Klaipėdos rajone darbo ieškojo daugiau vyrų
Užimtumo tarnybos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamente pernai registruoti 5,8 tūkst. Klaipėdos rajono gyventojų, ieškojusių darbo – 200 daugiau nei ankstesniais metais. Šiemet sausio 1 d. nedarbas čia siekė 7,4 proc. o prieš metus – 6,9 proc. Nedarbas Lietuvoje smuktelėjo nuo 9 proc. iki 8,7 proc.
Ilgalaikių bedarbių nesumažėjo
Užimtumo tarnybos (UT) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, praėjusiais metais bedarbio statusas suteiktas 5,8 tūkst. Klaipėdos rajono savivaldybės gyventojų – daugiau nei ankstesniais metais. Pernai darbo ieškojo daugiau vyrų – 3 tūkst. (51,8 proc.), o moterų – 2,8 tūkst. (48,2 proc.).
Šių metų sausio 1 d. duomenimis, Klaipėdos rajono savivaldybėje registruoti 483 ilgalaikiai bedarbiai (14,3 proc.), prieš metus – 117 mažiau. Užimtumo tarnybos komunikacijos atstovės spaudai Mildos Jankauskienės teigimu, jiems taikomos individualios pagalbos priemonės: sudaromi individualūs užimtumo planai, teikiamos konsultacijos, taikomos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės, kurias įgyvendina Užimtumo tarnyba. „Vykstama į seniūnijas ir jose analizuojama ilgalaikių bedarbių situacija, ieškoma įvairių sprendimų ir būdų, kaip padėti šiems žmonėms grįžti ir integruotis į darbo rinką“, – dėstė M. Jankauskienė.
Šiemet sausio mėnesį UT Klaipėdos klientų aptarnavimo departamente registravosi 549 darbo ieškantys gyventojai iš Klaipėdos rajono, o prieš metus – 534.
Dauguma jaunimo – be kvalifikacijos
Šiemet sausio 1 d. jaunimo iki 29 metų registruotas nedarbas Klaipėdos rajone – 5,9 proc. – mažesnis nei prieš metus. Mūsų savivaldybėje daug jaunų, darbingų žmonių – net 31 proc. rajono gyventojų yra iki 29 metų. Tuo pasigirti dar gali Vilniaus ir Šalčininkų rajonai. Palyginti su kitomis šalies savivaldybėmis, pavyzdžiui, Anykščių, Zarasų, Pasvalio, Radviliškio, jaunimo nedarbas Klaipėdos rajone žymiai mažesnis.
Pernai Užimtumo tarnybos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamente registravosi 1,5 tūkst. jaunų asmenų iš Klaipėdos rajono. Iš jų tik 18,5 proc. buvo įgiję aukštąjį išsilavinimą, 28,6 proc. – profesinį pasirengimą, o daugiau nei pusė neturėjo jokios kvalifikacijos.
Pasak M. Jankauskienės, pernai įsidarbino pusantro tūkstančio jaunų asmenų. „Jaunimui pagalba teikiama kompleksiškai – ne tik padedant susirasti darbą, bet ir planuojant karjerą, – pastebėjo UT komunikacijos atstovė. – Regioniniame karjeros centre „Karjeras“ jauniems žmonėms teikiamos karjeros konsultacijos, sudaromos galimybės iš arčiau susipažinti su profesijomis, atlikti karjeros testus, įvertinti savo gebėjimus. Be to, rengiami individualūs užimtumo planai, įvairūs mokymai, praktikos ir stažuotės, o Užimtumo tarnyba aktyviai tarpininkauja įsidarbinant, bendradarbiauja su darbdaviais ir padeda jaunimui įgyti pirmąją darbo patirtį bei įsitvirtinti darbo rinkoje.“
Reikia ne tik baldžių ir buhalterių
Praėjusiais metais Klaipėdos rajono savivaldybėje įregistruota 2,3 tūkst. laisvų darbo vietų, iš kurių 2 tūkst. – neterminuotam, o 185 – terminuotam įdarbinimui. Darbdaviai labiausiai ieškojo individualios priežiūros darbuotojų, suvirintojų, pagalbinių virtuvės darbininkų, virėjų, elektrikų, pardavėjų, automobilių šaltkalvių, pastolininkų, dažytojų, mūrininkų, taip pat valytojų, nedidelių pastatų statytojų, krautuvo vairuotojų, slaugytojo padėjėjų, psichologų, stalių.
Nekvalifikuotam darbui buvo siūloma 16,4 proc. laisvų darbo vietų. Daugiausia – pagalbiniams virtuvės darbininkams, valytojams, pagalbiniams apdirbimo pramonės darbininkams, pagalbiniams įvairių darbų darbininkams, pakuotojams (rankomis), indų plovėjams, krovikams, aplinkos tvarkytojams, pagalbiniams statybos darbininkams, virėjo padėjėjams, pagalbiniams mišriojo augalininkystės ir gyvulininkystės ūkio darbininkams.
Šiemet sausį registruotos 158 laisvos darbo vietos, iš jų 147 – neterminuotam darbui, o 11 – terminuotam. Daugiausia pasiūlymų – medienos apdirbimo įrenginių operatoriams, žuvies perdirbėjams, automobilių šaltkalviams, sunkvežimių vairuotojams, individualios priežiūros specialistams, tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojams, valytojams, baldžiams ir buhalteriams.
Virginija LAPIENĖ
Asociatyvi nuotr.
