• 28 lapkričio, 2021
|

„Knitas“ ir „Kečas“ – gargždiškių šeimų išaugintos bendrovės

Abi šeimos verslus pradėjo nuo nulio ir juos vysto jau 25-erius metus. Tiek vieni, tiek kiti – gargždiškiai. Svajonė ir Kazimieras Pakamorės – UAB „Knitas“, lyderiaujančios aksesuarų įmonės Pabaltijo šalyse įkūrėjai, o Alanta ir Vaidas Mitkevičiai – statybinėmis medžiagomis prekiaujančios UAB „Kečas“ bendrasavininkiai. „Banga“ domėjosi, kaip sekasi vystyti verslus šioms šeimoms koronaviruso pandemijos metu.

Dešimtmečių įdirbis

„Knito“ direktorius Kazimieras džiaugiasi, kad į verslą įsilieja vaikai. Dukra Rasa grįžo iš sostinės ir dirba rinkodaros srityje, nestokoja inovatyvaus požiūrio, realizuoja savo idėjas.„Knito“ vadovas Kazimieras prisimena, kad pirmuosius žingsnius kaip verslininkas žengė dar vadinamosios „perestroikos“ laikais, tuomet buvo vienas iš pirmųjų patentininkų. „Verslas buvo mano kraujyje, vežiojome gaminius į Rusiją ir pan. Buvo įdirbis rinkoje, tačiau nebeturėjome, ką vežti. Tad nusprendėme orientuotis ir į gamybą. Nusipirkome pirmąsias automatines mašinas, domėjomės šią sritimi, nuolat investavome į technologijas, visas gyvenimas skirtas verslo vystymui“, – teigia K. Pakamorė.

Šiuo metu „Knitas“ prekiauja pirštinėmis, kepurėmis, „šalmukais“, šalikais, pirštuotomis kojinėmis ir pan. Direktorius Kazimieras rūpinasi visa ūkine dalimi: ceche nuolat ūžia modernūs japoniški įrengimai, o žmona Svajonė – pavaduotoja, atsakinga už naujus modelius ir finansus. Pakamorės per daugiau nei du dešimtmečius išaugino ne tik „Knitą“, bet užaugino ir tris vaikus. Kuomet jie studijavo, planų ateityje grįžti į Gargždus nebuvo. Tačiau dabar visi gyvena mūsų rajone. Sūnus Mantas sukasi savam versle, o dukros Rūta ir Rasa įsiliejo į tėvų verslą. Rūta šiuo metu augina vaikučius, Rasa iš sostinės į Gargždus grįžo ne viena – kartu su vyru Romanu, abu dirba „Knite“. Rasa rūpinasi rinkodara, o Romanas yra programuotojas, jis atsakingas už elektroninę prekybos platformą.

Rankų darbo nestinga

Bendrovėje „Knitas“, pasak šeimininkų, dirba apie 30 vietinių žmonių, kurie keičiasi pamainomis, dalis vaiko priežiūros atostogose. „Nors gamyboje modernios mašinos, tačiau yra nemažai ir rankų darbo. Klysta tie, kurie galvoja, kad mašina „išmeta“ kepurę ir ją belieka supakuoti. Pirmiausia dar reikia suraišioti siūlelius, palenkti, kad gražiai atrodytų, vyksta skalbimas, garinimas, džiovinimas. Tad kiekvienas gaminys yra pačiupinėjamas ne vieno ir ne dviejų darbuotojų. Juk kašmyrui, merino vilnai taikoma ir minkštinimo technologija. Po to – dar pakavimas. Tad darbščiųjų rankų būrelio pas mus yra daug“, – vaizdžiai šypsodamasi papasakojo Rasa.

Anot jos, šiuo metu populiariausia prekė yra vaikiški „šalmukai“. Juos pamėgo ir socialinių tinklų nuomonių formuotojai, kurie patys mielai kviečia draugauti. „Šalmukus“ išbaigėme tobulai, pritaikėme pagal vaikų amžių, tai ir komfortabilus, ir kokybiškas produktas. Pagal „šalmukus“ mus jau atpažįsta ir socialinėse platformose, ir parodose. Kitas mūsų naujas produktas – kepurės, šalikai, pirštinės su „Kakės Makės“ personažais. Buvo ilgas kūrybinis procesas, dabar ši produktų linija sparčiai populiarėja, tačiau rezultatai bus matyti po sezono“, – pastebėjo „Knito“ rinkodara besirūpinanti Pakamorių dukra Rasa.

Sumažėjo 30 proc.

30 proc. – tiek sumažėjo „Knito“ pardavimai pandemijos metu. Tačiau per tą laikotarpį dėl pandemijos nebuvo atleistas nė vienas darbuotojas, taip pat nebuvo sumažinti atlyginimai. „Neliko šį sezoną kelių užsienio kompanijų, kurios pirkdavo mūsų produkciją. Kiekiai arba liko simboliniai, arba produkcijos atsisakyta. Paprastas pavyzdys – Vilniaus oro uostas, vien ten buvo parduodama labai daug „šalmukų“, kepurių, šalikų ir kt. su tautine atributika aksesuarų, tačiau oro uosto lankytojų skaičius sumažėjo drastiškai, dėl to ir pardavimai šiame taške liko minimalūs. Neliko ir Norvegijoje vieno taško, kur produkcija buvo parduodama turistams“, – pasakojo „Knito“ vadovai. Anot jų, patiriamus praradimus bandoma kompensuoti elektronine prekyba, kuri darosi vis aktyvesnė. Dėl to „Knitas“ investavo ir į elektroninės parduotuvės atnaujinimą. „Net 80 proc. pardavimų internete įvykdoma naudojantis tiesiog mobiliuoju telefonu, todėl internetinė platforma tam turi būti pritaikyta“, – neabejoja Rasa. Siaučiant pandemijai žmogui žymiai paprasčiau pirkti iš namų keliais klavišų ar mygtukų paspaudimais nei ieškoti prekių parduotuvėse ir pan.

Svajonė prisimena, jog pavasarį paskelbus karantiną visiems darbuotojams buvo šokas, cechas buvo uždarytas, žmonės išėjo atostogų… „Tačiau savaitę paatostogavo ir adaptavosi, sugrįžo ir pareiškė norintys dirbti. Juk gamybos vykdyti nuotoliu neįmanoma“, – sakė S. Pakamorė. „Knitas“ jokiomis Vyriausybės siūlomomis paramomis dėl COVID-19 nesinaudojo: „Tiesiog nenukentėjome tiek, kad prašytume paramos.“

Didmeninė prekyba

„Kečo“ įkūrėjai Alanta ir Vaidas Mitkevičiai neabejoja, kad padėtis statybų sektoriuje 2021 metais priklausys nuo to, kiek užsitęs paskelbtas karantinas.Gargždiškis Vaidas Mitkevičius su žmona Alanta yra UAB „Kečas“ bendrasavininkiai ir vadovai, pasiskirstę atsakomybės sritis. „Aš atsakingas už komerciją ir plėtrą, o žmona rūpinasi procesais, finansais ir administraciniais reikalais“, – paaiškino direktorius Vaidas. Įvairiomis statybinėmis medžiagomis (stogai, sienos, pamatai) prekiaujantys sutuoktiniai versle sukasi jau 25-erius metus, pati „Kečas“ bendrovė įkurta 1995 m., 2015 metais atskirtos veiklos (prekyba statybinėmis medžiagomis ir krovinių ekspedijavimo paslaugos) padalijant įmonę į dvi dalis. Sutuoktinių vaikai Justas ir Aistė – šiuo metu studentai, ar įsilies į tėvų verslą, parodys ateitis.

