Kovoje su žvėrimis keliuose gelbsti tik laimė

Keliuose toliau pavojų kelia laukiniai žvėrys. VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ duomenimis, iki lapkričio mėnesio įmonės prižiūrimuose keliuose įvyko 111 eismo įvykių, kuriuos sukėlė važiuojamojoje kelio dalyje atsidūrę gyvūnai. Iš jų 49 – Klaipėdos rajone.

Avaringumas auga ir augs

Laukinių gyvūnų migracija, prasidėjusi rugpjūtį, tęsis iki metų pabaigos. Todėl vairuotojai raginami neprarasti budrumo ir ypač miškingose vietovėse saugotis laukinių žvėrių.

Nors kelininkai pamečiui diegia vis daugiau apsaugos nuo tokių nelaimingų eismo įvykių priemonių (atitvarų, įspėjamųjų ženklų ir kt.), žvėrių sukeltų avarijų mastas auga. VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ Saugaus eismo ir kelių priežiūros skyriaus vyresnysis specialistas Gintaras Ramanauskas informavo, kad augimas ypač jaučiamas šiemet.

Krašto ir rajoninių kelių ruožuose visame Klaipėdos regione per 10 metų mėnesių įvyko 111 tokių eismo nelaimių. Klaipėdos rajone – 49.

Tačiau tai tik oficiali statistika, o tikrieji avaringumo mastai gali būti tris ar daugiau kartų didesni. Dalis nukentėjusiųjų į policiją ar kelininkus nė nesikreipia. Juolab jei automobilis nėra draustas kasko draudimu ir žalos neatlygina draudimo kompanija.

Palyginimui – per 2012 m. Klaipėdos regione įvyko 90 žvėrių sukeltų avarijų, 2011 m. – tik 68.

Dažniausiai partrenkia stirnas

Eismo įvykiuose daugiausia nukenčia laukiniai žvėrys: partrenktos 86 stirnos, 9 šernai, 8 briedžiai, 2 elniai, usūrinis šuo. Avarijose taip pat partrenkti 2 šunys, arklys, karvė, gandras.

Skaudžiausia nelaimė įvyko Klaipėdos rajono kelyje Priekulė–Dreverna–Svencelė, kai po susidūrimo su briedžiu žuvo jaunuolis. Kelininkų turimais duomenimis, eismo įvykiuose regione nukentėjo 7 žmonės, buvę transporto priemonėse.

Vienas avaringiausių ruožų Klaipėdos regione – kelias Klaipėda–Liepoja (vadinamasis Palangos plentas). Jame rajono ribose šiemet įvyko 10 avarijų, visame regione – 15. Dar 10 gyvūnų partrenkta toliau besidriekiančiame kelyje Šiauliai–Palanga (Kretingos rajone). 10 eismo įvykių (iš jų 6 Klaipėdos rajone) įvyko kelyje į Šilutę (Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda).

Kelininkai užfiksavo 5 žvėrių sukeltas eismo nelaimes kelyje Plungė–Vėžaičiai, dar penkias – Kryžkalnis–Rietavas–Vėžaičiai. Tačiau nemaža dalis pavienių eismo nelaimių įvyko tokiuose kelių ruožuose kaip Jakai–Dovilai–Laugaliai, Gargždai–Kretinga, Klaipėda–Veiviržėnai–Endriejavas, taip pat Maciuičiai–Pėžaičiai, Klaipėda–Karklė–Dargužiai ir kt.

Įprasta manyti, kad dauguma žvėrių migruoja tamsiu paros metu, tačiau tokia tendencija nėra ypač ryški. Iš visų atvejų tik 38 įvyko po 22 val. ar paryčiais. 26 – anksti ryte.

• Avarijų išaugimo priežastį numanantys teigia gamtosaugininkai. Žvėrių susidūrimai su transporto priemonėmis esą atspindi gyvūnų „gerovę“ – baudų pabūgę brakonieriai vis rečiau kėsinasi į laukinius žvėris. Tokia tendencija ryški visoje Europoje.
• Remiantis „ERGO Insurance“ duomenimis, šiais metais daugiausia eismo įvykių susidurdami su gyvūnais patyrė „Volkswagen“ markės automobiliai – 37 įvykiai.
• Antrojoje vietoje – BMW markės automobiliai – 29 įvykiai. Į trejetuką patenka ir „Audi“ – 25 įvykiai.
• Automobilių vairuotojams miškininkai pataria naudoti ultragarso švilpukus. Jie montuojami ant automobilio ir važiuojant daugiau kaip 50 kilometrų per valandą greičiu skleidžia skirtingus dažnius, nuo kurio gyvūnai bėga kuo toliau. Du švilpukai kainuoja apie 35 litus.
• Dar vienas patarimas greita reakcija pasižymintiems vairuotojams – į kelią išbėgus žvėriui užgesinti automobilio šviesas ir spausti garsinį signalą. Akinamas lempų šviesos žvėris nuo jos nebėga, o, priešingai, sustabarėja.