Klaipėdos rajone skamba ukrainiečių choro laisvės dainos
Klaipėdos rajone šiomis dienomis koncertuoja jungtinis Lvivo choras, kurį sudaro 17 „Zhayvir Choir“ ir „Leo-Choir“ narių. Saviveiklinis moterų ir vaikų kolektyvas dainuos Drevernoje, Veiviržėnuose, Kvietiniuose, Priekulėje, susitiks su vietos bendruomenėmis ir ukrainiečiais pabėgėliais.
Koncertai 4 bendruomenėse
Kvietinių bendruomenės centras, Gargždų vaikų ir jaunimo laisvalaikio centras parengė Klaipėdos rajono savivaldybės finasuojamą tarptautinį projektą „Susitikime dainoj“. Ketvirtadienį projekto dalyviai iš Lvivo, taip pat ukrainiečių, įsikūrusių Gargžduose, atstovai dalyvavo susitikime Klaipėdos rajono savivaldybėje.
Gargždų vaikų ir jaunimo laisvalaikio centro direktorė Skaidra Karalienė susitikime akcentavo, kad minėto projekto tikslas yra tarpkultūrinis bendradarbiavimas, pagalba Ukrainos pabėgėliams išlaikant jų indentitetą, kultūrinėje ir humanitarinėje srityje. „Be abejonės, vyks ne tik koncertai, mūsų tikslas yra supažindinti svečius iš Ukrainos su Klaipėdos rajonu, jo pasiekimais, vystymosi perspektyvomis. Ukrainiečiams parodysime mūsų gražiausias lankytinas vietas“, – pasakojo S. Karalienė, primindama, kad daug idėjų projektui pasiūlė Diana Ciparienė, turinti tarptautinio bendradarbiavimo projektų kūrimo patirtį.
Lvivo chorisčių delegaciją atlydėjęs Kvietinių bendruomenės centro pirmininkas Gediminas Girgždis kreipėsi ukrainiečių kalba dėkodamas narsiai Ukrainai už atkaklią kovą prieš agresorę Rusiją. „Esame laimingi sulaukę tokių svečių. Kvietinių bendruomenė nuoširdžiai rengia Žolinės šventę, kviečiame dalyvauti visus, ne tik kvietiniškius. Lvivo chorisčių laukiame rugpjūčio 15-ąją, 17.00 val. Susitiksime, paskanausime gardžios savanorių sriubos, pasidalinsime savo kaimo istorija, paklausysime ukrainiečių koncerto“, – kalbėjo G. Girgždis.
„Jaudinuosi matydama tokį gražų būrį ukrainiečių chorisčių. Ne kiekvieną dieną tokie susitikimai. Dėkoju, kad sutikote dalyvauti tarptautiniame projekte. Klaipėdos rajonas yra priėmęs apie 1 000 ukrainiečių pabėgėlių vaikų, kurie sėkmingai adaptavosi, jiems sudarytos sąlygos mokytis, lavintis mūsų rajono švietimo įstaigose“, – atkreipė dėmesį Klaipėdos rajono savivaldybės vicemerė Violeta Riaukienė.
Biliotekos paskirtis – platesnė
Tarptautinio projekto „Susitikime dainoj“ koordinatorė, Lvivo srities vaikų bibliotekos darbuotoja Oliona Kremniova pasakojo, kaip kardinaliai pasikeitė bibliotekos darbas prasidėjus karui. „Bibliotekos paskirtis yra skleisti kultūrą, skatinti skaitymą, tačiau karo metu mūsų misija yra dar platesnė. Mes neskaičiuojame darbo valandų. Daug patys savanoriaujame ir pas mus ateina savanoriai, rūpinamės pabėgėliais iš kitų Ukrainos regionų, piname apsauginius tinklus Ukrainos kariams“, – pasakojo O. Kremniova. Klaipėdos rajono savivaldybės vicemerė Ligita Liutikienė akcentavo Lietuvos ir rajono nuoširdžią paramą Ukrainai, pasidžiaugė, kad ukrainietės pasipuošusios tautiniais motyvais, kad tarp jų – vaikai, jauni žmonės.
Entuziastinga choro „Zha-yvir-Choir“ vadovė Natalija Čmir-Koziar subūrė chorą dar prieš karą, prie Lvivo srities vaikų bibliotekos choro „Leo-Choir“. Į jungtinį chorą prisijungė ir karo pabėgėlės iš kitų Ukrainos miestų. Choro repertuare skamba ukrainiečių karinės-istorinės dainos ir šiuo metu itin populiarios laisvės dainos, taip pat ruošdamiesi vizitui į Klaipėdos rajoną choristės lietuviškai repetavo dainą „Žemėj Lietuvos ąžuolai žaliuos“. Šią dainą jos jausmingai užtraukė ir rajono Savivaldybėje – kas girdėjo – ašarų nebesulaikė, dainavo kartu.
Jungtinis Lvivo choras penktadienį jau koncertavo Drevernos kultūros namuose. Šeštadienį, rugpjūčio 13 d., 14.00 val. koncertuos Veiviržėnų kultūros centre, pirmadienį, rugpjūčio 15 d., 12.30 val. Priekulės Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje, taip pat pirmadienį 17.00 val. Kvietinių bendruomenės centro lauko scenoje.
Vilija BUTKUVIENĖ
Andriaus JOKUBAIČIO nuotr.
Ukrainietė pabėgėlė, dirbusi Gargždų vaikų ir jaunimo laisvalaikio centre, anglų kalbos mokytoja Lesia Pikun nuoširdžiai kalbėjo, kad už sausų žodžių „pagalba“, „parama“ iš tiesų slepiasi labai didelis darbas. „Buvome pirmieji su penkiais skirtingo amžiaus vaikais, su kuriais kreipėmės į Gargždų mokyklas, kad jie galėtų mokytis. Buvo labai malonu matyti, kaip žingsnis po žingsnio rajone gimsta naujos švietimo formos, susijusios su pabėgėliais. Sunkumai vėl atsirado, kai nuotoliu pradėjo veikti ir Ukrainos mokyklos. Tada reikėjo derinti ir mokymą Lietuvoje, ir mokymą Ukrainoje. Tai rajone buvo atlikta labai gerai. Mūsų vaikai puikiai adaptavosi, jie greičiau ir sėkmingiau mokėsi lietuvių kalbos nei suaugusieji. Buvo labai puiku, kad Gargždų vaikų ir laisvalaikio centras pasiūlė įvairių ir įdomių veiklų, kurios ukrainiečių vaikus atitraukė nuo slogių minčių, jie susirado naujų draugų. Padėjo ir psichologų konsultacijos – tai labai svarbu. Aš pastebėjau, kad ukrainiečiams vaikams sunkiau su bendraamžiais lietuviais susikalbėti angliškai. Tad savanoriškai tobulinau mūsų vaikų anglų kalbos žinias. Filmai ukrainiečių kalba, koncertai, renginiai mus labai suartino, tai padėjo mums jaustis ramiau ir saugiau“, – susitikime Savivaldybėje pasakojo Lesia. Sekmadienį ji jau išvyksta į savo Tėvynę. „Dukra svajoja studijuoti tik Kijeve“, – „Bangai“ sakė Lesia, o ji su drauge juokaujanti, kad būdamos pensijoje į Gargždus atsiveš savo anūkus, vaikščios ir pasakos, kaip čia gyveno karo metu, kokie puikūs žmonės joms padėjo.
Nevyriausybinės organizacijos „Asterix“ vadovė iš Charkivo Anželika Ibrahimova, nuo kovo mėnesio gyvenanti Gargžduose, susitikime papasakojo, kad jos vadovaujama organizacija jau aštuonerius metus rūpinasi neįgaliais vaikais, ypač nukentėjusiais Rytų Ukrainoje, kur karo veiksmai vyko jau ir anksčiau. Kai vasario 24-ąją agresorė Rusija užpuolė Ukrainą, iš 22 karo dienų Charkivo nebombardavo tik dvi. Dabar mieste sunaikinta daugiau nei 70 proc. gyvenamųjų namų, apie 80 proc. švietimo įstaigų. „Mano butas pastoviai buvo apšaudomas. Tokioje situacijoje buvau priversta prašyti pagalbos savo užsienio partnerių, su kurias bendradarbiavau įvairiuose tarptautiniuose projektuose. Pirmoji atsiliepė Lietuva. Kaip bebūtų keista – ne Amerika, ne Šveicarija, ne Prancūzija. Lietuva pažadėjo, kad padarys viską padėdama išgelbėti aklųjų internato globotinius. Lietuvoje patyriau, kad čia žmonės dalijasi su ukrainiečių pabėgėliais viskuo, ką turi. Aš bendrauju su karo pabėgėliais, gyvenančias Vokietijoje, Lenkijoje, Danijoje, Norvegijoje, Kanadoje. Pasitaiko, gaunu skundų, jog būna momentų, kad ten pabėgėliai kartais ir duonos kąsnio, kur gyventi neturi. Taip nėra mažoje ir ne tokioje turtingoje kaip kitos šalys Lietuvoje. Ačiū, Lietuva, Tau už pagalbą“, – jautriai kalbėjo Anželika.