„Esame orientuoti į didmeninę prekybą. Prekiaujame įvairiomis statybinėmis medžiagomis. Ypač stiprūs esame plokščių stogų rinkoje – per metus parduodame 1 mln. m2 dangų plokštiems stogams ir užimame apie 20 proc. Lietuvos rinkos šiame segmente. Mes labiau vadinamieji objektiniai pardavėjai, tai reiškia, jog ieškome statytojų, statybinių organizacijų, objektų rangovų, iš kurių gauname užklausas, kuriose nurodomos projektui įgyvendinti reikalingos medžiagos. Mes atliekame analizę: įvertiname, kokios medžiagos tuo metu yra pagal kokybę ir kainą rangovui tinkamiausios. Pateikiame pasiūlymą. Kai susitariame, dažniausiai prekės iš tiekėjo būna pristatomos tiesiai rangovui, pas mus net nesandėliuojamos – taip tausojama gamta, išvengiama papildomų kaštų“, – aiškino veiklos principą „Kečo“ vadovas Vaidas.

Prekyba vykdoma visoje Lietuvoje, yra filialai (biurai ir sandėliai) Kaune, Vilniuje, Šiauliuose. Pagrindinė bazė – Gargžduose, čia dirba šiuo metu 6 žmonės. Iš viso bendrovėje yra per 10 darbuotojų. „Su užsieniu prekybos kol kas nėra daug, labiau esame lokalūs pardavėjai. Tačiau su partneriais pradedame prekybą, nukreiptą ir į tolimąsias rinkas – Indiją, Islandiją, mūsų sąraše ir Norvegija, Lat­vija“, – dėstė pašnekovas.

Pagrįstas nerimas

Karantinas, anot V. Mitkevičiaus, yra psichologiškai sunki žinia. „Fiziškai nesame priklausomi nuo darbo vietos, tad greitai persiorientavome į nuotolinį darbą. Pavasarį palikome tik fizinį pakrovimą ir fizinį aptarnavimą ateinančių klientų, kurių srautas tikrai buvo labai mažas. Pats darbo perorganizavimas mūsų tikrai negąsdina. Labiau jaudina pati statybų rinka, neapibrėžtumas. Objektų statybos turi daug etapų, juk pradedama nuo sklypo paieškos, projektavimo, leidimų statybai gavimo ir t. t. Mes – statybinių medžiagų tiekėjai – esame tik viena iš daugelio grandžių. Per pirmąjį karantiną buvo pradėta masiškai stabdyti projektavimo darbus. Vis dažniau užsakovams kilo abejonių: statyti objektą ar palaukti, investuoti ar susilaikyti, „konservuoti“ statybas ar tęsti. Tas blaškymasis rinkoje buvo juntamas, tad nerimas buvo pagrįstas ir apčiuopiamas“, – teigia UAB „Kečas“ vadovas Vaidas.

Anot jo, tie objektai, kurie jau buvo pradėti įgyvendinti ir realizuoti jau didele apimtimi, buvo tęsiami. Tai leido „Kečui“ nepatirti didelių nuostolių ir sėkmingai išgyventi pirmąjį karantiną. „Tačiau kaip bus dabar, sunku pasakyti. Neaišku, kiek užsitęs karantinas. Didėja bankrotų rizika, atsiranda dažnesni atsiskaitymų vėlavimai ir pan. Aišku viena, jei nepajudės anksčiau suplanuotų objektų statybos, mūsų pardavimų apimtys gali sumažėti“, – kalbėjo V. Mitkevičius.

Per pirmąjį karantiną Alanta ir Vaidas valstybės rėmimo programomis pasinaudojo tik tiek, kad išleido vieną darbuotoją į dalines prastovas ir gavo kompensacijas. „Tačiau pagrindinis darbuotojų branduolys dirbo visu tempu, tad atlyginimai taip pat nemažėjo. Nesinaudojame karantino suirute, kad mažintume atlygį“, – užtikrino Vaidas. Paklaustas, koks jų išsilaikymo šiame verslo sektoriuje koziris, nedvejodamas iškart atsakė: „Darbuotojai, ilgametė patirtis bei tvirti santykiai tiek su tiekėjais, tiek su klientais.“

Agnė ADOMAITĖ

Autorės ir asm. albumo nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių