• 28 lapkričio, 2021
|

Kaniterapija – pagalba neįgaliems ir vienišiems žmonėms

Iš kairės – M. Petrauskienė su Alfa, I. Karpienė su Muse, psichologė, kaniterapijos specialistė N. Zukhbaya su Nordu ir G. Bružaitė su Faustu Viliaus Gaigalaičio globos namuose šeštadieniais savanoriauja kaniterapijos užsiėmimuose. Įvairios užduotys, kuriose dalyvauja šunys, padeda atgaivinti ir išsaugoti žmonių atmintį, susikaupimą, mąstymą, skatina judėjimą.

 

Musė, Alfa, Faustas ir Nordas – buvę gyvūnų prieglaudų globotiniai. Dabar jie – sertifikuoti šunys terapeutai, dalyvaujantys fizinių ar emocinių sutrikimų turinčių žmonių reabilitacinėse programose. Kartu su savanorėmis ir psichologe, kaniterapijos specialiste Natalia Zukhbaya iš Klaipėdos šunys labai laukiami Viliaus Gaigalaičio globos namų gyventojų. Jau ant­rus metus savaitgaliais čia vyksta nemokami kaniterapijos užsiėmimai, kurių nauda neabejoja nei globos namų administracija, nei savanorės.

Šuns gydomoji galia

Jeigu turite namuose šunį, ar klausiate savęs, ką tai jums suteikia? Pirmiausia turbūt gerų emocijų. Kad šunys turi galių gydyti, buvo pastebėta senovėje – jie išlaižydavo žaizdas. Šiais laikais esame girdėję ne vieną istoriją, jog jie tarsi nujaučia šeimininkų ligas ir sugeba į tai atkreipti žmonių dėmesį. Moksliniai tyrimai rodo, kad šunys gali užuosti šlapimo pūslės, krūtų, prostatos, kiaušidžių ir melanomos vėžį, perspėti diabetu sergančius žmones apie hipoglikemijos priepuolį. Taip pat jie gali padėti įveikti nerimą, stresą, tad ar ne todėl vieniši žmonės geriausiu draugu laiko savo augintinį. Tačiau šunys terapeutai gali dar daugiau. Tuo įsitikino psichologė N. Zukhbaya, antrus metus kartu su savanorėmis Viliaus Gaigalaičio globos namuose vedanti kaniterapijos užsiėmimus grupei šių namų globotinių.

„Kai pradėjome užsiėmimus, jų lankytojai vieni su kitais pykosi, galėjo ir ką grubiau vienas kitam pasakyti. Dabar pastebime, jog jie bendrauja kitaip: vienas kitam padeda, daugiau šypsosi, kalbasi ir po užsiėmimų – bendra veikla juos suartino“, – džiaugiasi N. Zukhbaya neabejotinais pokyčiais.

Skatina bendravimą

Psichologė neabejoja, kad žmonėms, kuriems diagnozuota demencija, vienas iš efektyvių pagalbos būdų – užsiėmimai su tam paruoštais šunimis terapeutais.

Viliaus Gaigalaičio globos namuose norinčiųjų dalyvauti užsiėmimuose su šunimis yra kur kas daugiau nei savanorės iš Klaipėdos gali užimti. „Dabar grupėje 18 pagyvenusių ir senyvo amžiaus žmonių. Iš pradžių jiems buvo sunku atsiminti šuniukų vardus, bet pamažu įsiminė ir dabar gali bet kurį pakviesti ir paglostyti. Užsiėmimų laiką pailginome nuo 30 minučių iki valandos. Žmonės jaučiasi gerai, sako, jog visą dieną galėtume čia būti“, – pasakojo N. Zukhbaya.

Individualiai ir mažomis grupelėmis globotiniai atlieka įvairias užduotis, skatinančias atmintį, dėmesio koncentraciją, reikalaujančias mąstymo, judėjimo pastangų, pavyzdžiui, sušukuoti ir papuošti segtukais, gumelėmis šuniuką, sugalvoti šukuosenos pavadinimą. Noras kuo gražiau papuošti keturkojį žadina fantaziją, sutelkti fizines jėgas, kad po to būtų smagu pasidžiaugti rezultatu.

Svarbus ir judėjimas

Per žaidimą su šunimis įvairių negalių varginami žmonės patiria teigiamų emocijų, kuriomis dar ilgai dalijasi tarpusavyje. Be to, psichologė N. Zukhbaya įsitikino, kad gerėja ne tik emocinė tiriamųjų būsena, bet ir gebėjimas apsitarnauti buityje, pavyzdžiui, susišukuoti, naudotis stalo įrankiais. Globotiniams, suskirstytiems grupelėmis, duodamas dubenėlis su smulkiai supjaustytais dešros gabaliukais, plastikinis šaukštelis, kuriuo kiekvienas turi paduoti šuniukui maistą. Judėjimą skatinantis pratimas su Muse, Alfa, Faustu ir Nordu, kai šiems nuo kaklo reikia nuimti spalvotą kartoninį žiedą, o vėliau jį vėl sugrąžinti keturkojui ant kaklo, taip pat padeda išsaugoti įgūdžius buityje, o užduotis pasakyti žodį pagal žiedo spalvą ir dar susijusį su gamta skatina mąstymą.

„Mano įsitikinimu, kaniterapijos poveikis gydant demenciją teigiamas: užsiėmimų dalyviai geriau įsimena informaciją, geriau orientuojasi, mažėja egocentriškumas, stiprėja pagarba kitų žmonių jausmams, iniciatyva, emocijos. Grupinės terapijos metodo naudojimas, jungiant jį su teisingai parinkta kaniterapijos programa, gali padėti ne tik išsaugoti kognityvines savęs aptarnavimo funkcijas, bet ir jas gerinti“, – tyrimo rezultatus apibendrino užsiėmimų Viliaus Gaigalaičio globos namuose iniciatorė N. Zukhbaya.

Savanorės jaučia malonumą

Kartu su Natalia į užsiėmimus atvažiuoja savanorės Ina Karpienė, Gabija Bružaitė ir Milda Petrauskienė, kurių keturkojai draugai Musė, Alfa ir Faustas – buvę gyvūnų prieglaudų globotiniai. „Prieš ketverius metus pradėjau savanoriauti, nes pirmas mano šuniukas buvo iš gyvūnų prieglaudos. Kai atsirado Musytė, psichologė Natalia pastebėjo jos gerąsias savybes ir pasiūlė užsiimti su ja. Mano ypatingi jausmai gyvūnams ir seniems žmonėms. Mūsų šeimoje labai mylimas ir gerbiamas senas žmogus. Seneliai gyvena arti, visada buvo glaudus bendravimas. Užsiėmimai, kuriuose čia dalyvauju kaip savanorė, teikia man didelį džiaugsmą“, – spindinčiomis akimis kalbėjo Ina.

Mildos savanorystės patirtis – apie pusantrų metų. „Psichologė Natalia rinko savanorių grupę ir sakė, kad yra tinkamas, norintis bendrauti su žmonėmis šuo“, – prisiminė Alfos globėja.

Visas savanores sieja meilė gyvūnams, noras bendrauti su senais žmonėmis. Gabija, psichologijos studentė, planuoja gyvenimą sieti su kaniterapija. „Šie užsiėmimai man – ne tik pomėgis, bet ir praktika. Seniai stebiu psichologės Natalios darbą“, – prisipažino Gabija, kaniterapijos užsiėmimuose dalyvaujanti su Faustu, kuris esąs talentingas. „Per metus jis išlaikė egzaminą, kuris patvirtina, kad šuo tinkamas dalyvauti reabilitacijos programose. Per egzaminą 5 žmonių komisija stebi, kaip šuo reaguoja į svetimus žmones, garsus, judesius, ar kas neišprovokuos gyvūno agresijos, – pasakojo Gabija. – Faustas, vos įvažiuojame į globos namų kiemą, tempia vidun, kad greičiau dirbtume su žmonėmis.“

Laima ŠVEISTRYTĖ

Autorės nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių