Klaipėdos universiteto bendruomenė profesines žinias gilino Rygoje

(Iš kairės) Rygos lietuvių vidurinės mokyklos direktorės pavaduotojas R. Žalnierius, direktorė Jolanta Nagle, Klaipėdos universiteto docentė V. Kochanskytė. Klaipėdos universiteto dėstytoja, režisierė J. Grigaitienė (dešinėje).

Klaipėdos universiteto antro kurso lietuvių filologijos ir teatrologijos studentės, Klaipėdos universiteto studentų teatro aktoriai bei dėstytojos Jūratė Grigaitienė ir Virginija Kochanskytė lankėsi Rygoje. Latvijos sostinėje pasisemta daugybė įspūdžių ir, žinoma, įkvėpimo ateities darbams. Apie šią kelionę ir parsivežtą patirtį dalijamės ir su „Bangos“ skaitytojais.


Didinga Latvijos sostinė
Pirmąją dieną Rygos lietuvių vidurinėje mokykloje, kurią įkūrė mūsų kraštietė, Gargždų miesto garbės pilietė, šviesaus atminimo Aldona Bronislava Gedvilaitė-Treija, savo atsivežtą programą „Kelio ieškojimų kryžiažodis“ pagal klaipėdiškio rašytojo ir dramaturgo Gintaro Grajausko romaną „Erezija“ ir Vytauto Mačernio eilėraščius pristatė lietuvių filologijos ir teatrologijos studentės. Jas puikiai paruošė aktorė, režisierė ir docentė Virginija Kochanskytė. Po pasirodymo visi liko maloniai nustebinti, kadangi 83-ejų lietuvis Algimantas Eičinas, besidomintis istorija ir nuo 1963 metų gyvenantis Latvijoje, geranoriškai pasisiūlė visus pavedžioti po Rygos senamiesčio labirintą primenančias gatveles ir papasakoti iškiliausių pastatų atsiradimo istorijas, pateikti įdomių faktų. Pamatėme, kiek daug bažnyčių turi Latvijos sostinė, į kai kurias spėjome ir trumpam įkišti galvas – pasižvalgyti. Susipažinome ir su Juodagalvių gildijos rūmų, Šv. Petro bažnyčios bokšto, seniausio Rygos gyvenamųjų namų komplekso „Trys broliai“ ir Laisvės paminklo istorijomis. Vakare, po įspūdžių kupinos dienos, apsilankėme Latvijos nacionaliniame teatre, kuriame žiūrėjome spektaklį latvių kalba, pastatytą pagal latvių rašytojo ir dramaturgo Mario Bėrzinio (Māris Bērziņš) romaną „Svina garša“ (liet. „Švino skonis“). Tai istorija apie sudėtingą Latvijos istorijos tarpsnį – pokarį.


Moksleiviams skiepijama lietuvybė
Antrosios dienos rytą studentams ir dėstytojoms ekskursiją po mokyklą, su kuria Klaipėdos universitetas bendradarbiauja jau trejus metus, vedė dabartinės direktorės Jolantos Nagles pavaduotojas, Lietuvos etnokultūros, istorijos, geografijos, filosofijos mokytojas, projektų vadovas Rolandas Žalnierius, dirbantis ten jau 15 metų. Draugystę tarp šių dviejų mokymosi įstaigų paskatino buvusi Rygos lietuvių mokyklos moksleivė ir Klaipėdos universiteto studentė Ramunė Raziūnaitė, pasiūliusi pastatytą spektaklį „vežti“ parodyti lietuvių kaimynams ‒ latviams. Tad, baigusi vaikystės pedagogikos studijas Klaipėdoje, ji sugrįžo į savąją mokyklą, kurioje dabar yra nebe mokinė, o pradinių klasių mokytoja.
Direktorės pavaduotojas pasakojo, kad dabar įstaigoje mokytojauja net 11 lietuvių pedagogų, o ateityje norinčiuosius atvykti dirbti į Rygos lietuvių mokyklą R. Žalnierius labai skatino ir rekomendavo pirmiausia įgyti latvių kalbos pradmenis. Be to, sužinojome, kad moksleiviai jau nuo pirmos klasės keturis kartus per savaitę yra mokomi lietuvių kalbos ir net 40 proc. iš jų turi lietuviškų šaknų.
Šioje mokykloje pagrindinės vertybės, kurių mokomi vaikai, yra pagarba, saugumas ir kūrybiškumas, o svarbiausias tikslas ‒ išugdyti konkurencingus, išsilavinusius, turinčius stiprų tautinio identiteto jausmą, besidominčius lietuvių kalba, Lietuvos istorija ir kultūra žmones. Mokykla vykdo įvairiausius tarptautinius bei vietinės veiklos kultūrinius, švietėjiškus, sportinius projektus, kurie plečia mokinių komunikacines kompetencijas, pilietinę savimonę, padeda formuoti demokratines ir kultūrines tautos vertybes, geriau jas suvokti. Taip pat mokykloje 205 valandas per savaitę veikia ir Neformalaus ugdymo centras. Vaikai lanko siuvimo, papuošalų gamybos, piešimo, tautinių šokių, choro, sporto ir kt. užsiėmimus, kurie yra visiškai nemokami. O didžiausias šių metų mokyklos projektas, paremtas Lietuvos švietimo, sporto ir mokslo ministerijos, yra „Aš myliu Lietuvą, Lietuva myli mane“.


Jaudinantis teatro pasaulis
Susipažinę su Rygos lietuvių vidurinės mokyklos tvarka, norėjome daugiau sužinoti ir apie kai kurių studijuojamą lietuvių filologijos specializaciją – teatrologiją. Turėjome išskirtinę galimybę pabendrauti su pačia latvių teatro režisiere, pedagoge Mara Kimele. Klausytis nostalgiškų jos istorijų apie teatro užkulisius, privalumus ir netgi trūkumus – išties neįkainojama patirtis.
M. Kimelės profesija tarsi jau buvo nulemta likimo, kadangi abu jos tėvai, seneliai turėjo tam tikrų ryšių su teatru. Ji studijavo režisūrą pas garsų Maskvos režisierių Anatolijų Efrosą, kol galiausiai ir pati pramynė sau tvirtą taką į teatro pasaulį. Dabar, būdama 79-erių, M. Kimelė sukaupta patirtimi dalijosi ir su studentais ‒ skatino nebijoti eksperimentuoti, išdrįsti būti savimi, atsiverti naujovėms, iššūkiams ir t. t. Šis susitikimas mums virto savotiška paskaita, kūrybine laboratorija, kuri atnešė be galo daug naudos, kadangi vienas iš teatrologijos disciplinos egzaminų ‒ remiantis literatūra, sukurti bendravimo etiudą. Su režisiere padarę konkrečių darbų analizę, išklausę visų patarimų, pasijutome labiau pasitikintys savimi ir gavę kūrybinio įkvėpimo. Ši kelionė kiekvienam leido pasisemti teigiamos energijos, įspūdžių, kurie neišblės ir ilgam pasiliks atmintyje.


Egidija JOKUBAUSKAITĖ
Jūratės GRIGAITIENĖS nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *