Krašto istorijos pamoka jauniesiems dreverniškiams

V. Asnauskienė jaunuosius dreverniškius skatina pažinti ir pamilti savo kraštą per dainą, muziką, eiles.

Argi pamario kaimo vaikai gali nežinoti, kas yra šaktarpis, apie ką dainuodavo šio krašto gyventojai? Ir nesvarbu, kad Drevernoje, žvejų kaime, beveik nebeliko žvejų. Jis pasikeitė, o kai kurie aplinkinių kaimų tik pavadinimai beliko. Apie krašto istoriją, vietovardžius tęstiniame Drevernos mokyklos-darželio projekto „Drevernos vaikų šaktarpis“ renginyje kultūros namuose vaizdžiai kalbėta ir dainuota praėjusį penktadienį.

Pereiti pamario kaimais

Dreverniškė pedagogė ir kultūros darbuotoja Virgina Asnauskienė, apie pusę gyvenimo praleidusi žvejų kaimelyje Drevernoje, domisi šio krašto istorija, senbuvių likimais, puoselėja tradicijas ir stengiasi tą meilę įskiepyti jaunajai kartai.

Šiemet vėl vyko tęstinio projekto „Drevernos vaikų šaktarpis“, kuriam vadovauja Virgina, renginys.

Į jaukią Priekulės kultūros centro Drevernos skyriaus salę praėjusį penktadienį pradinukai ir darželinukai atvyko pasipuošę tautiniais rūbais, kaip ir jų pedagogės, kultūros namų darbuotojos.

Paskelbti Vietovardžių metai skatina prisiminti išnykusius kaimus. „Šiemet mūsų tikslas – pereiti per pamarį ir susipažinti su savo krašto istorija, – dėstė V. Asnauskienė. – Mes ir dainą dainuojame „Eik, mergyte, pamariais.“

Argi pamario kaimo vaikai gali nežinoti, kad šaktarpis – tai gamtos reiškinys, kai ledai išeina iš marių. Ledų sangrūdos užtveria žvejams kelią į marias – kaip skiedrą sulaužytų jų laivelius. Tuo laikotarpiu žvejai lopo tinklus ir remontuoja savo žvejybos įrankius ruošdamiesi naujam sezonui. Mokiniai kaip iš rašto tai išklojo.

Pažintis per dainą

Renginio vedėjai V. Asnauskienei paklausus, kodėl reikia prisiminti senuosius kaimus, mokiniai guviai atsakė: „Kad savo krašto istoriją žinotume.“ O juk kiekvienas kaimas turi savo istoriją. Ją primena senosios kapinaitės. „Norint sužinoti kaimo istoriją, reikia ten apsilankyti, uždegti žvakelę“, – šišioniškių tarme priminė V. Asnauskienė.

Gaisiai (prie Svencelės), Šiporija, Stariškės, Lūžija – tik pavadinimai belikę.

„Žeme, tu gražioji Dreverna“, – deklamavo vaikai. O kaip gali nesmigti į širdį šie dainos žodžiai: „O kur aš eičiau, o kur aš būčiau, / Drevernužės neužmiršiu.“

Jaunieji dreverniškiai žino, jog kadaise per Dreverną gintaro kelias ėjo. Juk projekto metu edukacinėse veiklose dalyvavo – gintaro dirbtuvėse susipažino su gintaro apdirbimu, ragavo gintaro arbatos, pasigamino papuošalų.

Mokiniai ir darželinukai ne tik dainavo senovines dainas apie žvejus, jausmus ne vien gimtinei, kaip antai: „Krokų lankelėj, Krokų atkrantėj / Ten žvijoji trys žvejukai.“ Jie rinko informaciją apie pamario kaimus – savo žinių kraitį praturtino bendraudami su gyventojais, mokytojais, naršydami internete. Medžiagą aptarė klasėje, parengė aprašymus ir eksponavo parodoje renginio metu. Šalia – darželinukų piešiniai su marių žuvimis ir pavadinimais literatūrine kalba bei šišioniškių tarme.

Dvasinis kraitis

Parodoje mokiniai pristatė 8 vietovardžius. Apie Dreverną informaciją rinkusi Vėjūnė Idzelytė nurodė, jog XIII amžiuje žvejai pradėjo kurtis prie Klišupės ir Drevernos upių. Prie pastarosios išaugusi Dreverna.

Marius Jurgelevičius domėjosi Klišupe – upe Klaipėdos rajone. Jis išsiaiškino, kad tai viena trumpiausių upių Lietuvoje. Ši buvusi žymiai ilgesnė, kol jos neperkirto Vilhelmo kanalas. Prie Klišupės įsikūręs Klišių kaimas, kuriame 1911 m. buvo 20 ugniakurų – gyvenamųjų namų.

Jonui Miežečiui rūpėjo daugiau sužinoti apie Vilhelmo kanalą, kuris prasideda Lankupiuose ir jungia Klaipėdos uostą su Minija. Mokinys išsiaiškino, kad leidimas kasti gautas 1863 m., o 1870 m. Vilhelmo kanalą kasė prancūzų karo belaisviai. Ir liūdna, kad dabar šis istorinis objektas taip apžėlęs.

Mokiniai taip pat pateikė medžiagą apie Dituvą, Svencelę, Kintus, Ventės ragą, Stankiškių kaimą.

Renginyje sulaukta ir svečių. Priekuliškė Auksė Auškelytė, liaudies dainų konkurso „Tramtatulis“ regioninio turo nugalėtoja, padainavo susirinkusiesiems, taip pat ir dituviškiai moksleiviai. Iš Eržvilko kultūros centro, Vadžgirių, atvykęs vaikų folkloro ansamblis savo koncertu atskleidė, kad žemaičių dainos ir muzika linksmesnė, gyvesnė, o pamario senbuviai buvę liūd­nesni.

Drevernos mokyklos-darželio vadovė Roma Žutautienė džiaugėsi, jog V. Asnauskienė puoselėja šio krašto tradicijas, skiepija meilę gimtajam kraštui.