Klaipėdos rajonas slėptuvių neturi, tik trumpalaikį prieglobstį

Civiline gyventojų sauga labiau susirūpinta tik prasidėjus karui

Tęsiantis agresyviam Rusijos karui Ukrainoje, daugelis nežino, kur reikėtų ieškoti prieglobsčio nelaimės atveju. Dažnai painiojami terminai „slėptuvė“ ir „kolektyvinės apsaugos statinys“, mat slėptuvė Lietuvoje tėra viena, o į vadinamus kolektyvinės apsaugos statinius kasdien žygiuoja moksleiviai. Tokie statiniai pažymėti specialiuoju ženklu – lygiakraščiu mėlynu trikampiu oranžinio fono kvadrate, apibrėžtame mėlynos spalvos rėmeliu. Tai – mokyklos, sporto salės ir kultūros centrai. Tokių pastatų rajone yra 17. Diskusijos apie civilinę saugą verda ir Seime, savivaldybėse ieškoma slėptuvių, tikrinamos jų būklės.

Slėptuvės – valstybės tarnautojams
Svarbu pabrėžti, kad slėptuvėmis nėra laikomi kolektyvinės apsaugos statiniai. Šie statiniai yra trumpas prieglobstis, kur galima gauti vandens, maisto ir reikalingą pagalbą. Tai – mokyklos, kultūros centrai, visi pastatai, pažymėti specialiuoju ženklu. Slėptuvės paskirtis – apsauga nuo antskrydžių, ji skirta valstybės ar strateginių objektų vadovybėms, jog būtų užtikrinamas sklandus valstybės valdymas ir sprendimų priėmimas. Slėptuvėje privalo būti elektra, vandens tiekimas, internetas, telefono ryšys ir ventiliacija.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, prasidėjus nerimui dėl civilių apsaugos šalyje, dar kovo mėnesį įpareigojo savivaldybes inventorizuoti ir pateikti duomenis apie kolektyvinės apsaugos statinius. Nors ministrė ragino šalies gyventojus laikytis rimties, nes karo grėsmės šiuo metu nėra, o premjerė Ingrida Šimonytė – „neprovokuoti diskusijų“, Registrų centro buvo užklausta, kiek šalyje yra priedangos objektų (rūsių, cokolinių aukštų, požeminių aikštelių). Anksčiau, ministrės teigimu, manyta, kad tokių objektų užtektų pusei šalies gyventojų, tačiau, Registrų centro duomenimis, prieglobstį rastų visi Lietuvos gyventojai.

Apleista civilinė sauga
Pasak vidaus reikalų minist­rės, civilinės saugos sritis ilgus metus nebuvo prioritetas, o pasikeitus geopolitinei situacijai tenka imtis veiksmų. Balandžio pabaigoje A. Bilotaitė Seime susitiko su opozicinėmis frakcijomis, kur išreiškė rūpestį dėl suirusios slėptuvių tinklo infrastruktūros – daugelis slėptuvių privatizuotos arba jos nepatenkinamos būklės. „Mūsų planuose yra to tinklo plėtra. Kalbant apie ilgalaikę strategiją, mes kalbamės labai rimtai su Krašto apsaugos ministerija ir mes turime apsispręsti valstybėje, kuria linkme judame: ar investuojame į naujus kolektyvinės apsaugos objektus, ar investuojame į vadinamas priedangas“, – teigė A. Bilotaitė pridurdama, kad priedangomis laikomi objektai, kur gyventojai gali rasti prieglobstį nuo galimo oro pavojaus. Ministrė išskyrė, jog pagrindinė idėja yra investuoti ne į rūsius, o į krašto gynybą. Anot A. Bilotaitės, reikia užtikrinti šalies gynybinį pasirinkimą, o ne galvoti, kur paslėpti savo žmones.
Situaciją apsunkina panaikintas Civilinės apsaugos departamentas, Krizių valdymo centras, kuriuose dirbo apie tūkstantis specialistų. Dabar jų yra vos 100. Finansavimas civilinei apsaugai minimalus – iki 2 mln. eurų per metus, kurie paskirstomi savivaldybėms. Tačiau situacija šiek tiek gerėja. Bus kuriamos ilgalaikės ir trumpalaikės strategijos, rengiami teisės aktai, organizuojamos pratybos, informacijos sklaida. A. Bilotaitė teigė, jog sukurtas integruotas krizių valdymo centras, Seimą turėsiantis pasiekti pavasario sesijos metu. Šis modelis numato Nacionalinio krizių valdymo centro atsiradimą, kur bus visą parą vykdomas grėsmių stebėjimo vertinimas.
Vis dėlto antradienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje parlamentarai diskutavo, jog karo atveju viešųjų priedangų užtektų tik 18 proc. žmonių, o jomis pasinaudoti galėtų daugiausia turto savininkai ir valdininkai. Todėl, pasak Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narės Dovilės Šakalienės, valdžios pažadus reikėtų laikyti tuščiais, nes prieglobstį rastų tikrai ne visi gyventojai. D. Šakalienė tik prasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą Krašto apsaugos ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prašė raštu pateikti duomenis apie esamą slėptuvių prieinamumo šalies gyventojams padėtį. Vis dėlto minėtos institucijos nesugebėjo pateikti informacijos.

