Kretingališkiai su dalgiais nacionaliniame čempionate mojavo dailiausiai
Į Rupkalvių kaimo pievose Šilutės rajone surengtą nacionalinį šienpjovių čempionatą susirinko apie pusšimtis seno žemdirbių amato atstovų, tarp jų – ir kretingališkiai Vaiva ir Sigitas Savickiai bei Irmantas Pryšmontas. Jų komanda „Kresnižoliai“ pateko į greičiausių šienpjovių dešimtuką ir pagrindinėse komandinėse varžybose užėmė 4-ąją vietą, o dailiojo šienavimo rungtyje Sigitas tapo nugalėtoju.
Varžėsi dėl geriausio šienpjovio titulo
Nacionalinį šienpjovių čempionatą Nemuno deltos regioniniame parke Rupkalvių kaime, Šilutės rajone, VšĮ Baltijos aplinkos forumas organizavo trečius metus. Praėjusį savaitgalį čia susirinko apie 50 senojo žemdirbių amato atstovų. Jie rungėsi dėl Metų šienpjovio ir Metų šienapjovės titulų. Vieni atvyko parodyti, ką moka, pasidalinti patirtimi, kiti jos pasisemti, o treti – prisiminti sentimentus žadinantį šienpjovių triūsą ar pasižiūrėti ir palyginti, kuo skiriasi pjovimas dalgiu ir trimeriu.
VšĮ Baltijos aplinkos forumo komunikacijos specialistės Ritos Grinienės teigimu, šienpjovių čempionatas prikelia užmarštin išeinantį kultūrinį paveldą, augina naują šienavimo dalgiu entuziastų kartą ir buria bendraminčius. Tuo pačiu jis informuoja ūkininkus ir visuomenę apie ūkininkavimą santarvėje su gamta bei nykstančių rūšių apsaugos būtinybę. „Renginyje kalbėta apie skirtingus ūkininkavimo būdus ir jų poveikį gamtai. Nemuno deltos pievose kartu su pievininkais ir jų tradicijomis klestėjo ir tebeklesti gausybė paukščių – jų gausa neatsiejama nuo regione praktikuojamos šienavimo tradicijos, išsaugančios paukščių įvairovę. Čia plytinčios pievos yra rečiausio Europos giesmininko – meldinės nendrinukės – perimvietės“, – „Bangai“ kalbėjo R. Grinienė.
Skleidė žinią apie Kretingalę
Kretingališkiai V. ir S. Savickiai bei I. Pryšmontas, viduriniosios kartos atstovai, nacionaliniame šienpjovių čempionate dalyvavo trečią kartą. Juos atlydėjo Kretingalės seniūnijos seniūnas Žigintas Narmontas su kitais palaikančiais žmonėmis. Irmantas ir Sigitas savo komandą pavadino „Kresnižoliais“. „Esame kresni, stiprūs, todėl ir pasirinkome šį vardą“, – šypsojosi I. Pryšmontas. Šienpjoviai turėjo Kretingalės vėliavą, išsiskyrė ir savo apranga: bendruomenė parūpino marškinėlius su užrašu „Kretingalė“. Bendruomenės pirmininkė Eglė Jaugelavičė patikino, jog šie entuziastai šienpjoviai – gamtos mylėtojai.
Ir jiems sekėsi: pagrindinėse komandinėse varžybose užėmė 4-ąją vietą. Jie pateko į greičiausių šienpjovių dešimtuką ir varžėsi dėl Metų šienpjovio titulo individualiose varžybose. S. Savickis liko ketvirtas, o I. Pryšmontas – devintas. Abu šienpjoviai taip pat varžėsi dailiojo pjovimo rungtyje, kur Sigitas tapo nugalėtoju. Jis laimingas grįžo namo su diplomu ir suvenyriniu dalgiu. Vaiva Savickė kartu su Sigitu ir Irmantu dalyvavo tik draugiškoje šienpjovių pradalgėje, kur dėl jokių titulų nesivaržyta. Tai – baigiamasis čempionato akcentas, savotiška šienpjovių garbės eisena, kurioje nesivaržoma, bet šienaujama ritmu stiprinant bendruomenės bendrystę. Šios „eisenos“ metu buvo demonstruojamas senovinis šienapjūtės būdas, kai šienpjoviai stoja greta ir kartu šienauja eilėje. Taip simboliškai atiduota pagarba seniesiems Nemuno deltos pievininkams ir į rudeninę kelionę išlydimiems paukščiams.
Pasiekimai skatina tobulėti
„Nesu profesionalus šienpjovys – dirbu elektriku, – „Bangai“ kalbėjo I. Pryšmontas. –Vaikystėje pas senelius pirmą kartą dalgį paėmiau – reikėjo padėti prišienauti šieno karvei. Ir nuo to laiko dalgis man kaip brolis. Prasidėjus nacionalinėms šienpjovių varžytuvėms net nesuabejoję abu su Sigitu, vaikystės draugu, užsiregistravome, ir dalyvavome – mano įgūdžiai atgijo.“
Šienpjovių čempionate jaunimas klausinėjo Irmantą, kodėl jis žolę pjauna dalgiu, o ne trimeriu. Kretingališkis pasiūlęs renginio organizatoriams surengti konkursą – trimeris prieš dalgį. „Ir ką gi – pjovėjas su trimeriu atsiliko trigubai, – juokėsi pašnekovas. – Gyvename kaimynystėje – ką pagalvotų kaimynai, jei ankstų rytą įsijungtum trimerį? O va su dalgiu ramiai, tyliai nupjauni sodyboje žolę. Susidraugavęs su senoviniu įrankiu, trimerį atidaviau broliui.“
S. Savickis dalgį į rankas paėmė prieš 4 metus. „Visada norėjau išmokti pjauti šiuo įrankiu, bet reikėjo tikslo, dėl kurio mokytumeisi, – prisipažino Sigitas. – Kai įsigijau triušių, turėjau pjauti jiems žolę. Mūsų miestelyje nebėra ko paklausti, kaip pjauti dalgiu, kaip taisyklingai jį paruošti, o čempionate to moko, dalyviai dalijasi savo patirtimi – labai gera mokykla.“
Kretingališkiai pasakojo, kad pirmaisiais metais jie atvyko į čempionatą norėdami išmokti šienauti, pernai įgijo daugiau patirties, o šiemet pateko į greičiausių šienpjovių dešimtuką ir varžėsi dėl Metų šienpjovio titulo individualiose varžybose. „Mums buvo paskirtas 100 m ilgio ir 3 metrų pločio pievos ruožas. Sena, šiemet dar nepjauta žolė, pasitaikė ir išgulusių nendrių intarpas – sudėtinga buvo“, – atskleidė Irmantas.
S. Savickis liko ketvirtoje vietoje, o I. Pryšmontas – devintoje. „Svarbu dalyvauti, – sakė šienpjoviai. – Turime pasitempti ir kitais metais daugiau pasiekti.“ Metų šienpjoviu šiemet pripažintas šilutiškis Arūnas Kakta.
Sigitas laimingas, tapęs nugalėtoju dailiojo šienavimo rungtyje. „Reikėjo gražiai nušienauti skirtą plotelį, kur buvo padėti kiaušiniai, jų nepažeidžiant – buvo vertinama kokybė. Man pasisekė, nes turėjau įgūdžių: savo sklype formuoju jauną sodą, kuriame pjauti žolę reikia labai atsargiai, kad nenupjautum jaunučių medelių, – dėstė Irmantas. Ir pridūrė: Esu tikintis – man padėjo ir Dievas.“ Šienpjoviai patenkinti, kad juos palaikė Kretingalės seniūnijos administracija – parūpino dalgius ir kita.
Kretingališkiai I. Pryšmontas ir S. Savickis ruošiasi dalyvauti netrukus Lenkijoje vyksiančiose šienpjovių varžytuvėse.
Virginija LAPIENĖ
