„Kiekviena krizė taip pat yra galimybė užaugti“, – teigia psichologė
Koronaviruso pandemija palieka žymę ne tik ekonomikoje, bet ir žmonių psichologinėje būsenoje: dėl darbo iš namų kinta dienotvarkė, tenka laikinai pamiršti apsipirkimo džiaugsmus ar draugų susitikimus. Kaip susitvarkyti su vidiniais išbandymais, kalbamės su psichologe Rūta LUKOŠIENE.
Realybė atrodo kaip žaidimas
– Jau kelias savaites gyvename karantino ritmu. Kaip per šį laikotarpį gali keistis žmonių psichologinė savijauta?
– Įvykiai tikrai nauji ir netikėti, žmonės nebuvo ir negalėjo būti tam pasiruošę, todėl šiuo metu išgyvena krizę ir visas su ja susijusias reakcijas. Psichologinės krizės metu žmonės paleidžia praeitį, ruošiasi priimti naują gyvenimą. Tai yra procesas, kurio metu kyla įvairūs jausmai: nerimas, neigimas, nesaugumas, derybos, pyktis, liūdesys… Galiausiai ateina priėmimas ir susitaikymas. Žmonės neteko jiems įprasto ir saugaus gyvenimo ritmo. Iš pradžių lyg ir sunku tai priimti, viskas atrodo kaip žaidimas, žmonės linkę neigti realybę, nesilaiko rekomendacijų, ignoruoja kylantį nerimą ir nesaugumo jausmą.
Atėjus derybų fazei bandoma tarsi susitarti su likimu – šis virusas man nebaisus, jis puola tik vyresnius ir gretutinėmis ligomis sergančius žmones ir pan. Kyla pyktis, dažnai pradedame pykti ant visų ir dėl visko, ieškome kaltų, jaučiamės įskaudinti. Pyktis turi ir teigiamą pusę: jis paruošia mus priimti iššūkius, suteikia energijos. Galiausiai pagyvenus tokioje jausmų sumaištyje, išjautus visus kylančius jausmus, susipažinus su jais ir priėmus žmogus susitaiko su esama situacija ir mato joje naujas galimybes. Kiekviena krizė taip pat yra galimybė užaugti.
– Sakoma, tiksi kaip šveicariškas laikrodis, tarsi tokių žmonių gyvenime viskas yra tolygiai suplanuota ir sudėliota. Atrodo, jog lietuviai nėra linkę šitaip elgtis, lyg gyvena šiandiena, todėl pastebėtas kai kurių prekių masinis šlavimas. Kodėl taip yra?
– Manau, kad tai yra natūrali žmonių reakcija susidūrus su nežinomybe. Žmonės siekia užtikrinti, kad jų poreikiai būtų patenkinti. Tuo metu elgesį labiau valdo pirmykščiai instinktai. Maisto kaupimas sukuria saugumo jausmą. Mes tokie esame, tokia mūsų prigimtis ir labai sunku taip nesielgti.
Be to, dar gyva mūsų senelių ir prosenelių, kurie išgyveno karus, tarybinių laikų deficitą, patirtis. Jeigu žmogus pasijus saugiau nusipirkęs papildomą grikių kruopų pakuotę, tai tegul perka.
Reikalingas kasdienis planas
– Nors dabar rojus intravertams, tačiau ekstravertai gali jausti gyvo emocinio ryšio stygių. Ką vertėtų koreguoti kasdienoje?
– Žmonės, kurie visada buvo linkę dirbti vieni, nedaug bendrauti, dabar didesnių sunkumų neturėtų patirti. Žinoma, jei neatsitiks taip, kad kaip tik sumažės jų asmeninė erdvė, nes visa šeima bus kartu. Ekstravertiškesni žmonės turėtų prisiminti, kad tai yra fizinė, o ne socialinė izoliacija ir bendrauti su kitais galima per technologijas. Beje, JAV psichologas Stephenas Porgesas rekomenduoja šiuo metu mažiau bendrauti elektroniniais laiškais ar susirašinėjimais, o daugiau susiskambinus vaizdu. Taip mes galime geriau matyti ir pajausti vienas kitą, mūsų nervų sistemai reikia ne tik komunikacijos raštu, bet ir empatijos, veido išraiškos ir akių. Mums reikia kontakto.
– Šmaikštaujama, jog per karantiną dar niekada nebuvo tiek daug sportuojančių gyventojų. Tad kai staiga atsirado daugiau laiko sau, kaip vertėtų planuoti dieną, jog nereikėtų jausti veiklų trūkumo ar dykaduoniavimo?
– Labai šaunu, kad žmonės yra sąmoningi ir sportuoja. Šiuo laikotarpiu dienotvarkė labai svarbi, nes gali atsitikti taip, kad leisime sau miegoti iki pietų, paskui dar paskaitinėti socialinius tinklus ir patys nepajusime, kaip neliks laiko ne tik sportui, bet ir mokslui ar darbui iš namų. Šiuolaikiniams jauniems žmonėms ir mokiniams nėra paprasta laikytis dienotvarkės, tai yra įgūdis, kurį jie turi išsiugdyti. O įpročiams susiformuoti reikia laiko ir pastangų.
Mes įpratome, kad namai yra ta vieta, kur mes atsipalaiduojame ir ilsimės. Dabar susiduriame su iššūkiu namus pritaikyti darbui. Rekomenduojame paskirti tam tikrą vietą, kuri būtų skirta mokymuisi ar darbui iš namų. Jeigu neturime atskiro kambario, tai gali būti, pavyzdžiui, stalas. Taip pat labai svarbu keltis įprastu metu ir nusistatyti valandas, kada dirbsime, ilsėsimės, gaminsime maistą ir valgysime, bendrausime su draugais ar sportuosime.
Iš vidinės sumaišties – pasirengimas iššūkiams
– Tikiu, jog neramu ir abiturientams, nes iki šiol jie nežino, kaip bus su brandos egzaminais. Kaip siūlytumėte reaguoti, galiausiai kuo ramiau išgyventi šį etapą?
– Situacija tikrai yra nauja. Natūralu, kad abiturientai šiuo metu jaučia nerimą. Neaišku, kaip pavyks nuotoliniu būdu gerai pasiruošti egzaminams, ar jie išvis bus ir kokie bus, kaip vyks stojimas į aukštąsias mokyklas… ateitis neaiški. Tą nerimą reikėtų priimti ir išjausti. Didesnės problemos galėtų kilti, jeigu bandytume save apgaudinėti, kad viskas gerai, aš nesijaudinu. Būtent iš nerimo ir vidinės sumaišties kyla nauji ir originalūs sprendimai, pasirengimas priimti iššūkius. Įveikti nerimą galima tik su juo susiduriant: nors ir labai neramu, aš nenuleidžiu rankų, o darau tai, ką esu numatęs. Daug kalbama apie tai, kad turime mokytis gyventi dabartyje, nes tik joje mes galime kažką keisti. Tai ir abiturientams truputėlį lengviau būtų, jeigu jie stengtųsi daryti tai, ką gali padaryti dabar – daugiau mokytis savarankiškai, planuoti dienotvarkę, konsultuotis su mokytojais per technologijas.
Jeigu žmogus jaučia, kad nerimas jį tarsi sukausto ir pasidaro sunku ar neįmanoma atlikti įprastus darbus, tuomet turėtų kreiptis pagalbos į psichikos sveikatos specialistus. Kartu su profesionalu aptarti, kiek jaučiamas nerimas yra racionalus, ir ieškoti būdų, kaip išgyventi esamą situaciją. Visi Klaipėdos rajono mokyklų psichologai šiuo metu dirba nuotoliniu būdu, konsultuoja telefonu, laiškais, per „Skype“ ar „Zoom“ programas. Mokiniai gali drąsiai kreiptis ir gauti pagalbą.
– Ko iš šio karantino laikotarpio turėtume patys pasimokyti?
– Pirmiausia – santykių kūrimo meno. Turime galimybę daugiau laiko būti kartu su savo šeima. Tiek turbūt niekada neturėjome. Labai svarbu nepraleisti progos geriau vieniems kitus pažinti, suprasti. Įsiklausyti į kitų poreikius ir pasimokyti išsakyti savuosius. Taip pat tai galimybė kurti santykį pačiam su savimi – geriau save pažinti, pasigilinti, ką aš jaučiu, ko noriu, kaip to siekiu.
Svarbu kreiptis pagalbos pajutus, kad jos reikia. Šiuolaikiniam žmogui labai norisi viską kontroliuoti, būti savarankiškam. Siūlau mokytis priimti savo jautrumą ir pažeidžiamumą, drąsiai kreiptis pagalbos, kai jaučiame, kad sunku.
Kalbėjosi Robertas MACIUS
Asmeninio archyvo nuotr.
