Karo akivaizdoje Tėvynę pasiruošę ginti medžiotojai nori naktinių taikiklių

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse prezidentas Gitanas Nausėda paragino rengtis totalinei visuotinei gynybai. Ir anot jo, visais lygiais – nuo NATO iki kiekvieno piliečio. Savo ruožtu kraštiečiai, tarsi dar iš anksto įkvėpti Prezidento kalbos, nuo pat Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios, buriasi į eiles baigti šaudymo kursus ir iš parduotuvių lentynų šluoja ginklus savigynai. Daugėja ir norinčiųjų tapti Šaulių sąjungos nariais, daugybė  lietuvių aukoja Ukrainos žmonėms.

Tėvynę ginti nedvejodami stotų ginti ir medžiotojai

Žiauraus karo draskomą Ukrainą gina visi – kariuomenė, savanoriai, užsieniečių legionieriai, Molototvo kokteilius gaminantys civiliai, prieš tankus stojantys gyventojai, taip pat  medžiotojai, kurie nuo 2014 m. ėmėsi mokyti jaunimą, kaip elgtis su ginklu, o dabar  suformavo pasipriešinimo būrius ir pasiaukojančiai kovoja už šalį.

Kauno medžiotojų sąjungos prezidentas Kęstutis Markevičius sako,  kad užpuolus priešui, lietuvių medžiotojai pasielgtų taip, kaip ukrainiečiai. „Niekam nekyla abejonių. Jei esi pilietis patriotas, medžiotojas, tuo labiau turi ginklą, privalai ginti Tėvynę. Lietuvoje medžiotojų yra virš 30 tūkstančių ir esu tikras, kad tie, kuriems ne kliūtis amžius ar sveikatos problemos, stotų ginti Lietuvos“, – apie medžiotojų pasiryžimą kalba K. Markevičius.

Jis taip pat pabrėžia, kad medžiotojų savanorių būriai būtų puiki paspirtis Lietuvos ir NATO kariams. „Kas geriau žino vietinį mišką, jeigu ne medžiotojai?  Be to,  jie dažnai turi ne po vieną ginklą, draugijos turi savo šaudyklas, kur galima tobulinti šaudymo įgūdžius. Pavyzdžiui, mūsų šaudykloje Vaišvydavoje galima treniruotis šaudant  į skraidančius taikinius, kas kare galėtų padėti numušti priešo dronus. Yra šimto metrų šaudykla, pistoletinė šaudyklai“, – aiškina K. Markevičius.

Medžiotojai į gynybos planus neįtraukti. Neturi ir naktinių taikiklių

Pagal Lietuvos krašto gynybos planus karinio konflikto atveju šalies stotų ginti Lietuvos ir NATO kariai, kariūnai, policininkai, pasieniečiai, Vidaus tarnybos pulko pareigūnai, šauliai ir savanoriškų sukarintų struktūrų atstovai. Tačiau karybos ekspertai bei kai kurie politikai  šiose gretose,  ypač Ukrainos karo akivaizdoje,  pasigenda medžiotojų.

Kad tokios diskusijos vyksta,  patvirtina ir Kauno medžiotojų sąjungos prezidentas , o kol kas medžiotojams jis siūlytų tapti šauliais. „Mano nuomone, kiekvienas medžiotojas, kuris pasiruošęs ginti Tėvynę, turėtų būti ir Šaulių sąjungos nariu arba priklausyti krašto apsaugos savanorių pajėgoms. Tai reikalinga dėl bendrų veiksmų koordinavimo, kad puolant priešui gynėjas žinotų, ką daryti. Pas mus kol kas to nėra, tačiau manau, kad Šaulių sąjunga, bendraudama su medžiotojais, galėtų parengti tam tikrą veiksmų planą“, – sako K. Markevičius.   

Karas Ukrainoje parodė, kad savanoriams krašto gynėjams sėkmingai sekasi gintis, kai tamsoje, nepažįstamoje vietovėje išlaipinti priešai tampa lengvu taikiniu ukrainiečių snaiperiams. Tai galėtų veikti ir Lietuvoje, bet stoję ginti Tėvynės mūsų medžiotojai neturėtų aiškaus pranašumo, nes neturi naktinio matymo taikiklių bei šūvio garso slopintuvų, deja, net Afrikinio kiaulių maro pavojus nepadeda jų įteisinti.

Kodėl naktiniai taikikliai dar neįteisinti?

Priešingai nei ilgai dėl to diskutuojantys politikai medžiotojai vieningi ir mano, kad naktinio matymo taikikliai ir garso slopintuvai šiuolaikinėje medžioklėje būtini. Pasak K. Markevičiaus, tam dar nepritarta, valdžios nuomone, dėl  perdėto brakonieriavimo pavojaus. „Mes turėjome gerą pavyzdį dėl  Afrikinio kiaulių maro. Kilus dideliam šio užkrato pavojui, buvo siūlymų šiuos prietaisus naudoti, bet atsisakyta, mano nuomone, dėl nepagrįstų baimių, kad medžiotojai užsiims brakonieriavimu. Tačiau kiekvienas medžiotojų klubas turi savo plotus. Žino, kokia populiacija yra tame miške ir tikrai nebus taip, kad gavę naktinius taikiklius jie viską išmedžios tarsi brakonieriai, kurie, patikėkite, tuos taikiklius jau seniai turi“, – tikina medžiotojas.

Jam taip pat apmaudu, kad verdant diskusijoms dėl naktinių taikiklių galvojama tik apie sumedžiotų gyvūnų kiekį, bet neužsimenama, kad taikikliai padėtų sumažinti gyvūnų kančias, kai jie sužeidžiami dėl netikslaus šūvio. „Kalbant apie šernų medžioklę, medžiotojas turi žinoti, kur taikyti, kaip šauti ir taikosi šviesdamas medžiokliniu prožektoriumi. Tačiau pašvietus, gyvūnas patiria stresą, pradeda bėgti ir šūvis gali būti netikslus“, – teigia pašnekovas.

Dėl naktinių taikiklių ir garso slopintuvų publikacijoje taip pat pasisakė ir Sūduvos medžiotojų sąjungos pirmininkas Ramūnas Mažėtis.  „Žmonija naktinio matymo taikiklius ir slopintuvus sukūrė pažangai,  pasaulyje jie sėkmingai naudojami ne tik kare, bet ir civilinėje apyvartoje. Tačiau skirtingai nei kitose šalyse – Lietuvoje to nėra, nes per daug bijoma, neva medžiotojai taps brakonieriais“, – pažymi R. Mažėtis.

Pasak jo, medžioklė dažniausiai vyksta prieblandoje ar tamsoje, o naktinio matymo taikikliai padėtų atlikti tikslų šūvį, sumažintų gyvūno kančias, taip pat pasitarnautų dėl etikos sumetimų. „Lietuvoje kai kuriuos gyvūnus leidžiama medžioti ištisus metus. Kaip žinia, jeigu yra poravimosi metas, negalima medžioti patelių. Bet kitą sykį tamsoje medžiotojas gali ir apsirikti, o su naktiniu taikikliu atskirti ir apsispręsti dėl šūvio būtų kur kas lengviau“, – įsitikinęs Sūduvos medžiotojų sąjungos pirmininkas.

Visuomenė klaidinama

Abu kalbinti medžiotojai teigė, kad leidimas naudoti naktinius taikiklius ir slopintuvus įstrigo dėl per mažai informuotos visuomenės ir politinės valios trūkumo. „Manau, kad visuomenė per mažai apie tai žino. Dauguma mano, kad duosime medžiotojams įrankį ir jie brakonieriaus. Tai nėra tiesa, nes sąžiningi medžiotojai tokių priemonių neturi, o dauguma brakonierių, kurie medžioja neteisėtai, jomis naudojasi seniai. Apskritai gaila taip sakyti praėjus jau trisdešimt nepriklausomybės  metų, bet pas mus vis dar gajus posovietinis mąstymas. Vakaruose žmogus kaltas tada, kai įrodoma, kad jis padarė nusižengimą, o pas mus pakako tiesiog manymo, kad vien turėdamas įrankį, žmogus nusižengs. Taigi dabar tai savotiška bausmė ne brakonieriams, o sąžiningiems medžiotojams“, – apgailestauja R. Mažėtis.  

Jam antrina ir K. Markevičius, kurio manymu, įstatymo projektas užstrigo, nes buvo teikiamas tvirtinti neparuoštas. „Visuomenės pasipriešinimo neva medžiotojai ims ir „viską iššaudys“ buvo ir siūlant įteisinti medžioklę lankais. Tačiau norėdamas tiksliai pataikyti, sumedžioti, medžiotojas turi prieiti prie gyvūno per 15-20 metrų,  žinoti, kaip taikyti, reikia būti nemažai pasitreniravus, kaip tinkamai įtempti lanką. Be to, strėlė su specialiu antgaliu kainuoja mažiausiai dvidešimt eurų. Manau, kad žmonėms yra neišaiškinta ir jie oponuoja tiesiog dėl nežinojimo“, – kalba  K. Markevičius.

Įstatymo projektas dar sugrįš?

Kad naktinio matymo taikiklių klausimas vėl keliamas, patvirtina abiejų medžiotojų sąjungų vadovai. Tokias diskusijas skatina ne tik medžiotojų ir žvejų draugijos, bet ir Šaulių sąjunga. „Manau, kad pirmiausiai tinkamai apginkluoti turėtų būti šauliai, tada galėtų ateiti eilė medžiotojams ir turėtume daug gerai paruoštų snaiperių. Ir man būtų labai keista, jei taikiklių neįteisintų net esant realiam karo pavojui“, – sako K. Markevičius.