Siūloma slėptuvių pataisa
Vis labiau diskutuojant civilių saugumo klausimais, Seimo narys Linas Jonauskas įregistravo Civilinės saugos įstatymo pataisas, kurios pakeistų slėptuvių paskirtį valstybės tarnautojams. Parlamentaras siūlo, kad gyventojų apsauga slėptuvėse būtų vykdoma Vyriausybės nustatyta tvarka, taip būtų užtikrinamas lygiateisiškumas, kadangi pagal įstatymą dabar slėptuvės nėra skirtos gyventojams. Prioritetas būtų teikiamas valstybės tarnautojams, moterims su vaikais, besilaukiančioms moterims, neįgaliesiems, senjorams ir gyventojams, ekstremaliųjų situacijų metu atliekantiems būtinas užduotis. „Vienas iš valstybės prioritetų turėtų būti įrengti slėptuves, kurios, kaip Suomijoje ar Švedijoje, talpintų bent 70–80 procentų šalies gyventojų. Todėl būtina ne tik inventorizuoti esamas slėptuves, jas sutvarkyti, bet ir pasirūpinti naujų įrengimu“, – akcentuoja L. Jonauskas pridurdamas, jog Rusijos karas Ukrainoje priverčia labiau kreipti dėmesį į civilinę saugą. Pasak parlamentaro, nesąžininga, kad valstybės tarnautojai ekstremalioje situacijoje yra privilegijuota grupė, o slėptuvės turėtų būti prieinamos visiems gyventojams.
Seimo nariui antrina ir D. Šakalienė. „Įstatymuose visi suskirstyti į dvi kategorijas: gyventojus ir valstybės tarnautojus. Gyventojams skirti vadinamieji kolektyvinės apsaugos statiniai. Absoliuti dauguma jų – ugdymo įstaigos (mokyklos, darželiai). Tai didelės erdvės be perdangų dideliais stiklo langais. Antskrydžių atveju jos taptų tiesiog spąstais“, – teigia Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė. Ji akcentuoja, jog slėptuvių situacija šalyje prasta – iš 1 000 slėptuvių 142 privatizuotos, kitų slėptuvių būklė nežinoma.

Ar Klaipėdos rajonas pasiruošęs?
„Bangos“ skaitytoja Aldona teigia, kad nežino, ką reikėtų daryti oro pavojaus atveju: „Anksčiau gyvenome sode, kur turėjome rūsį daržovėms laikyti. Jame buvo elektra, manau, būtų galima išgyventi porą dienų. Tačiau dabar gyvename bute, net nežinočiau, kur ieškoti prieglobsčio.“ Jai antrino ir jos vyras: „Esu girdėjęs, kad mokyklose galima gauti prieglobstį, bet nežinau, ar tai labai apsaugotų nuo oro pavojaus, be to, gyvename gan toli nuo mokyklų.“
Pasak Klaipėdos rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus, rajone yra beveik dvi dešimtys kolektyvinės apsaugos statinių. „4 iš jų neturi rūsio, o 1 statinio rūsio būklė yra nepatenkinama. Kolektyvinės apsaugos statiniai yra skirti laikinam gyventojų prieglobsčiui. Šie pastatai pažymėti specialiuoju ženklu“, – informuoja Viešosios tvarkos skyrius.
Akcentuojama, kad Savivaldybė turėjo identifikuoti priedangas – statinius, rūsius, kur rajono gyventojai galėtų rasti trumpalaikį prieglobstį nuo gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių oro pavojaus atveju. „Bendradarbiaujant su seniūnais, rajone papildomai rasti 24 patenkinamos būklės rūsiai. Tačiau priedangos sąvoka, jos žymėjimas ir kt. bus įteisinta tik kartu su nauju ekstremaliųjų situacijų ir krizių valdymo modeliu“, – teigia Viešosios tvarkos skyrius. Gyventojai skatinami atkreipti dėmesį, kad slėptuvių Klaipėdos rajone nėra, nes teisinis reglamentas numato slėptuvių paskirtį ekstremaliųjų situacijų operacijų centrams, o kolektyvinės apsaugos pastatus – visiems gyventojams.
Štai kaimyninėje Klaipėdoje dar kovo mėnesį administracija turėjo identifikuoti civilinės saugos slėptuvių padėtį mieste. Uostamiestyje yra daugiau nei 40 sovietmečiu statytų slėptuvių, kurias Savivaldybė ir jai pavaldžios institucijos dalijasi su privačiu sektoriumi. Klaipėdos miesto savivaldybei priklausančios slėptuvės bus pritaikytos civilines saugai, kadangi daugelis jų yra nepatenkinamos būklės.

Gabrielė ČIUNKAITĖ