Kultūros „Jūra“ kyla: Klaipėdos rajonas jungiasi prie visuotinio protesto

Lietuvos kultūros bendruomenė pasiruošusi spalio 5 dieną įspėjamajam streikui, kuris pasireikš ne užsidarymu, o viešu atvirumu ir kūryba. Šalies kultūros įstaigos, menininkai ir darbuotojai vieningai kelia vertybinę problemą: kultūros politika ir Kultūros ministerija neturi būti patikėtos politinei jėgai, kuri kvestionuoja demokratines vertybes. Klaipėdos rajonas – ne išimtis. Čia kultūrininkai pasirinko nuosaikų, bet garsų protesto būdą. Nors Savivaldybės įstaigos yra savarankiškos priimti sprendimus, Gargžduose ir kitose rajono vietose skambės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio „Jūra“ – simfoninė poema, tapusi visuotinės kultūros bendruomenės susirūpinimo himnu ir įspėjamąja sirena.
Ramus ir kultūringas protestas
Protestuodami dėl Kultūros ministerijos atidavimo „Nemuno aušrai“, šį sekmadienį kultūros ir meno darbuotojų iniciatyvinė grupė šalyje organizuoja įspėjamąjį streiką. Planų rengti šią akciją nepakeitė ir antradienį vykęs kultūrininkų susitikimas su prezidentu Gitanu Nausėda.
Įspėjamojo streiko dieną kultūros bendruomenės nariai ir neabejinga visuomenė kviečiama susiburti miestų ir miestelių aikštėse, kultūros centruose, muziejuose ir klausytis arba sugroti M. K. Čiurlionio kūrinį „Jūra“. Prie šio taikaus ir kultūringo protesto jungiasi ir Klaipėdos rajono savivaldybėje veikiančios kultūros įstaigos. Tai „Bangai“ pirmiausia patvirtino Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Viešųjų ir bendradarbiavimo skyriaus vedėja Ernesta Badalova, anot kurios, Klaipėdos rajono savivaldybės kultūros įstaigos yra savarankiškos spręsti, prie kokių pilietinių iniciatyvų jungtis ir pasirinkti savo nuomonės, pilietinės pozicijos išreiškimo būdus.
„Kiek žinome, dalis įstaigų planuoja prisijungti prie protesto, grodamos M. K. Čiurlionio simfoniją „Jūra“, bet kol kas vykdomi organizaciniai darbai, todėl negalime tiksliai pasakyti, kokios įstaigos ir kada prisijungs prie protesto“, – trečiadienį teigė vedėja.
Gargždiškiai palaiko kolegas
Kad „Jūros“ garsai užlies Gargždus, taip išreiškiant palaikymą visai kultūros bendruomenei, nepritariančiai, jog Kultūros ministerijai vadovautų „Nemuno aušros“ deleguotas Ignotas Adomavičius, patikino ir Gargždų kultūros centro direktorė Vaida Skuodienė. Anot vadovės, sekmadienį 14 valandą įstaigos prieigose praeiviai girdės kultūrininkus suvienysiančią „Jūrą“.
V. Skuodienė akcentavo, kad Kultūros centro bendruomenė savo poziciją nori išreikšti „kultūringai ir nepolitikuodami“, siekdama išlikti rami, bet turinti savo nuomonę. Renginys prie Kultūros centro bus nuosaikus – tiesiog skambės minėtoji simfonija be jokių diskusijų ar kitokių renginių.
Gargždų krašto muziejus taip pat reiškia palaikymą visai kultūros bendruomenei. Įstaigos direktorė Sigita Bučnytė „Bangai“ sakė stebinti vykstančius procesus, todėl jai apmaudu matyti, kad kultūra pastaruoju metu tampa ne tik politiniu įrankiu, bet ir sritimi, kurioje galima veikti be būtinos kompetencijos, keisti ne tik kultūros, bet ir valstybės naratyvą pagal poreikį.
„Istorija moko mus kritiškai vertinti informaciją ir matyti procesus, kuriais daroma įtaka žmonių sąmonei bei formuojami įsitikinimai. Palaikau kultūros bendruomenės susirūpinimą ir džiaugiuosi jos vieninga bei ryžtinga pozicija. Deja, spalio 5 dieną negalėsiu prisijungti prie protesto, tačiau mintimis būsiu su jo dalyviais. Įstaigos vardu galiu pasakyti, kad mūsų darbuotojai taip pat nėra abejingi situacijai – kiekvienas pats spręs, kaip palaikyti iniciatyvas. Esame Muziejų asociacijos bei Savivaldybių muziejų bendrijos nariai, todėl sekame ir jų veiksmus bei pasiūlymus“, – kalbėjo direktorė.
Biblioteka apsisprendė pati
Drauge su kitais kultūros baruose dirbančiais žmonėmis nuo pat pradžių žengia ir šalies bibliotekos, kurios, vos tik „aušrietis“ I. Adomavičius buvo paskirtas kultūros ministru, savo socialinių tinklų paskyrose ėmė platinti Lietuvos bibliotekininkų draugijos įrašą, kurio turinyje aiškiai pasisakoma prieš „Nemuno aušros“ politinę jėgą. Šis įrašas ėmė plisti it koks virusas, tačiau kaip staiga atsirado, taip pat greitai ir išnyko bent jau iš dalies bibliotekų socialinių tinklų paskyrų.
Tai netruko pastebėti ir aktyvusis visuomenininkas Andrius Tapinas. Jis akcentavo socialiniuose tinkluose pasirodžiusią tendenciją, kai dalis viešųjų bibliotekų, pasidalijusių palaikymu kultūrininkams ir nepritarimu „Nemuno aušros“ paskyrimui, vėliau pakeitė arba pašalino savo įrašus. A. Tapinas sarkastiškai kėlė hipotezę apie „kompiuterinį virusą“, išreikšdamas nuostabą, kad esą merai galėjo nurodyti bibliotekoms „tylėti ausis suskliaudus“.
Minėtą įrašą panaikino ir Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešoji biblioteka. Tad jos vadovės Aurelijos Butkutės-Norkevičienės teiravomės, kodėl nutarta atsisakyti Lietuvos bibliotekininkų draugijos pasisakymo – gal išties sulaukta spaudimo iš Savivaldybės, kaip nutiko kituose miestuose, kur kultūrininkai vietos valdžios raginti elgtis neutraliai.
Direktorė tokius įtarimus iškart paneigė. „Įrašas socialiniuose tinkluose tikrai buvo koreguotas. Pirminę jo versiją pateikėme sulaukę Lietuvos bibliotekininkų draugijos raginimo dalintis įrašu, aiškiai pasisakančiu prieš Kultūros ministerijos perdavimą „Nemuno aušrai“. Jautriai reaguodami į situaciją, vykstančią kultūros srityje, tą ir padarėme. Tačiau tuoj pat supratome, kad negalime politikuoti, todėl tą įrašą pašalinome“, – „Bangai“ komentavo A. Butkutė-Norkevičienė.
Bibliotekos vadovė paaiškino, kad tai padaryta kolektyvo sprendimu, be jokio Savivaldybės nurodymo ar spaudimo, dėl „šventos ramybės“ ir laikantis Bibliotekos įstatymo nuostatos, draudžiančios palaikyti vienas ar kitas partijas. „Su rajono Savivaldybe sieja puikūs santykiai. Ji visada kultūrą palaiko. Pavydėti kitiems tokios valdžios“, – teigė direktorė ir patvirtino, kad biblioteka palaiko kultūros bendruomenę, nes jai „rūpi ir skauda“.
Anot jos, įstaiga kol kas neketina jungtis prie tolimų akcijų, bet nori išreikšti savo poziciją „kultūringai ir kūrybiškai“, todėl penktadienį ir šeštadienį įstaigoje taip pat skambės simfonija „Jūra“, ekranuose bus rodomas dabar plačiai išplitęs ženklas.
Kultūros centrų bendruomenės lyderio pozicija
Tvirtą paramą kultūros ir meno kūrėjams reiškia ir „Bangos“ kalbintas Lietuvos kultūros centrų asociacijos prezidentas Romas Matulis, kuris akcentavo nepritariantis sprendimams aukoti kultūrą „vardan politinės ramybės“ ir tikisi atsakomybės iš sprendimus priimančiųjų.
Prezidentas pasisakė ir apie pastarųjų dienų kontekste sumenkintą regionų kultūrą. „Regionuose gyvena ir kuria daugybė talentingų kūrėjų. Mes gebame profesionaliai formuoti regionų kultūros strategiją, žinome ir suvokiame kultūros svarbą ir galią, vedame kartu su savimi didžiules bendruomenes ir jaučiame už visa tai, kas vyksta tiek regionų, tiek visos šalies kultūroje, atsakomybę. Regionai šiandien puikiai supranta, kokioje kultūros politikos situacijoje esame ir nepritaria priimtiems sprendimams aukoti kultūrą vardan politinės ramybės. Mes matome, girdime ir vertiname procesus, bet tikrai nesame pasyvūs stebėtojai. Mes aiškiai sakome – kultūra negali būti paversta politinių derybų objektu, ją vesti turi šviesūs, autoritetingi ir patikimi kultūros strategai ir kūrėjai“, – teigė R. Matulis, kuris yra ne tik Lietuvos kultūros centrų asociacijos prezidentas, bet ir Plungės kultūros centro direktorius.
Jis patikino, kad kultūrininkai neleis niekam spręsti už juos, jie esą turi balsą ir jaučia atsakomybę už valstybės stuburą – kultūrą.

Gintarė KARMONIENĖ
„Bangos“ nuotr.