Krūties vėžys – klastinga liga

Krūties vėžys yra dažniausia onkologinė moterų liga pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje. Mūsų šalyje kasmet nustatoma daugiau nei 1,5 tūkst. naujų ligos atvejų. Remiantis statistika, krūties vėžiu gyvenimo eigoje suserga kas aštunta moteris. Tai taip pat yra ir dažniausia mirties nuo onkologinės ligos tarp moterų priežastis. Ką apie šią klastingą ligą reikėtų žinoti kiekvienai moteriai, pasakoja medicinos centro „Northway“ Klaipėdoje gydytoja chirurgė, Lietuvos krūties vėžio asociacijos pirmininkė dr. Agnė Čižauskaitė.

– Kas didina riziką susirgti?

– Išskiriamos 3 veiksnių, didinančių tikimybę susirgti krūties vėžiu, grupės. Tai – pastovūs veiksniai, kurių negalime pasirinkti, tokie kaip lytis, amžius (dažniausiai serga vyresnės nei 50 metų moterys), ilgas natūralių moteriškų hormonų poveikio laikas (ankstyvos pirmosios menstruacijos ar vėlyvai prasidėjusi menopauzė), patogeninių mutacijų, susijusių su padidinta rizika sirgti krūties vėžiu, turėjimas, onkologinių krūties ligų atvejai šeimoje, jau diagnozuotas krūties vėžys bei gerybinio tipo krūties navikai (fibroadenomos, intraduktalinės papilomos ir kt.) ar anksčiau taikytas spindulinis gydymas krūtinės ląstos srityje.

Kita grupė – veiksniai, kuriuos galime koreguoti. Tai tas pats ilgalaikis moteriškų hormonų poveikis (kai moteris ilgą laiką vartoja kontraceptines tabletes ar pakaitinę hormoninę terapiją), moteris vėlai susilaukia pirmagimio (per 30 metų amžiaus) ar lieka negimdžiusi, nežindo krūtimi, yra turėjusi daug nėštumo nutraukimų, nesaikingai vartoja alkoholį, rūko, turi viršsvorį bei nėra pakankamai fiziškai aktyvi.

Ir trečioji grupė veiksnių – aplinkos poveikis: aplinkoje esanti jonizuojanti spinduliuotė, pramonėje naudojamos cheminės medžiagos ir kt.

– Kada reikėtų sunerimti ir kreiptis į specialistą?

– Krūties vėžio simptomai yra pastebimi apžiūrint ar čiuopiant krūtį. Reikėtų sunerimti pastebėjus krūties formos, kontūro ar dydžio pakitimą, odos spalvos pasikeitimą, odos paburkimą, įdubimą, negyjančią žaizdą, kraujingas ar tamsios spalvos išskyras iš spenelio, spenelio įtraukimą, užčiuopus guzelį krūtyje arba pažastyje. Skausmas dažniausiai nėra onkologinės krūties ligos požymis, tačiau labai retais atvejais, kuomet liga perauga nervines skaidulas, moteris gali jausti skausmingumą ligos vietoje. Visais šiais atvejais reikėtų kreiptis į specialistą, nepaisant amžiaus, nes kas penkta moteris, susirgusi krūties vėžiu, yra jaunesnė nei 50-ies metų.

Norėčiau atkreipti moterų dėmesį į savavališkai atliekamus krūties vėžio žymens tyrimus, kurių neigiama išvada jokiu būdu nereiškia onkologinės ligos nebuvimo. Krūties vėžio žymuo yra netinkamas šios ligos diagnostikai – gana dažnai net jau esant diagnozuotam onkologiniam krūties susirgimui jis yra normos ribose. Šis tyrimas kartotinai atliekamas vykdant ligonės sekimą dėl galimo onkologinės ligos atkryčio ar progresavimo.

– Kada reikėtų pradėti tikrinti krūtis profilaktiškai ir kaip dažnai tai daryti?

– Tikslių gairių, kuomet reikia pradėti tikrinti krūtis, deja, nėra. Lietuvoje atrankinės mamografinės patikros amžius yra nuo 50 iki 69 metų amžiaus, tuomet moterį tyrimui siunčia jos šeimos gydytojas. Europos ir JAV mokslininkų rekomendacijos skiriasi, tačiau bendrai sutariama, jog sveikai moteriai, neturinčiai nustatytų rizikos veiksnių, rekomenduojama krūtis pradėti tikrinti 35–40 metų ir, nenustačius pakitimų ar nustačius gerybinius pokyčius, tai daryti kas metus ar dvejus iki gyvenimo pabaigos, kol bendra būklė bus pakankamai gera tyrimui atlikti.

Kokį tyrimą atlikti, sprendžia krūtis tiriantis gydytojas, įvertinęs krūties dydį (todėl net ir jaunoms moterims, kurių krūtys didelės, gali būti rekomenduojama mamografija), vyraujantį audinį (riebalinis, liaukinis ar mišrus) bei įvairius pakitimus, stebimus jau atliktame tyrime. Moterys, kurioms nustatytos patogeninės mutacijos, tiriamos kas 6 mėn., kaitaliojant mamografiją su krūtų magnetinio rezonanso tomografijos (toliau MRT) tyrimu, o tarp jų atliekant ultragarsinį (toliau UG) krūtų tyrimą. Taip pat dažniau tiriamos moterys, kurioms nustatyti rizikos veiksniai – jų patikra dažninama iki kasmetinės.

– Ar egzistuoja koks nors receptas, kaip nesusirgti šia liga?

– Tokio recepto, deja, nėra, tačiau yra keletas mokslo įrodytų patarimų, kurių laikantis galima šiek tiek sumažinti nulemtą riziką susirgti. Reikėtų nevartoti moteriškų hormoninių preparatų ilgiau nei 3–5 metus pakaitinei hormoninei terapijai menopauzės metu, o jei tai būtina, rinktis mažiausią veiksmingą dozę ir krūtis tikrinti kasmet. Taip pat rekomenduojama pirmojo vaiko susilaukti iki 30-ies ir kuo ilgiau jį žindyti krūtimi.

Svarbu išlaikyti normalų kūno svorį, nes riebalinis audinys yra moteriškų hormonų sandėlis, pakankamai judėti – užsiimti ne mažiau nei 150 minučių vidutinio aktyvumo fizine veikla (pvz.: vaikščiojimu, važinėjimu dviračiu, jogos treniruotėmis, sodo-daržo darbais ir pan.) ar 70 minučių intensyvia fizine veikla (pvz.: bėgiojimu, intensyviu važiavimu dviračiu, teniso treniruotėmis, aerobika ir pan.) per savaitę. Idealu pridėti dar bent dvi jėgos treniruotes per savaitę. Naujausių tyrimų duomenimis, laikas, praleistas sėdimoje padėtyje, irgi didina krūties vėžio riziką ir yra nesusijęs su laiku, praleistu aktyviai sportuojant.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių