Klaipėdos rajono abiturientai užsienyje studijuoti nesiveržia

Akiratyje Laisvės dividendai
17 liepos, 2026
0

Birželis ir liepa Klaipėdos rajono dvyliktokų namuose – ne tik vasaros šilumos, bet ir įkaitusio laukimo metas. Valstybinių egzaminų rezultatai, LAMA BPO sistemos langai ir lemtingas klausimas: „Kur toliau?“ Dar prieš dešimtmetį išleistuvių vakaruose skambėjo skambūs tostai apie Londoną, Amsterdamą ar Kopenhagą. Šiandienos Gargždų, Priekulės ar Veiviržėnų abiturientai prie išleistuvių stalo sėda ne tik su svajonėmis, bet ir su skaičiuotuvu. Romantiką pakeitė pragmatizmas, o masinio bėgimo į užsienį fenomenas oficialiai išblėso.

Studijos užsienyje tapo prabanga
Žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius, švietimo ekspertas Gintaras Serafinas ne tik kasmet pateikia karčių pastabų per pastaruosius dešimtmečius „nureformuotai“ švietimo sistemai, bet ieško ir pasidžiaugia teigiamais poslinkiais. Kaip vieną iš tokių sričių jis įvardina tai, kad vis daugiau Lietuvos abiturientų renkasi studijas ne užsienio, o savo šalies universitetuose. Tam įtakos turi daug priežasčių, tačiau bene esminis lūžis įvyko po COVID-19 pandemijos ir dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos. Iki „Brexito“ kasmet vos ne po 500 Lietuvos abiturientų studijuoti vykdavo į Jungtinės Karalystės universitetus ir koledžus, Jungtinei Karalystei išstojus iš Europos Sąjungos, lietuviams šioje šalyje liko tik mokami ir gana brangūs studijų variantai, todėl norinčiųjų ten studijuoti sumažėjo kone dešimt kartų.
Kaip pastebi ekspertas, iki tol studijuoti į užsienio aukštąsias mokyklas iš Lietuvos išvykdavo maždaug po 7 proc. visų abiturientų. Dabar situacija ženkliai kinta: 2024 m. „Reitingų“ atlikta gimnazijų apklausa parodė, kad tais metais studijuoti į užsienį išvyko 4,66 proc., o 2025 m. – dar mažiau – jau tik 4,2 proc. baigusių abiturientų. Konkrečiais skaičiais kalbant − iš 15 465 abiturientų studijuoti į užsienį išvyko 658.
Šiuo metu turime daug didelių gimnazijų, iš kurių studijuoti į užsienio universitetus neišvyko nė vienas abiturientas. Pernai gruodį žurnalo „Reitingai“ atliktos visų 340 Lietuvos gimnazijų apklausos duomenimis, net iš 127 gimnazijų studijuoti į užsienį neišvyko nė vienas abiturientas, iš 34 gimnazijų išvyko po vieną, iš 18 gimnazijų – po du, iš septyniolikos – po tris.
Kaip teigia Vilniaus universiteto prorektorius Valdas Jaskūnas, apskritai kalbant, yra labai nedaug užsienio šalių, kuriose Lietuvos abiturientai gali mokytis nemokamai. Arba yra šalių, kuriose nemokamai galima mokytis tik valstybiniuose universitetuose ir būtina gerai mokėti tos šalies kalbą, nes studijos nevyksta anglų kalba. Pastaruoju metu daugiausia abiturientų, besirenkančių studijas užsienio universitetuose, yra iš gimnazijų, kurios vykdo būsimų savo mokinių atranką.
Situacija mūsų rajone

95 % prieš 5 %: tai žurnalo „Reitingai“ ir šalies švietimo ekspertų brėžiama proporcija. Tik apie 3–5 % Lietuvos abiturientų ryžtasi studijoms užsienyje. Klaipėdos rajone šis skaičius dar mažesnis – iš vienos laidos išvyksta vos keli asmenys.

„Brexit“ kirtis: iki pasitraukimo iš ES, Jungtinė Karalystė priimdavo tūkstančius lietuvių. Šiandien mokslas ten kainuoja nuo £10 000 iki £30 000 per metus, o studentų vizų barjerai šią kryptį užvėrė vidutines pajamas gaunančioms rajono šeimoms.

Nemokamo mokslo kaina: Olandija ir Danija išlieka populiarios, tačiau LAMA BPO siūlomas nemokamas aukštasis mokslas tėvynėje (jei išlaikomi valstybiniai egzaminai) tampa stipriausia saugumo garantija.

