Kraštiečiai įprasmins garbiosios pedagogės atminimą

Lietuvybę puoselėjusios A. Treijos vardu siekiama pavadinti premiją mokytojams

Širdy liepsnojo laimės kibirkštėlė – / Aš išėjau į platų kelią, / Savos širdies ir meilės išdalinti, / Žmonėm uždegti šviesią, aiškią mintį / – šis eiliuotas tekstas, sukurtas Bronislavos Aldonos Gedvilaitės-Treijos (1937–2020), iškaltas ant knygos formos antkapio Gargždų senosiose kapinėse. Rygos lietuvių vidurinės mokyklos kūrėja ir ilgametė direktorė, Gargždų miesto garbės pilietė savo artimiesiems buvo pareiškusi valią amžino poilsio atgulti savo mylimoje gimtinėje. Už lietuvybės puoselėjimą, pedagoginio talento sklaidą, humanistinį požiūrį į gyvenimą ir kūrybiškumą dėkingi kraštiečiai mirties metinių proga siekia įamžinti jos atminimą.

V. Asnauskienės skatinami išmokti šišioniškai pasiryžę S. Bakšytė, N. Miežetis ir A. Mažonas dalyvauja liaudies kūrybos konkurse „Tramtatulis“.

Artimieji džiaugiasi iniciatyva

Balandžio 20-ąją Gargždų senosiose kapinėse prie A. Treijos kapo minint jos mirties metines tylos minutei susirinko būrelis artimiausių žmonių – brolis Alius su žmona Janina, šeimos draugai. Nors karantinas riboja atvykimą, tačiau įveikęs visas kliūtis pagerbti mylimos žmonos atminimą atvažiavo jos vyras Andrejus. Šiemet jiedu būtų šventę 60-ąsias santuokos metines.

Gargždų miesto šviesuomenė jau buvo pareiškusi nuomonę apie garbingosios kraštietės atminimo įprasminimą jos gimtinėje. Buvo siūlymų jos vardu pavadinti miesto gatvę, tačiau A. Treijos artimiesiems labiausiai prie širdies atrodė pasiūlymas Aldonos Treijos vardu pavadinti tradicinę Savivaldybės finansuojamą Metų pedagogo premiją, o galbūt dar prie Vaikų ir jaunimo laisvalaikio centro pakabinti memorialinę lentą, nes čia anksčiau buvo vidurinė mokykla, kurią baigė Aldona. Beje, tuomet Laugaliuose buvusią mokyklą yra baigęs ne vienas žymus žmogus. Galbūt vertėtų pagalvoti apie bendrą memorialinę lentą, primenančią apie buvusius gabius mokinius, nusipelniusius Lietuvai.

Klaipėdos rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas „Bangą“ informavo, jog kitą savaitę vyksiančiam rajono Tarybos posėdžiui rengia Klaipėdos rajono savivaldybės finansuojamos Metų pedagogo premijos nuostatų pakeitimus, susijusius su A. Treijos vardo suteikimu minėtai premijai. „Nuoširdžiai sakau, kad šiai iniciatyvai pritariu „iš dūšios“. Aldona buvo itin talentinga pedagogė, įspūdinga asmenybė, ji nuoširdžiai mylėjo savo gimtinę ir Lietuvą, puoselėjo bendrystę su mūsų rajonu. Pelnyti jos vardu pavadintą premiją to vertam Klaipėdos rajono mokytojui būtų itin garbinga“, – įsitikinęs A. Petravičius.

Inteligencijos ir nuoširdumo pavyzdys

Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešosios bibliotekos l. e. direktoriaus pareigas Diana Ciparienė tarp didžiausių vertybių savo profesinėje veikloje įvardija ir bendrystę su Rygos lietuvių vidurinės mokyklos direktore A. Treija. Pasak jos, tai – stiprus žmogus, asmenybė, neeilinė moteris. Dianą prisiminimai nukelia į tuos smagius laikus, kai bibliotekoje Gargždų miesto gimtadienio šventės metu vykdavo Kraštiečių susitikimai. „Visame šiame šauniame šurmulyje gražiai derėjo ir puiki pora iš Latvijos. Aldona su vyru Andrejumi buvo inteligencijos ir paprasto nuoširdumo pavyzdys. Pokalbiai nuo rimtų, svarbių temų iki smagaus juoko dozių ir skambių dainų. Abu turėjo puikius balsus, kiek žinau, chore dabar dainuoja ir jų sūnus Dainis“, – šiltai kalba D. Ciparienė. Ji akcentuoja, kad Aldona buvo ta jungtis, kurios dėka į Rygą tiek bibliotekininkai, tiek pedagogai ar kultūros darbuotojai vyko žinodami, kad bus šiltai priimti, globojami ir vėl kviečiami atvykti. „Rygos lietuvių vidurinė mokykla – ilgo, nuoširdaus, patriotiško darbo rezultatas, kuriuo verta didžiuotis. Kaip jos trūksta, kai galvojame apie žmones, kurie sugeba garsinti ir mylėti savo gimtinę ir kurti bei įgyvendinti didžias iniciatyvas svečiose šalyse“, – samprotauja D. Ciparienė.

Žavėjo nepailstančiu gyvenimu

Jono Lankučio bibliotekos vadovė prisimenant šią puikią asmenybę pataria paimti į rankas Anitos Šmite knygą „Gyvenimo nenuvarginama“ („Dzives nenogurdinama“), kurioje spausdinami A. Treijos atsiminimai, interviu, apmąstymai ir jos sukurta poezija. „Knygą tikrai rasite mūsų bibliotekoje. Dėkoju likimui už galimybę pažinti šią puikią asmenybę, kuri ne vienam gargždiškiui dovanojo savo dėmesį. Manau, kad gimtinėje turėtų būti gražiai įamžintas jos atminimas. Pavadinti rajono Savivaldybės Metų pedagogo premiją A. Gedvilaitės-Treijos vardu būtų labai garbinga“, – neabejoja D. Ciparienė.

Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos lituanistė Rasa Rusteikienė atmintyje saugo nors ir vienintelį, tačiau neišdildomą prisiminimą apie A. Treiją: „Prieš kelerius metus buvome susitikusios tik kartą jos kūrybos skaitymo vakare Jono Lankučio bibliotekos skaitykloje, tačiau žodžių ir sielos visuma, kuri liejosi iš gerbiamos Aldonos poezijos eilučių, iš jos dalijamo interviu klausytojams, ilgam įsiminė kaip galimas gyvenimo moto supratimas, ką reiškia būti žmogumi: Jei savo raumenų ir dvasios galią / Gali valdyt kaip sumanai, / Ir nepalūžt, kai teturi tik Valią, / kuri Tau tyliai kužda: „Privalai!“, / Jei su minia gali būt sąžiningas, / O su karaliais – paprastas, kuklus; /…Ir su Tavim kiekvienas pagarbus; /… Tada /…/ tu tapsi Žmogumi. Šios R. Kiplingo galingos mintys tarsi parašytos apibūdinant A. Treijos asmenybę.“

R. Rusteikienė kūrybiniame susitikime, kuriame ji skaitė Aldonos eilėraščius, stipriai pajuto, kad A. Treijos esybė spinduliavo Valią, Paprastumą, Pagarbą kitam. „Jos altruistiškas pasiaukojimas jaunų žmonių ugdymui, pareigos darbui įtikėjimas, aiškus žinojimas, kodėl ji kuria, kad yra savame kelyje, o ne svetimose kryžkelėse, tvirta ir skaidri mintis poezijos vakaro metu įkvėpė ir leido nurimti, suprasti, kokiu keliu pati galiu eiti ir ko gyvenime siekti, kuo vadovautis“, – vertybines pažinties su garbiąja gargždiške, tuomet viešnia iš Rygos, nuostatas brėžia Rasa.

„Bangos“ pašnekovė jautriai prisipažįsta: „Keista, kad pamenu ir Jos motiniškumą. Geras akis. Gaila, po vakaro kalbėjome trumpai, bet ji man žemiškai ir paprastai atsakė į mano filosofinį „Kodėl?“

Sielos seserų draugystė

Savo gyvenimo planų niekada su Ryga, Latvija nesiejusi gargždiškė pedagogė Edita Kaulakytė-Girjotienė Aldoną pažinojo nuo kūdikystės. Daug metų Klaipėdos rajono Švietimo skyriuje dirbusi Editos mama Regina Kaulakienė nuoširdžiai saugojo ir puoselėjo draugystę su Aldona, su kuria susipažino dar tuometėje Laugalių mokykloje. Tvirta, nesavanaudiška bičiulystė moteris siejo daugiau nei septynis dešimtmečius. Žvilgsniu per langą palydėjusi brangiausios draugės karantinines laidotuves Regina netrukus ir pati iškeliavo amžinybėn.

„Aldona buvo ne tik pati geriausia mamytės draugė, bet jos buvo tarsi sielos seserys. Kai buvau maža, galvodavau, kad ji yra artimiausia giminaitė, teta. Kiekvieną vasarą Aldona su vyru Andrejumi, sūnumi Dainiumi atostogaudavo tėviškėje pas tėvelius, brolio Aliaus šeimą. Mūsų ir šios šeimos santykiai iki šiol yra labai šilti, širdingi, visada vieni kitais labai pasitikime, vieni kitų labai pasiilgstame“, – nuoširdžiai pasakoja Edita.

Lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ pedagogė E. Girjotienė akcentuoja, kad Aldonai tėviškė visada būdavusi labai svarbi, ji visada domėjosi permainomis rajone, Gargžduose. Dažnai dalyvaudavo Gargždų miesto šventės ir kituose renginiuose, skatindavo rajono švietimo įstaigas – ypač „Minijos“ progimnaziją, „Ąžuoliuko“ lopšelį-darželį, kuriame dirbo Edita, kurti bendrus projektus su Rygos lietuvių vidurine mokykla.

Užkrėsdavo savo idėjomis

A. Treija, turėjusi ypatingų vadovės gebėjimų, įtaigiai mokėjo užkrėsti savo idėjomis. Kai Rygos 85-ojoje vidurinėje mokykloje A. Treijos iniciatyva buvo pradėtos kurti lietuvių klasės ir rugsėjo pradžioje pritrūko dar vienos mokytojos, Edita, paskatinta Aldonos telefoninio skambučio, sutiko talkinti ir mokyti lietuvių kalbos 11–12 klasių mokinius, lankiusius papildomą būrelį. Tačiau didžiausias išbandymas jaunosios pedagogės laukė Rygos prancūzų gimnazijoje. Keli latviai mokiniai, siekę studijuoti Sorbonoje, norėjo mokytis lietuvių kalbos. Mat svajojant įstoti į prestižinį Sorbonos universitetą privalu išmanyti seniausios indoeuropiečių, t. y. lietuvių kalbos pagrindus.

„Tai buvo labai imlūs ir gabūs mokiniai. Teko gilinti ir Lietuvos istorijos žinias, o tai nebuvo taip paprasta: stigo vadovėlių, knygų, atsiminkime, prieš trisdešimt metų dar neturėjome galimybės naudotis internetu“, – prisiminimais dalijasi E. Girjotienė, kūrusi ir mokyklos lietuvių biblioteką. Tuo metu įtvirtinti lietuvybę Rygoje daug padėjo Kaune aktyviai veikusi visuomeninė organizacija „Lituanica“.

A. Treijos vadovaujamoje latvių 85-ojoje vidurinėje mokykloje 1991-ųjų rugsėjo 1-ąją į lietuvišką klasę sukviesti atėjo 9 mokiniai. Iš Lietuvos atvyko pirmoji mokytoja jurbarkiškė Edita Murauskaitė, tad ji ir gargždiškė Edita buvo kuriamos lietuvių mokyklos pirmeivės. Vėlesniais metais, kai lietuvių mokyklos kūrimas įsibėgėjo, dar iš Gargždų dirbti atvyko pedagogės Daiva Mickutė, Vaida Kreišmontaitė (jos sėkmingai tebedirba iki šiol), Reda Adomaitytė.

Pagrįsdavo rimtais argumentais

Trejus metus kuriamoje lietuvių mokykloje dirbusi E. Girjotienė sako, kad kai pirmąkart pamatė A. Treijos išrūpintas jau atskiras augančiai lietuvių mokyklai patalpas – apgriuvusį darželio pastatą Rygos pramoniniame rajone, norėjosi tik verkti. Tačiau virkavimas nebuvo būdingas atkakliam Aldonos charakteriui. Per du dešimtmečius į vidurinę išaugusi lietuvių mokykla dabar yra ir Latvijos sostinės švietimo įstaigų pasididžiavimas. Joje mokosi keli šimtai lietuvių kilmės mokinių, kuriems sudarytos puikios sąlygos ugdymuisi, o po pamokų tobulėti toje pačioje teritorijoje esančiame užklasinės veiklos centre. Mokykloje vienodai gerbiamos tiek latvių, tiek lietuvių tradicijos. Čia nuolat lankosi Latvijos, Lietuvos prezidentai, vyriausybių vadovai, užsienio ambasadoriai. Beveik tris dešimtmečius gyvenusi lietuvių mokyklos ritmu išėjusi į pensiją A. Treija paskutiniuosius savo gyvenimo metus ir sukauptą patirtį skyrė mokyklos muziejui.

Edita, artimai pažinojusi A. Treiją, teigia, kad Aldonai nebuvo neįveikiamų kliūčių, jei tai buvo susiję su mokyklos gerove, mokinių ugdymo tobulinimu. „Esu ne kartą girdėjusi, kaip ji kalbėdavosi tiek su Lietuvos, tiek su Latvijos vyriausybių atstovais. Jokių nuolaidžiavimų dėl finansavimo, dėl įsipareigojimų sumažinimo. Ji savo pozicijas grįsdavo tvirtais argumentais ir laimėdavo“, – savo buvusios vadovės aukšto lygio kompetencijas prisimena E. Girjotienė. Pasak jos, direktorė visada kolektyve turėjo neginčijamą autoritetą: jei pribręsdavo nepakenčiama situacija, pasikviesdavo ir išklausydavo konfliktuojančias puses. Jos verdiktas būdavęs aiškus: kaip susitarsite – jūsų pačių reikalas, tačiau darbo kokybė, bendri tikslai niekada negali nukentėti. „Bus tep, o ne kitep“, – griežtai žemaitiškai apibendrindavo mokyklos vadovė. Tačiau jei mokyklos darbuotojui, mokiniui, mokytojui reikėdavo pagalbos, visada būdavo pirmoji pagalbininkė, jos poziciją tvirtai palaikė ir vyras Andrejus, taip pat nuoširdžiai gyvenęs mokyklos rūpesčiais ir džiaugsmais.

Atidengs memorialinę lentą

Besiformuojančios lietuvių klasės, o vėliau ir Rygos lietuvių vidurinė mokykla tapo ir lietuvių bendruomenės lopšiu Latvijos sostinėje. „Aldona nepripažino jokio skaldymosi, jokių užkulisų, kurie iš pradžių kunkuliavo bendruomenėje. Nors niekada pati jai nevadovavo – buvo pernelyg užimta, tačiau visada palaikė geras bendruomenės iniciatyvas, telkė vienybei, dalyvaudavo visuose renginiuose“, – pasakojo E. Girjotienė.

Rygos lietuvių vidurinės mokyklos mokytojas, kelerius metus artimai dirbęs su A. Treija, dabar – Latvijos lietuvių bendruomenės pirmininkas Rolandas Žalnierius „Bangą“ informavo, kad svarstoma idėja lietuvių vidurinę mokyklą pavadinti jos steigėjos ir ilgametės direktorės vardu. Minint A. Treijos mirties metines balandžio 20 d. mokyklos administracijoje pleveno atminimo žvakutės, o socialiniuose tinkluose buvo skelbiami pagerbimo žodžiai, direktorės eilėraščiai.

„Mokyklos muziejuje vieną stendą esame paskyrę buvusios direktorės ir mokyklos kūrėjos istorijai. Gaila, kad dėl karantino apribojimų dabar nieko daugiau negalime padaryti. Tačiau yra mokytojų, mokinių, tėvų surinktos lėšos direktorės atminimo lentai. Planuojama, kad memorialinė lenta bus atidengta ateinančių metų pavasarį – mokyklos jubiliejaus metu“, – „Bangai“ atskleidė R. Žalnierius. Latvijos lietuvių bendruomenės pirmininko nuomone, kraštiečių mintis Klaipėdos rajono Metų mokytojo premiją pavadinti Gargždų miesto garbės pilietės, įvairių vyriausybės apdovanojimų nominantės A. Treijos vardu yra labai sveikintina ir itin prasminga iniciatyva.

Vilija BUTKUVIENĖ

A. VALAIČIO, aut. nuotr.