• 18 rugpjūčio, 2022
|

Klaipėdoje atgims barokas: vyks išskirtinis spektaklis

Spalio 29 d. 18 val. Klaipėdos kultūros fabrike žiūrovai turės galimybę nemokamai išvysti jausmingą muzikinio spektaklio „Apie afektus, arba „Dramma da capo“ premjerą. Vilniaus ir Kaišiadorių publiką sužavėjęs baroko muzikos spektaklis, sukurtas XVIII a. operų arijų bei autentiškų baroko stilistikos choreografijų pagrindu, kalbės apie emocijas ir jų įtaką mūsų veiksmams.

Spalio 29 d. 18 val. Klaipėdos kultūros fabrike žiūrovai turės galimybę nemokamai išvysti jausmingą muzikinio spektaklio „Apie afektus, arba „Dramma da capo“ premjerą. Vilniaus ir Kaišiadorių publiką sužavėjęs baroko muzikos spektaklis, sukurtas XVIII a. operų arijų bei autentiškų baroko stilistikos choreografijų pagrindu, kalbės apie emocijas ir jų įtaką mūsų veiksmams.

Kūrėjai teigia šį kartą žiūrovams kuriantys spektaklį apie emocijas ir afektus, apie kuriuos kalbėjo ir Baroko epochos mąstytojai. Pasak spektaklio režisierės Jūratės Širvytės-Rukštelės, vienas ryškiausių to meto filosofų René Descartes’as jau rašė apie žmogaus emocijas. Jis teigė, kad žmogus turi save ugdyti ir pajutęs emocijas, vėliau jas savyje reflektuoti. Šiuolaikinė psichologija taip pat skatina atpažinti savo jausmus, tad nelabai nutolome nuo to, kas buvo prieš 300 metų.

Muzikinę dramaturgiją kurianti Rūta Vosyliūtė teigia, kad „pykčio, meilės, nepasitenkinimo, džiaugsmo jausmus žmonės patiria ir šiandien, todėl žiūrovai juos atpažins. Kad užtektų laiko apmąstymams, pasirinkta barokinė da capo (išvertus iš italų k. – „nuo pradžios“) spektaklio forma – po stiprių išgyvenimų scenoje muzikos motyvai kartosis, kad pakaktų laiko suprasti ir įvertinti jausmus.

Choreografė ir režisierė J. Širvytė-Rukštelė projektui „Apie afektus, arba Dramma da capo“ suteikė plastikos, įvesdama svarbų baroko operos elementą – šokį. Menininkė pakartoja R. Descartes’o mintį, kad suvokimas, jausmas, emocija yra kūno funkcijos, ir šokį bei baroko gestus pasitelkia tam, kad operų arijose išreiškiamus afektus paverstų universalia kalba. Projektui talkino ir kastanječių meistrė, muzikantė ir šokėja Ludovica Mosca iš Barselonos (Ispanija). Muzikiniam spektakliui dramaturgiją sukūrė žinomas operos ir gatvės teatro režisierius Adrianas Schvarzsteinas, Lietuvoje adaptavęs Marco Vitale’ės ir operos „Elenos pagrobimas“ (Il ratto di Helena) libretą. Spektaklio siužetas remiasi įsimylėjusio Orlando(s) personažu, kuris buvo keistas ir transformuotas ne vieno rašytojo, tačiau vis tiek gyvenantis aistrų ir sudėtingų išgyvenimų pasaulyje.

Primename, kad į spektaklį įleidžiame tik su galimybių pasu.

Muzika: Antonio Vivaldi, Georg Friedrich Händel, Leonardo Vinci, Alessandro Scarlatti, Luigi Boccherini, Giuseppe Marios Orlandini ir kt.

Choreografinės kompozicijos pagal Louis-Guillaume Pécour bei Raoul Auger Feuillet.

Muzikinė dramaturgija – Rūta Vosyliūtė

Dramaturgija – Adrianas Schvarzsteinas

Režisūra, choreografija, gestai – Jūratė Širvytė-Rukštelė

Ansamblio meno vadovas – Vilimas Norkūnas

Kostiumų dailininkė – Daiva Petrulytė

Šviesų dailininkas – Audrius Jankauskas

Dalyvauja: Rūta Vox (Vosyliūtė) – vokalas, Jūratė Širvytė-Rukštelė – šokis, Vilimas Norkūnas – basso continuo, klavesinas.

Ansamblis: Augusta Jusionytė, Bernardas Petrauskas (smuikai), Julija Ivanovaitė (altas), Deividas Dumčius (violončelė), Ugnius Dičiūnas (obojus), Julius Klimavičius (fagotas).

Rengėjas: Senųjų menų studija;

Rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba;

Partneriai: Klaipėdos kultūros fabrikas, LDK Valdovų rūmai ir Kėdainių krašto muziejus

Facebook renginio nuoroda: https://fb.me/e/17Somjb9A

Senųjų menų studijos informacija

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių