Klaipėdos rajono meras pasisakė dėl tvarios mėlynosios ekonomikos

Mėlynojoje ekonomikoje dirba beveik 4,5 mln. žmonių, jos apyvarta ES siekia apie 650 mlrd. EUR, o bendroji pridėtinė vertė – 176 mlrd. EUR. Akvakultūros veikla – žuvivaisa – užtikrina 20 proc. ES žuvų ir vandens bestuburių pasiūlos. Šiame sektoriuje veikia 15 000 įmonių ir dirba 70 000 žmonių. Mėlynoji ekonomika, žuvininkystė ir akvakultūra yra labai svarbios siekiant paskatinti ekonomikos atsigavimą po COVID-19 pandemijos, kurti darbo vietas ir pakrančių bei kaimo gyventojams suteikti darnaus vystymosi galimybių.

Šiuo metu pagrindinės kliūtys, trukdančios visapusiškai plėtoti Europos akvakultūrą, tebėra biurokratizmas ir nepakankamos investicijos. Skubiai reikia radikalių pokyčių siekiant sumažinti žmogaus veiklą jūrose ir apsaugoti vandenynus, nes jie sudaro daugiau kaip 90 proc. negyvenamos erdvės ir kasmet absorbuoja 26 proc. išmetamo anglies dioksido kiekio.

Europos regionų komitetas (RK) gruodžio 1–2 d. vykusioje plenarinėje sesijoje priėmė nuomonę „Tvari mėlynoji ekonomika ir akvakultūra“. Į ją įtraukti pasiūlymai, kaip sumažinti administracinę naštą ir pagerinti mėlynosios ekonomikos ir akvakultūros konkurencingumą. Šia nuomone prisidedama prie naujo komunikato „Tvari mėlynoji ekonomika“ ir 2021 m. gegužės mėn. Europos Komisijos paskelbtų tvarios ir konkurencingos ES akvakultūros strateginių gairių.

Klaipėdos rajono savivaldybės meras Bronius Markauskas yra Europos regionų komiteto narys ir minėtoje plenarinėje sesijoje jis pristatė savo parengtą nuomonę dėl mėlynosios ekonomikos ir akvakultūros, kuria prisidedama prie naujo komunikato „Tvari mėlynoji ekonomika“ ir 2021 m. gegužės mėn. Europos Komisijos paskelbtų tvarios ir konkurencingos ES akvakultūros strateginių gairių.

„Sėkmingai mėlynosios ekonomikos plėtrai lemiamos reikšmės turi tvarios investicijos, – teigė nuomonės pranešėjas, Klaipėdos rajono savivaldybės meras Bronius Markauskas (LT / EA). – Būtina finansuoti inovacijas ir naujų produktų kūrimą, investuoti į pažangius sprendimus ir remti naujas technologijas. Akvakultūra taip pat turėtų būti pripažinta atskira ir aiškiai apibrėžta politikos sritimi. Regionų vyriausybės, veiksmingai valdydamos sanglaudos ir aplinkos inovacijų fondus, gali svariai prisidėti siekiant žaliojo kurso tikslų, o vietos ir regionų valdžios institucijos turėtų būti lygiavertės centrinės vyriausybės partnerės. Todėl būtina skatinti ir remti vietos dalyvaujamąsias iniciatyvas, kuriomis jūrų išteklių atkūrimas derinamas su vietos pragyvenimo šaltinių, tradicijų ir kultūros paveldo išsaugojimu.“

Nariai neigiamai vertina tai, kad akvakultūros veiklą apsunkina pernelyg ilgos ir sudėtingos leidimų išdavimo procedūros ir ribota prieiga prie vandenų. Todėl Komitetas siūlo kuo greičiau sukurti vieno langelio principu veikiančią akvakultūros licencijų suteikimo sistemą. Nariai rekomenduoja pradėti taikyti vietos valdžios institucijoms skirtus mokymo modulius ES licencijų suteikimo klausimais, siekiant paspartinti verslo plėtrą ir užtikrinti ES taisyklių laikymąsi. RK pakartoja savo ankstesnį raginimą sukurti Europos akvakultūros produktų ekologinį ženklą.

Komitetas ragina būsimą pasienio anglies dioksido korekcinį mechanizmą (PADKM) taikyti ir žuvininkystės bei akvakultūros produktams. Siekiant sustiprinti vidaus rinką, RK taip pat ragina Europos Komisiją pasiūlyti naujus teisės aktus, kuriais būtų užkirstas kelias ES socialinių ir aplinkos apsaugos standartų neatitinkančiam žuvies importui.

Komitetas ragina nustatyti aiškią tvarios akvakultūros apibrėžtį. Nariai sutaria, kad regionams reikia aiškių tvarios ES akvakultūros plėtros gairių ir išsamaus veiksmų plano. Komitetas dar kartą ragina Europos Komisiją pasiūlyti valstybėms narėms taisykles, kaip vietos ir regionų valdžių institucijas įtraukti į mėlynosios ekonomikos priemonių nustatymo, projektavimo, planavimo ir administravimo procesus, kad būtų plėtojamos dinamiškos mėlynosios ekonomikos ekosistemos.

Finansų srityje ES vietos vadovai pakartoja raginimą 10 proc. dabartinės bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos biudžeto skirti jūrų ir jūrininkystės tikslams. Komitetas palankiai vertina platformą „BlueInvest“, tačiau pabrėžia, kad akvakultūros sektoriui sunku pasinaudoti ES lėšomis, todėl ragina peržiūrėti galimybes jomis pasinaudoti, taip pat apgailestauja, kad buvo sumažintas teritoriniam bendradarbiavimui skiriamas INTERREG biudžetas. Valstybių narių prašoma investicijas į mėlynąją ekonomiką įtraukti į savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus. Komitetas vis dėlto apgailestauja, kad rengiant valstybių narių žuvininkystės, mėlynosios ekonomikos ir akvakultūros strategijas nepakankamai konsultuojamasi su regionų valdžios institucijomis. 

RK nariai primena, kad svarbu stiprinti akademinės bendruomenės, valdžios institucijų ir pramonės bendradarbiavimą siekiant kuo labiau padidinti pažangiosios specializacijos strategijų potencialą ir sukurti veiksmingas tvarias mėlynosios ekonomikos ekosistemas. Nariai sutinka, kad be tvarios mėlynosios ekonomikos nebus galima pasiekti Europos žaliojo kurso tikslų.

Nariai primena, kad jūrų transporto išmetamų teršalų kiekis per pastaruosius 20 metų padidėjo beveik 32 proc. Švaraus jūrų transporto ir tvarios laivų statybos pramonės plėtra yra būtinoji sąlyga siekiant iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui. Todėl Komitetas pritaria Europos Komisijos tikslams per dešimt metų sumažinti tarptautinės laivybos SO2 ir NOx išlakas ir toks sumažėjimas galėtų siekti atitinkamai 80 proc. ir 20 proc.

Be to, RK pakartoja, kad reikia paspartinti perėjimą prie tvaraus žuvų veisimo, todėl palankiai vertina Europos Komisijos ketinimą imtis priemonių, kad bendras ūkiniams gyvūnams ir akvakultūrai skirtų antimikrobinių medžiagų pardavimas iki 2030 m. sumažėtų 50 proc.

Bendrosios aplinkybės

Mėlynoji ekonomika apima visą su vandenynais, jūromis ir pakrančių teritorijomis susijusią ekonominę veiklą ir jai priklauso įvairūs sektoriai, kaip antai žuvininkystė, laivų statyba ir pakrančių turizmas, taip pat mėlynosios biotechnologijos ir atsinaujinančiosios energijos gamyba jūroje. Tvarios mėlynosios ekonomikos plėtojimas itin svarbus norint pasiekti 14-tą JT darnaus vystymosi tikslą.

Šiame sektoriuje 2018 m. tiesiogiai dirbo beveik 4,5 mln. žmonių, jos apyvarta ES siekė apie 650 mlrd. EUR, o bendroji pridėtinė vertė – 176 mlrd. EUR (šaltinis – Europos Komisija). Sparčiai plėtojama nauja veikla, pavyzdžiui, vandenynų energija, jūrų biotechnologijos ir robotika, atliks svarbų vaidmenį ES pereinant prie anglies dioksido neišskiriančios, žiedinės ir didelės biologinės įvairovės ekonomikos. Daugiau informacijos apie 2021 m. metinę ES mėlynosios ekonomikos ataskaitą rasite čia.

Norėdami parsisiųsti 2021 m. Europos Komisijos mėlynosios ekonomikos ataskaitą, spustelėkite čia.

ES akvakultūra užtikrina apie 20 proc. ES žuvies ir vandens bestuburių pasiūlos ir šiame sektoriuje tiesiogiai dirba apie 70 000 žmonių. Jame veikia apie 15 000 įmonių, tai daugiausia pakrančių ir kaimo vietovėse įsteigtos mažosios įmonės arba labai mažos įmonės. Bendra ES gamybos apimtis nuo 2000 m. daugiau ar mažiau buvo stabili, tačiau pasaulinė gamyba kasmet auga nuo 5 iki 7 proc. Pagrindinės akvakultūros produktus gaminančios ES šalys pagal produkcijos kiekį yra Ispanija, Prancūzija, Italija ir Graikija.

Akvakultūros produktų gamyba yra labai įvairi – tiek auginamų rūšių, tiek gamybos metodų (jūrų narvai, tvenkiniai, kanalai, uždarosios recirkuliacinės akvakultūros sistemos) požiūriu. Šiuo metu visame pasaulyje akvakultūros ūkiuose auginama apie 100 skirtingų vandens organizmų rūšių. Europos Sąjungoje:

• daugiau kaip 45 proc. akvakultūros produkcijos sudaro vandens bestuburiai,
• daugiau kaip 30 proc. akvakultūros produkcijos sudaro jūrų žuvys,
• daugiau kaip 20 proc. akvakultūros produkcijos sudaro gėlavandenės žuvys.

Nepaisant akvakultūros įvairovės, ES akvakultūros sektoriuje auginama nedaug rūšių, daugiausia midijos, lašišos, jūriniai pagelai, vaivorykštiniai upėtakiai, paprastieji vilkešeriai, austrės ir karpiai. Dumblių auginimas ES vis dar yra ribotas, tačiau jis didėja. (Šaltinis – Europos Komisija).

Europos regionų komiteto informacija