Klaipėdos rajono gimnazijų rodikliai krito, o švietimo – augo

Kasmet švietimo, aukštojo mokslo ir mokslo žurnale „Reitingai“ skelbiami savivaldybių švietimo, gimnazijų reitingai sudomina ne tik moksleivius, bet ir visą ugdymo bendruomenę. Tačiau šiemet Klaipėdos rajono ugdymo pasiekimai dviprasmiški – dviejų iš trijų gimnazijų reitingai krito, o štai švietimo rodikliai grįžo į prieš karantiną užimtą poziciją – 13 šalyje.

Keli vertinimo kriterijai
Šių metų gimnazijų, kurios neturi teisės atsirinkti mokinių, reitingo taškai buvo skiriami už tai, kiek abiturientų įstojo į valstybės finansuojamas vietas aukštosiose mokyklose, kiek įstojo į užsienio aukštąsias mokyklas, šimtukų skaičių ir visų valstybinių brandos egzaminų išlaikymo lygį. Pagal šiuos kriterijus iš 357 gimnazijų Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazija liko 81 (2021 m. – 33), Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazija – 213 (2021 m. – 191), Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazija – 240 (2021 m. – 264).
Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazija patenka į gimnazijų, kurias kasmet įprastai baigia nuo 100 iki 150 abiturientų, kategoriją. Tarp kitų tokio pat dydžio gimnazijų abiturientų laikytų valstybinių brandos egzaminų rezultatų „Vaivorykštė“ yra 15, o tarp visų gimnazijų – 38. Per dešimt metų gimnazija turėjo 121 šimtuką, daugiausia jų – 24 – gauti 2020 m., o praėjusiais metais – vos dešimt. Iš 128 abiturientų, 2020–2021 m. baigusių gimnaziją, 39,06 proc. tęsia mokslą universitete, 30,47 proc. – kolegijoje, 4,69 proc. – profesinėje mokykloje.
Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazija sąraše (gimnazijos, kurias kasmet baigia nuo 26 iki 50 abiturientų) užima 51 poziciją, tarp visų gimnazijų – 227. Iš 26 abiturientų, 2020–2021 m. baigusių gimnaziją, 34,62 proc. tęsia mokslą universitete, 19,23 proc. – kolegijoje, 19,23 proc. – profesinėje mokykloje.
Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazija sąraše gimnazijų, kurias kasmet baigia iki 25 abiturientų, užėmė 78 vietą, bendroje gimnazijų kategorijoje – 272. Iš 19 abiturientų, 2020–2021 m. baigusių gimnaziją, 26,32 proc. tęsia mokslą universitete, 26,32 – kolegijoje, 10,53 – profesinėje mokykloje.

Pandemija išryškino spragas
Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narė, buvusi Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkė, Gargždų „Kranto“ pagrindinės mokyklos muzikos mokytoja ekspertė Rasa Linkienė teigė, kad gimnazijų reitingai paremti akademiniais pasiekimais, šimtukais, o jai svarbiausia – mokinių galimybė gauti kokybišką ugdymą. R. Linkienė atkreipė dėmesį, jog 2019–2020 mokslo metais dalį laiko gimnazistai mokėsi nuotoliniu būdu, o tai prisidėjo prie prastesnių 2021 m. abiturientų laidos akademinių pasiekimų. „Pandemija išryškino spragas, leido giliau suprasti, kas yra visavertė pagalba mokiniui ir kokių bei kiek resursų tam reikia. Buvo imtasi visų priemonių, bet laikas jau buvo ne kai kurių mokinių naudai. Norėčiau pastebėti, kad visose įstaigose dirba atsakingi vadovai, kurių didžiausias rūpestis – mokinys, bet ne visur vienodos galimybės“, – komentavo R. Linkienė ir pridūrė, kad rajono gimnazijose vyrauja tendencija ruošti mokinius gyvenimui, o ne egzaminams.

Akiratyje – tikslieji mokslai
Klaipėdos rajonas Lietuvos savivaldybių reitinge pagal švietimo rodiklius užėmė 13 vietą (2021 m. – 21), tokią pat, kaip ir 2019 metais ir surinko 45,65 balo. Žurnalo „Reitingai“ redaktorius Gintaras Sarafinas rašė, kad valstybinių brandos egzaminų rezultatai puikiai atskleidžia akademinį lygį ir parengimo kokybę, tačiau supranta, jog dėl tam tikrų priežasčių šie rodikliai gali kisti (silpnesnė abiturientų laida ar pandemija). G. Sarafinas atkreipė dėmesį, kad, turint tikslą kilti savivaldybių švietimo reitinge, svarbu įtraukti visus: merą, vietos politikus, švietimo skyrius, mokyklų vadovus, mokytojus ir tėvus. „Pradėti galima nuo to, kas labiausiai traukia atgal. O labiausiai traukia silpnas tiksliųjų mokslų mokymas“, – problemą iškėlė „Reitingų“ redaktorius.
Akcentuojama ir tai, jog dėl prastų valstybinių egzaminų rezultatų nėra kalti jaunuoliai. Juk neišlaikius ar prastai išlaikius egzaminus dūžta jų svajonės, ateities planai. G. Sarafinas teigė, jog dažnai anglų kalbos egzaminas išlaikomas gerai, nes jaunuoliai supranta šios kalbos svarbą, todėl reikia ieškoti būdų, kaip sudominti moksleivius kitais dalykais: matematika, chemija, biologija, fizika ar informacinėmis technologijomis. O savivaldybių švietimo rodiklius, kurie paremti egzaminų rezultatais, nulemia švietimo bendruomenės pastangos ir darbas, o ne savivaldybės dydis ar išorinės aplinkybės.

Brandos vertinimo pokyčiai
Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narė, buvusi Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkė R. Linkienė „Bangai“ komentavo, kad savivaldybių reitinge Klaipėdos rajonas kilo dėl įvairių priežasčių: sėkmingai įveikti nuotolinio mokymo iššūkiai, rajone vykdoma tinklo pertvarka, mažėjo jungtinių klasių. Politikė įvardijo ir Savivaldybės skiriamą dėmesį ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtrai, įtraukiajam ugdymui, tikslingam suaugusiųjų švietimui, ugdymo aplinkos gerinimui. „Bendrojo ugdymo mokyklos aktyviai dalyvavo iš ES struktūrinių fondų bendrai finansuojamuose projektuose. Tęsiami finansinio raštingumo ir verslumo mokymai, finansinio raštingumo programų integravimas į ugdymo turinį, mokytojų kvalifikacijos tobulinimo renginiai, dalyvavimas projektuose buvo orientuoti į Geros mokyklos modelį. Įgyvendintas neformaliojo vaikų švietimo elektroninės apskaitos projektas, taikant projektinio valdymo metodą“, – akcentavo R. Linkienė. Jos nuomone, reitingai, vertinant gautų per egzaminus šimtukų kiekį, neatspindi rajono gimnazijų mokymo kokybės. Pedagogė džiaugėsi, kad švietimo reforma numato esminius brandos vertinimo pokyčius: atsisakoma matuoti moksleivių brandą ir sugebėjimus tik egzaminais, papildant tarpiniais vertinimais iš III ir IV gimnazijos klasių.

Mokiniai neišnaudojo savarankiškumo
Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos direktorė Ona Sturonienė pastebėjo, kad pagrindinė reitingų kritimo priežastis ir prasti egzaminų rezultatai slypi nuotolinio mokymo(si) atsiradime dėl karantino. Karantino metu moksleiviams 2021–2022 mokslo metais teko net 6 mėnesius mokytis nuotoliniu būdu. „Dirbdami tokiu būdu mokiniai ne visas užduotis atlikdavo sąžiningai, o mokytojų paskirtose konsultacijose dalyvavo mažuma mokinių“, – atskleidė direktorė.
O. Sturonienė akcentavo, kad pagalba mokiniams karantino metu buvo teikiama įvairiais būdais: „Konsultacijos buvo skiriamos abiturientams patogiu metu, t. y. net vakarais. Mokiniai galėjo konsultuotis tiek grupėse, tiek individualiai, tiek kontaktiniu, tiek nuotoliniu būdu. Konsultacijų, rengiantis brandos egzaminams, skaičius buvo žymiai didesnis nei įprastai“, – pagalbą mokiniams įvardijo direktorė.

Svarbi mokymosi atmosfera
Buvusi Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos abiturientė Valdonė Pakamorytė pasakojo, kad ruoštis egzaminams nuotoliniu būdu buvo sunku, nes mokykla buvo pagrindinė susikaupimo ir nuoseklaus darbo vieta, o izoliacija nuo ugdymo įstaigos darė įtaką motyvacijai. „Pagrindinė problema – prastai struktūrizuotas pačių mokinių mokymasis bei įvairūs trukdžiai, kilę dėl nuotolinio mokymosi ir pabloginę mokymosi kokybę. Ne kartą problemų ir mokytojams, ir mokiniams kėlė kompiuterinė technika, buvo mažesnė galimybė pasikalbėti apie kilusius neaiškumus, mat į elektroninius laiškus ir žinutes ne visada atsakyta. Žmogus – sociali būtybė, tad kontakto stygius sumažino atsakomybės, motyvacijos kiekį, taip pat ir moralę, kas, suprantama, reikalinga norint efektyviai mokytis ir tobulėti“, – akcentavo V. Pakamorytė ir pridūrė, kad didžioji dalis mokytojų stengėsi padėti.
Praėjusių metų abiturientų laida artėjant egzaminams grįžo į mokyklos suolą, kur vyko grupinės ir individualios konsultacijos spragoms užpildyti, tačiau ne visi mokiniai šia galimybe pasinaudojo. Buvusi abiturientė dalijosi, kad prieš egzaminus jautė didelį nerimą, baimę, tačiau egzaminų metu suprato, jog grėsmės nėra, o egzaminų rezultatai tenkino.

Gabrielė ČIUNKAITĖ
„Bangos“ archyvo nuotr.