Kova su vėžiu: nepraleisti progos padaryti viską
Chemoterapija, vienas iš sudėtinio onkologinių ligų gydymo būdų, pastaruoju metu labiau nei bet kuris kitas gydymo metodas sulaukia kontraversiškų vertinimų. Viešojoje erdvėje girdime ar skaitome autentiškus pasakojimus apie tai, kaip pacientai atsisako siūlomos chemoterapijos ir griebiasi alternatyvių gydymo būdų: gydymosi badu, nuodingų vaistinių augalų vartojimo, atsisakymo cukraus ar mėsos, žaliavalgystės ir panašių dalykų.
Svarbiausias principas – kompleksiškumas
Piktybiniai navikai taip ir vadinami todėl, kad jų „piktumas“ pasireiškia ne tik plitimu į organo, kuriame išsivystė, sveikąsias sritis, jų suardymu, bet ir atitrūkusių nuo pirminio židinio navikinių ląstelių išsisėjimu kituose toli esančiuose kūno organuose. Pasiekusios kitus organus jos juose „prigyja“, pradeda daugintis – auga naviko metastazės, kurios savo ruožtu pasėja navikinių ląstelių toliau. Tokiu būdu liga laikui bėgant apima visą organizmą.
Nacionalinio vėžio instituto gydytoja onkologė chemoterapeutė Monika Drobnienė sako, jog būtent dėl piktybinių navikų gebėjimo išplisti po visą organizmą gydant sergančiuosius onkologinėmis ligomis laikomasi svarbiausio principo – gydymo kompleksiškumo. „Tai reiškia, kad pacientai gydomi optimaliai derinant (priklausomai nuo konkrečios diagnozės) įvairius vėžio gydymo būdus, iš kurių pagrindiniai yra chirurgija, medikamentinis gydymas, radioterapija“, – sako gydytoja.
Pasak gydytojos onkologės chemoterapeutės M. Drobnienės, vien chirurginis gydymas įmanomas tada, kai liga nustatoma ankstyvos stadijos, t. y. aptinkamas tik nedidelės apimties vieno ar kito organo vėžys, o ligos metastazių atliekant tyrimus neaptinkama. „Tačiau jei gydytojai po operacijos rekomenduoja pacientui ir chemoterapiją ar kitą medikamentinį gydymą ir radioterapiją, vadinasi, navikas pasižymi didesnio piktybiškumo požymiais, yra agresyvus, ir tokio naviko ląstelės jau gali būti išplitusios organizme, nors jų neaptinkama jokiais tyrimų metodais, – sako gydytoja. – Taigi, yra rizika, kad ateityje liga gali atsinaujinti ten, kur prasidėjo, ar išsivystyti vėžio metastazės kituose organuose.“
Alternatyvūs metodai – nepagrįsti
Medikamentinis vėžio gydymas, taip pat ir spindulinė terapija skirti sunaikinti naviko ląsteles visame organizme ir sumažinti ligos atsinaujinimo ar progresavimo riziką. Tai yra įrodyta daugybe klinikinių tyrimų, atliktų visame pasaulyje.
Vėžys yra viena iš pagrindinių mirties priežasčių visame pasaulyje. Net ir pritaikius įvairius, naujausius gydymo metodus, kova su šia klastinga liga dažnai pralaimima. Todėl kartais manoma, kad jei jau gydymas standartiniais, patvirtintais metodais ne visada padeda tiek, kiek norėtųsi, reikia kitų, alternatyvių metodų. „Keista, kad tuomet žmonėms pakanka vos vieno ar kelių demonstruojamų „stebuklingo pagijimo“ atvejų, – stebisi gydytoja onkologė chemoterapeutė M. Drobnienė. – Alternatyvių gydymo metodų propaguotojai skleidžia niekuo nepagrįstą informaciją, įtikinėja atsisakyti medikų siūlomo gydymo ir neprisiima jokios atsakomybės. Liūdniausia tada, kai pacientai atsisako gydymo ankstyvose stadijose, išbando įvairiausius nepagrįstus gydymosi metodus ir grįžta pas mus esant išplitusiai ligai, kai chemoterapijos ar kitokio medikamentinio gydymo galimybės tampa labai ribotos.“
Gydymo tikslai
Gydant vėžį labai svarbu išsiaiškinti gydymo tikslus. Esant ankstyvai ligos stadijai, tikslas yra ligos išgydymas arba maksimalus ligos atsinaujinimo rizikos sumažinimas. Esant išplitusiai ligai tenka išmokti gyventi su liga. Dažniausiai nuolat reikia vienokio ar kitokio gydymo. Tikslas tuomet yra kiek įmanoma užtikrinti ilgą ir pakankamai kokybišką paciento gyvenimą.
Pasak gydytojos onkologės chemoterapeutės, kartais pacientams atrodo, kad jei jau liga negali būti išgydoma, tai visai jos ir neverta gydyti. „Tačiau mes, onkologai, manome, kad jei gydant gyvenimą galima pailginti mėnesiais, metais, verta pasistengti ir pasinaudoti gydytojų rekomendacijomis, nepraleidžiant progos padaryti viską, kas įmanoma kovoje su šia sunkia liga, – sako M. Drobnienė. – Taip pat visada skatinu savo pacientus dalyvauti klinikiniuose tyrimuose, nes dažnai tai yra galimybė gauti pasaulyje pripažintą gydymą, kuris Lietuvoje kol kas nekompensuojamas.“
Apie chemoterapiją
Chemoterapija – tai sergančiųjų onkologine liga gydymas panaudojant citotoksinio poveikio vaistus, t. y. vaistus, kurie slopina esminę vėžio ląstelių savybę – jų greitą, nekontroliuojamą dalijimąsi. Praradusios dauginimosi galimybę jos žūva, navikas nebeauga.
Šie vaistai, patekę į kraują, jo srovės nunešami į organizmo audinius ir tiesiogiai veikia ląsteles. Labiausiai šių vaistų poveikiui jautrios greitai besidauginančios ląstelės. Kadangi vėžio ląstelės dauginasi ir auga daug greičiau nei normalios, sveikos organizmo ląstelės, jas vaistai nuo vėžio paveikia pirmiausiai ir labiausiai. Tačiau ir sveikos, normalios organizmo ląstelės neišvengiamai pažeidžiamos, tik daug silpniau, todėl jos sugeba atsigauti. Jų pažeidimai pasireiškia įvairiais, priklausomai nuo vaisto, šalutiniais poveikiais, kurie dažniausiai yra laikini ir praeina, kai, baigus chemoterapiją, ląstelių veikla normalizuojasi. Kai kurie šalutiniai poveikiai reiškiasi nestipriai ar būna vidutiniškai išreikšti, juos gydyti nėra sudėtinga. Kiti šalutiniai poveikiai pasireiškia stipriai ir labai vargina pacientą, tačiau dažniausiai juos įmanoma nuslopinti ar sumažinti jų pasireiškimo stiprumą šiuolaikiniais vaistais. Gyvybei pavojingos komplikacijos po chemoterapijos yra retos. Tradicinė chemoterapija ir dabar išlieka vienu iš svarbiausių įvairių organų vėžio gydymo būdų.
Juventa SARTATAVIČIENĖ
Edmundo PAUKŠTĖS nuotr.