R. Mažėčio teigimu, kai ir mūsų šaliai karinė grėsmė yra padidėjusi, prie šios iniciatyvos prisijungė įvairios krašto gynybos organizacijos, savo argumentų turi ir ginklų prekybininkai. Tad jeigu nestigs politinės valios, jo manymu, naktiniai taikikliai ir garso slopintuvai bus įteisinti.

Miškininkai nustumti į šoną

Kaip žinia, Ukrainoje prie krašto gynybos kartu su medžiotojais prisijungė ir miškininkai.  Jie iki šiol turėjo ginklus, pareigūno statusą ir uniformas, o prasidėjus karui gavo dar modernesnės ginkluotės ir efektyviai miškuose kovoja su okupantais. Šiuo klausimu K. Markevičiui kiek apmaudu, nes miškininkai Lietuvoje yra nuginkluoti.

„Dėl naujos reformos visi miškininkai tarnybinius ginklus turėjo priduoti į ginklų fondą, nors leidimus ir šaudymo įgūdžius tebeturi. Be to,  kurį laiką mes, miškininkai, buvome ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai. Man truputį liūdna, kad miškininkas, kuris kasdien būna miške, yra nustumiamas į šoną, o tvarką prižiūri atvažiuojantis aplinkos apsaugos pareigūnas, kuris čia lankosi kartą ar du per mėnesį… Net neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius turi daugiau teisių“, – apgailestauja medžiotojas ir miškininkas.

R. Mažėtis mano taip pat. Pasak jo, pažeidimų užkardymas, brakonierių sugavimas efektyvesnis tada, kai dirba vietovę žinantys žmonės. „Vietiniai į galimą pažeidimą atvykdavo daug greičiau. Dabar, ypač po darbo ir savaitgaliais, yra taip, kad apskrities teritorijoje budi tik pora aplinkosaugininkų ir kol jie atvažiuoja į įvykio ar galimo pažeidimo vietą, pažeidėjų ir pėdos būna ataušę. Dėl to žmonės nusivylę ir mano, kad nėra tikslo pranešinėti aplinkos apsaugai, nes kol jie atvyks, pažeidėjų ir įkalčių jau nebebus. Tačiau tam tikrais atvejais, kai reaguojama į nusižengimus, kurie susiję su galima korupcija, manau,  efektyvesnis iš toliau atvykusių pareigūnų darbas“, – teigia R. Mažėtis.

Jam taip pat gaila,  kad sumažinti Valstybinių miškų urėdijos miškininkų, kaip pareigūnų,  įgaliojimai, nes kuo daugiau veikia asmenų, galinčių užkardyti nusižengimus, tuo mažiau jų padaroma, daugiau išaiškinama ir operatyviau reaguojama į pranešimus. „Aplinkos ministro Valentino Mazuronio laikais, kai nuolat kartu budėdavo ir patruliuodavo aplinkos apsaugos  ir miškų (tiek urėdijų, tiek Valstybinės miškų tarnybos) pareigūnai, aplinkos pažeidimų buvo labai sumažėję, tą lėmė nuolatinis pareigūnų patruliavimas, buvimas gamtoje“, – situaciją lygina Sūduvos medžiotojų sąjungos vadovas.

Medžiotojai renka paramą ir kviečia aukoti Ukrainos gynėjams bei pabėgėliams

K. Markevičius primena, kad Lietuvos medžiotojai nėra abejingi įvykiams Ukrainoje ir stengiasi padėti. „Mūsų organizacija „LDK palikuonys“ renka tikslinę paramą Ukrainos žmonėms, kovojantiems už mūsų visų ateitį. Ačiū draugams, medžiotojams, baikeriams, šauliams ir visiems kitiems, kurie atsiliepė į mūsų kvietimą. Jų dėka fronte kovojantiems Ukrainos kariams bei mamoms, kurios priverstos su vaikais būti slėptuvėse, perdavėme pilną visureigį medicinos reikmenų ir dvi priekabas kitų būtiniausių daiktų. Beje, visureigis taip pat liko kaip dovana kariams ir,  jį padovanojusio savininko teigimu, galbūt padės sunaikinti bent vieną priešo priemonę. „Slava Ukraini, We strog together, Garbė Lietuvai!“, –  taria K. Markevičius.

Medžiotojai iš Sūduvos taip pat prisideda prie paramos. „Matome, kad parama renkama koordinuotai valstybės mastu ir mes visais būdais raginame savo žmones prisidėti pinigine parama ar daiktais“, – apie pagalbą ukrainiečiams kalba Sūduvos medžiotojų sąjungos vadovas.

Miškininkai ir medžiotojai norintys daugiau sužinoti apie paramą ir kur galima ją pristatyti, taip  pat apie daiktus ir įrangą, kuri reikalinga ukrainiečiams, gali rasti Facebook paskyrose „LDK palikuonys“, „Kauno medžiotojų sąjunga“, „Sūduvos medžiotojų sąjunga“,  parduotuvėse „Getbex” Klaipėdoje, Šiauliuose, Vilniuje.

Andrius Nenėnas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių