Kontrolieriams „užkliuvo“ lėšos keliams

Per 2 mlrd. Lt – tiek lėšų per 2008–2012 m. laikotarpį valstybė skyrė vietinės reikšmės keliams. Tai paskatino Valstybės kontrolę atlikti auditą ir įvertinti, ar sudarytos sąlygos efektyviai naudoti valstybės biudžeto lėšas, skiriamas vietinės reikšmės keliams ir gatvėms prižiūrėti, modernizuoti.

Trūksta patikimos informacijos

„Paaiškėjo, kad nėra išsamios ir patikimos informacijos apie esamą vietinės reikšmės kelių ir gatvių būklę bei jos pokyčius, nebaigta šių kelių inventorizacija ir teisinis registravimas, nesukurta kelių būklės stebėsenos sistema. Todėl sudėtinga formuoti pagrįstą vietinės reikšmės kelių politiką, įvertinti vietinių kelių būklę, planuoti jų priežiūrą bei tinkamai valdyti skiriamas lėšas“, – apibendrindama audito rezultatus viešoje erdvėje sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

Nustatyta, kad vietinės reikšmės kelių ir gatvių finansavimo iš Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų sistema nesudaro sąlygų efektyviam lėšų naudojimui, nes esama finansuotinų projektų atrankos tvarka neužtikrina, kad finansavimas būtų skiriamas efektyviausiems projektams ir kad bent dėl dalies tikslinių lėšų konkuruotų skirtingos savivaldybės. KPPP lėšų skyrimo tvarka taip pat neskatina lėšų gavėjų jas naudoti investiciniams projektams diegti, taip pailginant kelių naudojimo laiką.

Sprendžia savivaldybės?

Pagrindinis audito subjektas buvo Lietuvos automobilių kelių direkcija. Pastaroji sudaro svarbių valstybei vietinės reikšmės kelių ir gatvių projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros tikslinio finansavimo sąrašą.

„Banga“ pasiteiravo, kaip Lietuvos automobilių kelių direkcija vertina Valstybės kontrolės auditą ir išvadas, esą lėšos iš KPPP ne visada efektyviai panaudojamos. Anot direkcijos Ryšių su visuomene skyriaus konsultanto Evaldo Tamariūno, pagal dabar galiojančią tvarką dalį lėšų Savivaldybės naudoja savo nuožiūra parinktiems vietinės reikšmės susisiekimo infrastruktūros objektams. Savivaldybės šias lėšas gali skirti ir vietinės reikšmės kelių objektų priežiūros (nedidinantiems kelių objektų vertės), ir statybos, rekonstravimo ar kapitalinio remonto (kelių objektų vertę didinantiems) darbams finansuoti. Kelių direkcija visą laiką laikosi nuomonės, kad kuo daugiau KPPP lėšų turėtų būti naudojama investicijoms – turto vertę didinantiems darbams finansuoti“, – tikino E. Tamariūnas.

Rajone stringa pirkimai

Automobilių kelių direkcijos Ryšių su visuomene skyriaus konsultantas E. Tamariūnas pastebėjo, kad Klaipėdos rajono savivaldybėje, kol įvairūs su viešaisiais pirkimais susiję skyriai atlieka nustatytas funkcijas, perdėtai ilgai užtrunka viešųjų pirkimų procedūros. „Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos yra tikslinės valstybės biudžeto lėšos ir jas reikia panaudoti atitinkamais metais, be to, kelių tiesimo, rekonstravimo ar taisymo (remonto) darbai yra sezoniniai ir atliekami šiltuoju metų laiku. Ir šiemet Klaipėdos rajono savivaldybė raštu informavo Susisiekimo ministeriją ir Lietuvos automobilių kelių direkciją prie Susisiekimo ministerijos, kad, užsitęsus viešųjų pirkimų darbų procedūroms, bus nepanaudota (nesuteiktos paslaugos) dalis programos tikslinių ir rezervo lėšų, skirtų projektavimo, projektinių pasiūlymų ir specialiųjų planų parengimo paslaugoms finansuoti, todėl lėšos buvo perskirstytos“, – dėstė pašnekovas.

• Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, Viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas Vidmantas Buivydas: „Viešieji pirkimai, kuriems skirtos KPPP lėšos (jas reikia įsisavinti iki einamųjų metų pabaigos) užsitęsia, nes metų pradžioje formuojamas Valstybės biudžetas, ir Savivaldybė šių lėšų sulaukia pavasarį – tik tuomet tiksliai sužinome, kiek pinigų skirta. Savivaldybės administracija teikia siūlymus Tarybai dėl lėšų paskirstymo, ir balandžio pabaigoje paskirstomos konkrečios sumos. Tada prasideda viešųjų pirkimų procedūros: 10 dienų, vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu, privaloma viešinti techninę specifikaciją, apie 40 dienų tarptautinio pirkimo atveju trunka skelbimo viešinimas, 15 dienų skirta konkurso rezultatams apskųsti. Jei pirkimų dalyviai apskundžia jiems nepalankius rezultatus, pirkimai stabdomi. Pavyzdžiui, net trečią kartą nukeltas pirkimo „Gargždų miesto 176 gyvenamųjų namų kvartalo laikinų privažiavimo kelių tiesimas“ sutarties sudarymas. Šiais metais sudaryta 12 sutarčių, kurios finansuojamos iš KPPP. Kad darbai būtų pradėti laiku ir lėšos tinkamai įsisavintos, jau šiemet pradėsime organizuoti kitų metų viešuosius pirkimus, orientuojantis į pernai iš KPPP gautą finansavimą“.

Tai žinotina

• Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Statybos ir kelių priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Jokubaitytė informavo, kad Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos skyrė planines lėšas Kelių priežiūros ir plėtros programai įgyvendinti 2013 metams – 2 mln. 678 tūkst. 500 Lt. Jos skirtos seniūnijos vietinės reikšmės keliams prižiūrėti. Dalis lėšų taip pat skiriama kapitalui formuoti (t. y. techniniams projektams rengti, atsiskaityti už ekspertų, techninės priežiūros paslaugas, duomenų bazės kūrimą bei rangovams už remonto ar rekonstravimo darbus). Šiais metais pagal Kelių direkcijos skirtą finansavimą baigta rekonstruoti Gargždų miesto Butkų Juzės gatvė bei šiuo metu vykdomi Gargždų mieste palei Vingio gatvę šaligatvio tiesimo darbai. Iki gruodžio 1 d. planuojama atlikti Kretingalės seniūnijos Kunkių, Dargužių kaimo vietinės reikšmės kelio Nr. KL1042 ir Zeigių g. KL8897 asfaltbetonio dangos remonto darbus.
• Taip pat susisiekimo ministras įsakymu skyrė Klaipėdos rajono savivaldybei tikslines lėšas iš Kelių priežiūros ir plėtros programos – 500 tūkst. Lt pėsčiųjų ir dviračių takams Gargždų mieste palei Vyturių gatvę tiesti ir Sendvario seniūnijos Mazūriškių kaimo vietinės reikšmės kelio Nr. KL1430 Klipščiai–Mazūriškiai asfaltbetonio dangai remontuoti. Kelių direkcijos specialistų žiniomis, yra parengtas Vyriausybės nutarimo projektas dar šiais metais skirti 100 tūkst. Lt likusiai kelio atkarpai Klipščiai–Mazūriškiai asfaltbetonio dangai remontuoti, kuri liko neremontuota dėl nepakankamo finansavimo.
• Iš Savivaldybės biudžeto seniūnijoms priklausančių kelių ir gatvių remontui ir priežiūrai skirta 662 tūkst. 300 Lt (daugiausia žiemos sezonu kelių (gatvių) priežiūros darbams vykdyti).
• Iš viso Klaipėdos rajono vietinės reikšmės keliams (gatvėms) 2013 metais kelių priežiūrai ir plėtros programai įgyvendinti skirta 3 mln. 940 tūkst. 800 Lt.