Kambariniai augalai saugo sveikatą

Klaipėdos universiteto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas prof. A. M. Olšauskas teigia, jog kambariniai augalai sumažina tikimybę susirgti infekcinėmis ligomis net kelis kartus.

 

Net 85 proc. laiko praleidžiame patalpose, teigia mokslininkai, todėl nuo kambarių mikroklimato nemaža dalimi priklauso mūsų gyvenimo kokybė ir sveikata. Pastebėta, kad daug laiko praleidžiančių uždarose patalpose žmonių savijauta palaipsniui darosi vis blogesnė, pasireiškia galvos skausmai, akių, nosies, gerklės perštėjimas, nuovargis, dėmesio sutrikimai, atsiranda irzlumas.

Patalpų oras užterštas

Klaipėdos universiteto Tęstinių studijų instituto Medicinos edukacijos katedros Fitoterapijos laboratorijos vedėjas, profesorius dr. Algimantas M. Olšauskas pasidalijo savo įžvalgomis ir moksliniais tyrimais, kaip kambariniai augalai veikia mūsų sveikatą. Pasak profesoriaus, tarptautinis gyvenamosios aplinkos kokybės centras įrodė, kad prastos savijautos priežastis labai dažnai yra blogos kokybės patalpų oras. Viena iš pagrindinių nesveiko namo sindromo priežasčių yra patalpų ore esančios įvairios cheminės medžiagos.

„Įvairių jautrių prietaisų pagalba uždarų patalpų ore gausiai aptinkamos įvairios cheminės medžiagos. Nustatyta per 1 500 rūšių kenksmingų žmogaus sveikatai medžiagų. Penktadalis jų labai nuodingos, o dešimtadalis sukelia net vėžinius susirgimus. Išskiriami keli pagrindiniai oro taršos šaltiniai. Prie to yra priskiriamas ir pats žmogaus organizmas. Fiziologinių procesų metu jis į aplinkos orą išskiria apie 150 kenksmingų medžiagų rūšių. Tai amoniakas, acetonas, anglies dvideginis ir kita. Gerokai per 1000 cheminių junginių į aplinkos orą patenka iš statybos, apdailos, interjero puošimui naudojamų medžiagų bei buičiai naudojamų daiktų. Paminėtinas formaldehidas, toluenas, benzenas, acetonas, trichloretilenas, amoniakas, anglies dvideginis ir kitos kenksmingos medžiagos, kurios sukelia vėžinius susirgimus, genų mutacijas, pažeidžia įvairius vidaus organus. Visos paminėtos ir daug kitų kenksmingų medžiagų kaupiasi uždarų patalpų ore“, – teigė klaipėdiškis prof. A. M. Olšauskas. Anot mokslininko, nors visų šių medžiagų koncentracija namų ore dažniausiai yra maža, neigiamas jų poveikis žmogaus sveikatai yra milžiniškas. Mat periodiškai į organizmą patenkančios toksinės medžiagos lemia chronišką intoksikaciją, kuri vėliau pasireiškia įvairiais susirgimais.

Draugystė su augalais – naudinga

Jau seniai ieškoma būdų, kaip iš aplinkos pašalinti kenksmingas medžiagas ir sukurti žmonėms sveiką aplinką. Mokslininkai nenuginčijamai įrodė, kad augalai gana nesunkiai gali susidoroti su šia užduotimi.

„Taigi, jeigu nenorime prarasti sveikatos, susidraugaukime su kambariniais augalais ir pasitelkime juos teršiančių orą medžiagų išvalymui iš kabinetų, auditorijų ir kitos paskirties patalpų. Remiantis moksliniais tyrimais atrinkta daugiau nei šimtas kambarinių augalų rūšių, kurie intensyviai mažina cheminių medžiagų koncentraciją patalpų ore ir pagerina uždarų patalpų mikroklimato oro kokybę. Augalai teršalus sunaudoja savo fiziologinių procesų metu, susandėliuodami juos savo audiniuose, lapuose ir šaknyse. Tyrimais nustatyta, kad cheminių medžiagų koncentracija patalpų ore ženkliai sumažina kambariniai augalai, turintys didelius lapus. Kai kambarinių augalų lapų projekcinis grindų ploto padengimas ne mažesnis kaip 50 proc., kambario oro tarša sumažinama 80–90 proc.“, – įdomius faktus dėstė prof. A. M. Olšauskas.

Augalai yra išskirtiniai mūsų planetos organizmai, kurie sugeria anglies dvideginį ir išskiria mūsų kvėpavimui būtiną deguonį. Tačiau skeptikai teigia, kad per dieną pagamintą deguonį augalai suvartoja nakties metu. Gi Kelno universiteto mokslininkai nenuginčijamai įrodė, kad tamsoje augalai sunaudoja tik 1–2 proc. šviesoje pagaminto deguonies.

„Reikšmingiausia žmogaus organizmui kambarinių augalų išskirto deguonies savybė yra ta, kad jis iš dalies virsta neigiamais jonais. Yra įrodyta, kad neigiami deguonies jonai, esantys patalpų ore, aprūpina organizmą energija, reguliuoja kvėpavimo fermentų veiklą, aktyvina medžiagų apykaitą, gerina kraujo sudėtį, pakelia organizmo ištvermingumą, stiprina atsparumą ligoms ir didina protinį aktyvumą. Kuo švaresnis patalpų oras, tuo jame daugiau neigiamų jonų. Žmogaus sveikata būna puiki, kai neigiamų jonų aplinkoje priskaičiuojama 3000 ir daugiau vnt./cm3 oro. Minimalus leistinas jonų kiekis – 600 vnt./cm3 oro. Atlikus oro sudėties matavimus Klaipėdos universiteto auditorijose ir kitose studentų darbo patalpose dažniausiai buvo priskaičiuojama tik 30–90 vnt. lengvųjų jonų/cm3 oro“, – pasakojo mokslininkas.

Apsaugo nuo infekcinių ligų

Didelę įtaką žmogaus organizmui daro ir santykinis oro drėgnumas. „Įrodyta, kad gerą organizmo būklę lemia 45–60 proc. santykinis oro drėgnumas. Žiemą universiteto auditorijose įjungus centrinį šildymą, oro drėgnumas nukrenta iki 25–30 proc. padalos. Tokioje aplinkoje sausėja oda, džiūsta akių ir nosies gleivinė. Išsausėjęs oras tampa slogos, sinusito, bronchito, gripo ir net plaučių uždegimo priežastimi. Šių sauso oro pasekmių galima išvengti padidinant santykinį oro drėgnumą dvigubai – iki optimalaus. Tam gali pasitarnauti ekologiškiausias oro drėkintuvas – kambariniai augalai. Jie apie 98 proc. laistymui panaudoto vandens išgarina į patalpų orą“, – sakė prof. A. M. Olšauskas.

Mokslininko teigimu, kambariniai augalai gamina ir į patalpų orą išskiria naudingus žmogaus organizmui organinius junginius – eterius, fenolius, terpenus, kurie į žmogaus organizmą patenka per kvėpavimo takus ir kitus organus. Jie reguliuoja medžiagų apykaitą, širdies darbą, kvėpavimą, virškinimą, endokrininės sistemos veiklą.

Anot A. M. Olšausko, kambariniai augalai gerai augdami, sugeba į patalpų orą paskleisti ir fitoncidus, kurie naikina kenksmingus mikroorganizmus arba stabdo jų dauginimąsi. Tai sumažina tikimybę susirgti infekcinėmis ligomis net kelis kartus. Mokslinių tyrimų rezultatai rodo, jeigu kambarinių augalų lapų projekcinis padengimas sudaro 75 proc., yra galima net 90 proc. tikimybė, kad apsisaugosime nuo infekcinių ligų.

Klaipėdos universiteto Fitoterapijos laboratorijos mokslininkai tyrinėja kambarinių augalų gydomąsias savybes. Čia vykdomi moksliniai tiriamieji darbai, kuriais siekiama panaudoti kambarinių augalų audinius kuriant medikamentinius preparatus gydančius tam tikrus organizmo negalavimus bei stiprinančius sveikatą.

Gerina nuotaiką

Pasak prof. A. M. Olšausko, niekam nekyla abejonių, kad patalpos, kuriose auga augalai, yra patrauklesnės ir gražesnės.

„Tokioje aplinkoje patiriamas didesnis estetinis ir emocinis malonumas, gerėja fizinė sveikata. Patalpose, kuriose daug augalų, nėra įtampos, būna gera savijauta, nepajuntama protinio nuovargio. Studentai ir dėstytojai būna kūrybiškesni, iniciatyvesni, geriau atlieka užduotis. Žalioje, žydinčioje auditorijoje ar kabinete vyrauja pakili nuotaika, iniciatyva, kūrybiškumas. Kabinetuose ir auditorijose, kur yra optimalus kiekis kambarinių augalų, sumažėja darbuotojų ir studentų sergamumas“, – teigė profesorius. Anot jo, kambariniai augalai lengvai dauginami, jie nereikalauja didelės priežiūros ir didelių finansinių investicijų. Apželdinant patalpas svarbu įvertinti jų apšvietimą, teisingai parinkti jiems reikalingos žemės sudėtį bei laistymo režimą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių