Konkurso „Metų ūkis“ nugalėtojai tęsia tėvų tradiciją
Ūkininkų vakaronėje Metų ūkio nugalėtojus M. ir A. Žasyčius, A ir M. Alksnius, D ir J. Bružus, konkurso dalyvį E. Kudrevičių pasveikino meras Vaclovas Dačkauskas, vicemerė Violeta Riaukienė, Seimo narys B. Markauskas, LŪS rajono skyriaus pirmininko pavaduotojas V. Buivydas, rajono Savivaldybės tarybos narė R. Kernagienė.
Pabaigus žemės ūkio darbus susiburti nekasdienėje aplinkoje, pasidžiaugti savo ir kolegų sėkme – tvirta Klaipėdos rajono ūkininkų tradicija. Praėjusį penktadienį jie vėl rinkosi Vėžaičių konferencijų salėje. Valstybės nepriklausomybės šimtmečio metais 25-ąjį kartą paskelbti konkurso „Metų ūkis“ laimėtojai. Jų ryšys su žeme tvirtas, perimtas iš tėvų, senelių – perduodamas iš kartos į kartą.
Pažanga: nuo šakių iki roboto
Gausus būrys pasipuošusių, elegantiškų, pakylėtų moterų ir vyrų, sugužėjusių į erdvią Vėžaičių konferencijų salę, liudija, kokia svarbi ši šventė ūkininkams. Sudorojus derlių, į tvartus suginus gyvulius galima pabendrauti su kolegomis, pasidžiaugti savo ir kitų sėkme. Yra apie ką pakalbėti, ar liūtys skandina viltį, ar sausra džiovina tikėjimą. Ūkininkus tai tik grūdina.
Šiais valstybės nepriklausomybės šimtmečio metais 25-ąjį kartą paskelbti konkurso „Metų ūkis“ laimėtojai. Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Klaipėdos rajono skyriaus pirmininko pavaduotojas Vidmantas Buivydas su reikšminga sukaktimi pasveikino į vakaronę atvykusius ūkininkus ir svečius. Per pastaruosius tris dešimtmečius sukurti modernūs ūkiai, įdiegtos naujosios technologijos, užaugo nauja ūkininkų karta. Ir kaip nesidžiaugti, kad ūkininkavimo tradiciją iš tėvų, įveikusių didžiausius sunkumus, perėmė vaikai.
„Pradėjome nuo šakių, o dabar turime modernų pieno ūkį, įdiegėme naujas technologijas – karves melžia robotas, gyvulius pašerti irgi padeda robotas“, – apie pažangą šeimos ūkyje kalbėjo Vida Gedmintienė iš Balsėnų kaimo Veiviržėnų seniūnijos. Ji pridūrė, kad dabar pradėti ūkininkauti – didžiulis iššūkis. Dažniausiai ūkininkais tampama paveldėjus tėvų ūkį.
Šiame šeimos ūkyje dirba kelios kartos – ir dukra Kristina Gedmintaitė. Jaunoji ūkininkė švyti vakaronėje ir sunku patikėti, jog apsiavusi purvabridžius ji žengia į tvartą.
Laimėtojai – įvairių specializacijų ūkių atstovai
Šiemet LŪS rajono skyriaus organizuotame konkurse „Metų ūkis“ dalyvavo 5 ūkiai. Jau 25-erius metus gyvuoja tradicija rinkti ūkius, padariusius didžiausią vystymosi šuolį, siekiant paskatinti pažangiau ūkininkauti, siekti gamybos efektyvumo ir ekologinės pusiausvyros, geriau ir gražiau tvarkytis.
Įvertinus ūkininkavimo sritį, ūkio stabilumą, investicijas į jo plėtrą, inovacijas, ūkininko išsilavinimą, dalyvavimą kooperatyvuose, asociacijose, ūkininkų sąjungos veikloje ir kitus kriterijus, pirmoji vieta paskirta Mindaugui ir Aušrai Žąsyčiams iš Vainotiškės kaimo Veiviržėnų seniūnijos, plėtojantiems pieno ūkį. Antroji vieta – Agnei ir Mindaugui Alksniams iš Peskojų kaimo Kretingalės seniūnijos. Tėvų tradiciją tęsiantys jaunieji ūkininkai puoselėja mišrų ūkį: augina mėsinius galvijus ir grūdus. Trečioji vieta atiteko Donatui ir Jolantai Bružams, ūkininkaujantiems Agluonėnų seniūnijoje. Jie koncentruojasi į augalininkystę.
Laimėtojai pirmiausia buvo pagerbti ir apdovanoti respublikinėje konkurso „Metų ūkis“ šventėje Kaune. Penktadienį LŪS rajono skyriaus surengtoje ūkininkų šventėje juos pasveikino ir prizais bei piniginėmis premijomis apdovanojo rajono Savivaldybės meras Vaclovas Dačkauskas, pagerbė kiti rajono vadovai, Seimo narys Bronius Markauskas, kolegos, žemės ūkį aptarnaujančių įmonių atstovai.
Ryšys su žeme – iš kartos į kartą
Geriausiai besitvarkančiais šiemet pripažinti ūkininkai pakylėti. M. Žąsytis neslėpė džiaugsmo, kad pastangos kuriant, modernizuojant pieno ūkį, įvertintos. Jis pirmą kartą dalyvavo šiame konkurse, nors ūkininkauja nuo jaunumės, jau 26 metus. Šiuo metu renovuotoje, šiuolaikiškoje fermoje laiko apie 90 melžiamų karvių, be to, bandą prieauglio. „Daug pastangų reikalauja ūkininkavimas – dirbi be išeiginių, turi būti pasiruošęs bet kokiems netikėtumams“, – dėstė Mindaugas. Jis pridūrė, jog neįmanoma išsiaiškinti šio gyvenimo būdo, nepabuvus ūkininko kailyje. Kaip ir nelengva įsivaizduoti, kad vakaronėje žavingai atrodžiusi žmona Aušra savo ūkyje dirba pakaitine melžėja.
Antrąją vietą pelnę Agnė ir Mindaugas Alksniai apie 7 metus dirbo Airijoje, tačiau ryžosi grįžti į Peskojų kaimą, kur stambų ūkį sukūręs jos tėtis Romas Liaudanskas, vienas pirmųjų ūkininkų rajone. Ankstesniais metais jis buvo tapęs konkurso „Metų ūkis“ nugalėtoju.
„Apdovanojimas nustebino – nesitikėjome, – prisipažino Agnė. – Dirbti tenka labai daug.“ Šie ūkininkai plėtoja mišrų ūkį – augina apie 100 mėsinių galvijų ir augina grūdines kultūras. Tėvų tradiciją ūkininkauti perėmę Alksniai kalbėjo, jog iš emigracijos grįžo į žemės ūkį, kurio neiškeis nei į užsienį, nei į miestą.
V. Buivydas pasidžiaugė, jog šie nugalėtojai – antroji ūkininkų karta.
Pasak jo, ūkininkauti Lietuvoje sunku, nes, palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis, mažesnės tiesioginės išmokos, ir žemės ūkio produkcijos kainos skiriasi, o sienos atviros. Ypač sunku smulkiesiems ūkininkams. Tačiau kol žemėje gyvena žmonės, žemės ūkis bus reikalingas.“
Trečioji vieta pripažinta Donatui ir Jurgitai Bružams iš Agluonėnų. Donatas prisipažino, kad ūkininkauti įkvėpė tėvai, irgi ūkininkai. „150 hektarų auginu miežius, avižas, grikius“, – sakė jaunasis ūkininkas.
Didėja šviežio maisto poreikis
Seimo narys, Ekonomikos ir migracijos komisijos pirmininkas Bronius Markauskas, pasveikinęs susirinkusiuosius, prisipažino, jog visa širdimi esąs ūkininkas, šiai veiklai paskyręs daug metų. Pasak jo, šie metai nelengvi ūkininkams, nes dėl sausros grūdų derlius sumažėjo apie 30 proc., gyvulių augintojams irgi sunku – nepasiruošta pakankamai pašarų, pieno supirkimo kainos netenkina ne tik Lietuvos ūkininkų. Šiemet išaugę kaštai – pabrango energetiniai resursai, kuras, darbo jėga – ūkininkų pajamos taip neauga. „Bet aš tikiu, kad ateityje bus geriau – Lietuva liks žemės ūkio kraštas. Sklinda geros žinios iš Briuselio, jog didės tiesioginės išmokos – vis dar atsiliekame nuo Europos Sąjungos šalių vidurkio. Jos didės ir po 2020 metų, – kalbėjo B. Markauskas. – Problema – stambūs ir smulkieji ūkiai, kuriems sunku konkuruoti. Pastariesiems reikia ieškoti vietinių vartotojų. Šviežio, sveiko maisto poreikis didėja. Reikia kurti trumpesnę maisto produktų tiekimo grandinę, aplenkiant prekybos centrus“, – kalbėjo Seimo narys.
