams?“ – stebisi M. Varaška ir kelia klausimą, kodėl toks modernus sporto kompleksas nėra statomas savivaldybės žemėje ar šalia miestelio ir kodėl negalėtų būti bendro naudojimo bazė, kurioje kariai ir civilių bendruomenė galėtų pasidalinti užsiėmimų valandas.
Sporto infrastruktūros paskirtis – karinė
Kokia yra preliminari šių sporto objektų sąmata ir ar yra atliktas tokių objektų ekonominis pagrindimas, teiravomės pačios ministerijos. „Šiuo metu vykdomos viešojo pirkimo procedūros, todėl konkrečios sumos atskleisti šiame etape nėra galimybės“, – raštu dėstė ministerijos Strateginės komunikacijos ir viešųjų ryšių departamento Visuomenės informavimo skyrius ir pridūrė, kad karinei infrastruktūrai ekonominis pagrindimas netaikomas – jos poreikį nulemia gynybiniai pajėgumai ir operaciniai Lietuvos kariuomenės reikalavimai. Tai reiškia, kad vienas didžiausių karinių projektų Vakarų Lietuvoje vystomas tik per gynybos prizmę, paliekant nuošalyje platesnius socialinius ir regioninės plėtros klausimus.
Tokie objektai esą būtini karių fiziniam pasirengimui ir koviniam pajėgumui užtikrinti. Sporto infrastruktūros būtinybė karių fiziniam pasirengimui savaime nėra ginčijama, tačiau klausimas kyla dėl masto. Be to, kaip dėmesį atkreipė M. Varaška, gal buvo galimybė šią sporto infrastruktūrą numatyti ne vien karinei paskirčiai, bet ir vietos bendruomenei? Pasirodo – ne. „Kairių karinio miestelio sporto infrastruktūra kuriama specia­liai karių fiziniam rengimui užtikrinti ir suprojektuota kaip karinė infrastruktūra. Ji neatlieka viešosios funkcijos, todėl mišrus naudojimo modelis nebuvo svarstomas. Tai netrukdo karinio dalinio vadovybei, esant galimybei, atverti sporto objektus visuomenei švenčių ar renginių metu“, – komentavo ministerija.
Norima lankstesnių sprendinių
Taigi, pirminė karinėje teritorijoje kuriamos sporto infrastruktūros paskirtis – karinė, tai galimybė ją projektuoti savivaldybės žemėje, šalia gyvenviečių, apie kurią kalbėjo Kazlų Rūdos meras, nesvarstyta. „Lietuvos kariuomenei skirta sporto infrastruktūra projektuojama karinio miestelio teritorijoje, nes ji skirta kasdieniam karių fiziniam rengimui – tai bendros karinės infrastruktūros komplekso dalis“, – teigė KAM, kurios teigimu, karinė infrastruktūra nėra prilyginama civilinei, ji kuriama išskirtinai Lietuvos kariuomenės poreikiams ir neatlieka viešosios funkcijos.
Tačiau toks požiūris palieka atvirą klausimą, ar valstybė, investuodama šimtus milijonų eurų į konkrečias teritorijas, neturėtų ieškoti didesnės sinergijos tarp gynybos ir viešojo intereso. Juk kol siauram žmonių ratui statomos tokio masto sporto erdvės, tuo pat metu daugelis Lietuvos savivaldybių negali sau leisti panašaus lygio sporto infrastruktūros net mišriam, visuomeniniam naudojimui.
Be to, svarbu nepamiršti, kad valstybės lėšomis kuriami objektai atsiranda teritorijose, kur vietos gyventojai patiria karinės veiklos pasekmes – nuo eismo intensyvėjimo iki erdvinės plėtros apribojimų. Tai kompensuojant, tam tikri sprendiniai galbūt galėtų būti lankstesni.
Klaipėdos rajono savivaldybės meras B. Markauskas teigia, jog, Savivaldybės nuomone, karinio miestelio statybos Kairių poligone visgi atneš naudos rajono įmonėms bei gyventojams, nes bus sukurta naujų darbo vietų, o planuojamos investicijos sieks iki pusės milijardo eurų.
Be to, jis atkreipia dėmesį, kad Kairių poligono teritorija nesiplečia, ji lieka tokia, kokia buvusi, ir iš esmės nekelia kažkokių iššūkių gyventojams, nes jie jau nuo seno pripratę gyventi poligono kaimynystėje.
Gintarė KARMONIENĖ

Kairių karinis poligonas Klaipėdos rajone – teritorija, kurioje planuojama viena didžiausių karinės infrastruktūros plėtros programų, įskaitant ir sporto objektus kariuomenei. Iš viso Klaipėdos rajone plėtojami du pagrindiniai kariniai objektai – Kairių karinis miestelis ir Brigados generolo Povilo Plechavičiaus karinis poligonas. Šių objektų infrastruktūros vystymas vykdomas atsižvelgiant į Lietuvos kariuomenės modernizavimo planus ir NATO pajėgų Lietuvoje poreikius.

Komentaras
Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas:
– Savo iniciatyva kartu su Kazlų Rūdos meru Mantu Varaška buvome susitikę su Kairių poligono vadovybe ir aptarėme ne vieną klausimą. Pirmiausia – dėl šaudyklos poligone, kuri kėlė tam tikrų iššūkių mūsų numatomam įrengti dviračių takui nuo Klaipėdos iki Ventės rago. Dėl šio klausimo gavome patikinimą, kad yra pakeista šaudymo kryptis ir problemų dėl dviračių tako įrengimo neturėtų kilti.
Kitas klausimas – dėl Kairių poligone vykdomų statybų. Vertėtų atkreipti dėmesį, kad kol kas konkretus projektas nebuvo pristatytas.
Lietuvos savivaldybių asociacija yra įsteigusi Savivaldybių, kurių teritorijoje yra kariniai poligonai, komitetą ir šiame komitete mūsų Savivaldybei atstovauja vicemeras Vytautas Butkus. Šis komitetas jau pasiekė, kad savivaldybės, kurių teritorijoje yra arba įrengti, arba bus įrengiami nauji poligonai, gaus tam tikrą lėšų dalį į savo biudžetą, priklausomai nuo poligono dydžio. Šiuo metu vyksta derybos, kokia tai galėtų būti lėšų suma, bet svarstoma, kad ji galėtų būti maždaug apie pusę milijono eurų. Yra rekomendacija, kad šios lėšos būtų naudojamos toje vietoje, kur ir yra poligonai. Tad planuojame, kad mūsų savivaldybei tekusios lėšos ir būtų panaudotos minėto dviračių tako nuo Klaipėdos iki Ventės rago tiesimui.
Taip pat šis komitetas, kadangi statybos vyks visuose poligonuose, kelia klausimų, kad tokia infrastruktūra kaip sporto salės, lauko aikštynai galėtų būti statomi šalia poligonų esančiose teritorijose, kad visa tai būtų prieinama ir vietos gyventojams. Tad kažkokio atskiro susitarimo su Kairių poligonu nebus, nes jei sprendimas bus priimtas, tai bus bendras susitarimas su Krašto apsaugos ministerija ir kariuomenės vadovybe visos Lietuvos mastu, nes tai palies visas savivaldybes, kuriose yra poligonai. Tad galima tikėtis, kad ir Kairiuose, jei bus statoma sporto infrastruktūra, ji galėtų būti statoma ten, kur savivaldybė galėtų suteikti plotą. 
Atkreipiame dėmesį, kad Kairių poligono teritorija nesiplečia, ji lieka tokia, kokia buvusi, ir iš esmės nekelia kažkokių iššūkių gyventojams, nes jie jau nuo seno pripratę gyventi poligono kaimynystėje. Taip pat gyventojai jaučia naudą ir dėl gerėjančios infrastruktūros: KAM jau finansiškai prisidėjo prie dalies Marių gatvės asfaltavimo, taip pat projektuojame ir su KAM prisidėjimu asfaltuosime kelią Klaipėda–Kliošių miškas.
Taip pat manome, kad karinio miestelio statybos Kairių poligone atneš ir kitų naudų rajono įmonėms bei gyventojams, nes bus sukurta naujų darbo vietų, o planuojamos investicijos sieks iki pusės milijardo eurų.
Bendradarbiavimas išties yra pakankamai intensyvus. Turėjau susitikimų ir su Krašto apsaugos ministerija, ir su Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitetu, lankėmės, kaip minėjau, ir Kairių poligone, kur susitikome su vadovybe, numatyta susitikti ir su Lietuvos kariuomenės štabo viršininku kontradmirolu Gied­riumi Premenecku. Tad bendradarbiavimas ir bendravimas yra tikrai intensyvus.