Taigi, po „Brexit“ sumažėjo stojančiųjų abiturientų į Jungtinės Karalystės universitetus skaičius (dėl brangaus mokslo ir vizų). Nors išlieka populiari Nyderlandų, Danijos ar Vokietijos kryptis, bendras išvykstančiųjų skaičius iš Lietuvos gimnazijų yra minimalus – dažna didelė regiono mokykla į užsienį išlydi vos po 1–3 mokinius.
Paprašėme Klaipėdos rajono gimnazijų vadovų pasidalinti savo vadovaujamų švietimo įstaigų trejų metų statistika.
Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos direktorė Rasa Mašurinienė informavo, kad 2022–2023 m. m. gimnaziją baigė 132 abiturientai, iš jų 66 pasirinko studijas Lietuvos universitetuose, du išvyko studijuoti į užsienį; 2023–2024 m. m. baigė 158 abiturientai, iš jų 47 pasirinko studijas Lietuvos universitetuose, 2 išvyko studijuoti į užsienį; 2024–2025 m. m. baigė 165 abiturientai, mokytis į aukštojo mokslo studijas Lietuvoje įstojo 91 mokinys.
Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Loreta Kaltauskienė pateikė tokią statistiką: 2022–2023 m. m. gimnaziją baigė 23 abiturientai, iš jų 5 pasirinko studijas Lietuvos universitetuose; 2023–2024 m. m. baigė 40 abiturientų, įstojo mokytis į aukštąsias universitetines studijas Lietuvoje 6 mokiniai; 2024–2025 m. m. gimnaziją baigė 40 mokinių, 11 studijuoja Lietuvos universitetuose. Išvykusių studijuoti į užsienį per šį laikotarpį nebuvo.
Kaip teigia Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos direktorė Laima Navickienė, per trejus metus mokyklą baigė 63 mokiniai, iš jų 38 mokiniai įstojo mokytis į Lietuvos aukštąsias mokyklas. Aukštosiose mokyklose mokosi apie 60,3 % mokyklą baigusių mokinių. Išvykusių studijuoti į užsienį per šį laikotarpį nebuvo.
Klaipėdos rajono (Gargždų „Vaivorykštės“, Priekulės Ievos Simonaitytės, Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijų) absolventai dažniausiai renkasi didžiuosius Lietuvos akademinius centrus – Vilnių ir Kauną. VU, VILNIUS TECH, LSMU ir VDU išlieka geidžiamiausių sąraše.
Dalis abiturientų renkasi Klaipėdos universitetą, Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą ar uostamiesčio kolegijas (SMK, KVK). Tai leidžia sutaupyti būsto nuomai ir likti pažįstamoje aplinkoje

Egidijus ŽIEDAS
Asociatyvi nuotr.

Abiturientų pasirinkimai

Justė, pasirinkusi Klaipėdos universitetą:
– Mano aplinkoje buvo labai daug kalbų apie Vilnių, visi tarsi užsiprogramavę bėgti kuo toliau nuo namų. Bet aš atsidariau skelbimų portalus, pamačiau butų nuomos kainas sostinėje ir man praėjo bet koks noras. Vieno kambario landynė Vilniuje kainuoja tiek, kiek mano tėvai Gargžduose už namo paskolą moka. Pasirinkau studijas Klaipėdoje, gyvensiu savo kambaryje, su tėvais susitarėme, kad jie man padės nusipirkti automobilį kasdieniam važinėjimui. Man tai atrodo daug protingesnis startas, nei ketverius metus valgyti kruopas bendrabutyje vien dėl to, kad studijuoju sostinėje.
Mantas, pasirinkęs Kauno technologijos universitetą:
– Aš visada žinojau, kad studijuosiu inžineriją. Užsienio rimtai nesvarsčiau – vykti į kokią Daniją, kur būsi svetimas, jei Kaune turime stiprią bazę? Tačiau likti pajūryje irgi nenorėjau. Man reikia pakeisti aplinką, pajusti, ką reiškia gyventi vienam, pačiam gamintis maistą, spręsti problemas. Kaunas man pasirodė idealus variantas – čia stiprūs tikslieji mokslai, miestas jaunatviškas, o savaitgaliais sėdi į traukinį ar autobusą ir po kelių valandų tu jau vėl namie pas tėvus. Tai laisvė, bet su saugos diržu.
Lukas (išvyksta studijuoti į Nyderlandus):
– Iš mūsų laidos į užsienį stoja gal tik keli žmonės, įskaitant mane. Visi žiūri kaip į keistuolį, tėvų draugai klausinėja, iš kur gausime pinigų. Neslėpsiu, tėvams tai bus didelis finansinis iššūkis, vasarą pats dirbau statybose Gargžduose, kad turėčiau savo santaupų pradžiai. Renkuosi tarptautinį verslą Olandijoje, nes noriu visiškai išlipti iš komforto zonos. Man reikia kultūrinio šoko, noriu studijuoti anglų kalba su žmonėmis iš viso pasaulio. Ar grįšiu į Klaipėdos rajoną? Šiandien sunku pasakyti, bet savo ateitį vis tiek sieju su Lietuva – verslą galima kurti ir iš čia.