Kuo turtingesnė valstybė, tuo skurdesnis svečių priėmimas?..

Verslumas, jaunimo užimtumo skatinimas yra gan svarbūs aspektai, kuriuos nagrinėjome tarptautiniame seminare, „Rural up“, Liuksemburge. Seminaras vyko gruodžio 16 – 22 dienomis, jame dalyvavo Klaipėdos „Smeltės“ progimnazijos anglų kalbos mokytoja Silvija Daujotė ir karjeros specialistė Dana Lukauskienė, Lietuvių komandai atstovavo ir Vilniaus universiteto studentas Matas Krikščiūnas . 

Nykštukinė valstybė

Liuksemburgas – tai nykštukinė valstybė tiltų, fortų, uolų ir gynybinių labirintų miestas. Pusė milijono gyventojų, nedidelis šalies plotas ( 84 km ilgio bei 52 km pločio). Liuksemburgą galima pervažiuoti vos per kelias valandas, nemokamas viešasis transportas, ir be galo aukštos kainos, suprantamos tik vietiniams, kurių statistinis vidutinis darbo užmokestis viršija ko ne 6000 Eur. per mėnesį. Liuksemburge brangu viskas, išskyrus benziną, tačiau ši šalis patraukli, nes ribojasi su Belgija vakaruose ir šiaurėje, Vokietija rytuose ir Prancūzija pietuose. Tarptautinį seminarą, finansavo ERASMUS + programa. Jame dalyvavo delegacijos iš Lietuvos, Lenkijos, Nyderlandų, Kroatijos, Turkijos, Vokietijos, Slovakijos. Svečių priėmimu rūpinosi liuksemburgiečiai: neformali jaunų žmonių grupė „United We Stand Luxembourg“, besidominti socialiniais projektais, darbu su jaunimu.  

Su viltimi, kad atgal nebegrįžtų?..

Kambariuose miegojime po šešis, o kai kas po aštuonis asmenis. Mums nusišypsojo laimė būti keturiese. Renginio organizatoriai tarptautinei bendruomenei aiškino, esą Liuksemburge be galo brangus nekilnojamas turtas, aukštos viešbučių kainos, todėl tenka tenkintis pigiausia nakvynės alternatyva. O galbūt turtingos, ekonomiška išsivysčiusios šalys, net nesiekė sudaryti palankaus įspūdžio svečiams su viltimi, kad jie atgal nebesugrįžtų, juk milijonieriai irgi taupo?.. Apsistojome nedideliame Neihaischen kaimelyje, skautų veikloms pritaikytame pastate, gamtos apsuptyje. Čia iš kriauklės, šalia miegamojo, bėgo šaltas vanduo, dušai su karštu vandeniu įrengti rūsiuose, o miegamuosiuose – dviaukštės lovelės, kiek primenančios kalėjimo kameros interjerą, jos taupant erdvę, leido sugrūsti kuo daugiau žmonių į vieną kambarį. Spintutės su užrakinamomis durimis nebuvo, visi daiktai laikomi atvirai, bendrose miegamuosiuose. Ko ne didžiausius atlyginimus gaunantys liuksemburgiečiai, svečius priėmė tikrai kukliai, nesuko galvos, kaip sukurti jaukumą, patogumą ir komfortą. Galvoje toptelėjo mintis, kuo turtingesnė valstybė, tuo skurdesnis svečių priėmimas. Nustebino ir organizatorių reikalavimas pasiimti su savimi miegmaišį, aiškiai žinant, kad pasirinkus ekonomišką skrydį, daugiau 8 kilogramų rankiniame bagaže nepraveši. Teko dar kartą pasitikslinti, ar atvykstame su rūbais savaitei, ar be rūbų, tik su miegmaišiu. Laimei, antklodėmis pasirūpino vietiniai, Lietuvių komandai davė netgi rankšluosčius. 

Verslumas kaime

Seminaro esmė – skatinti verslumą kaime. Eurostato duomenimis, kaimiškojoje vietovėje, regionuose pastebimas aukštesnis nedarbo lygis, todėl tarptautinio seminaro iniciatoriams, itin svarbu buvo nuolat tobulinti jaunų žmonių gebėjimus, ugdyti verslumą. Seminare buvo akcentuojama, jog regionų ateitis priklauso nuo ten gyvenančių jaunų žmonių, jų verslumo, kuris skatina ekonomikos augimą bei darbo vietų kūrimą kaime. Projekto „RuralUp“ tikslas –  tobulinti kaimiškojoje vietovėje gyvenančio jaunimo bendrąsias kompetencijas per neformaliojo švietimo veiklas, daugiausia dėmesio skiriant atskirčiai mažinti, kūrybiškumui ir verslumo įgūdžiams plėtoti. Seminaru siekiama mažinti atskirtį, skatinti darnią plėtrą, ekonomikos augimą ir ES regionų decentralizaciją. Liuksemburgo komanda tikino, kad nedidelėje šalyje gera gyventi, tačiau įsigyti nekilnojamą turtą beveik neįmanoma, mat būsto kainos prasideda nuo pusės milijono. Didelė dalis uždirbamų pajamų išleidžiama bankui, paskolai, maistui. Seminaro dalyviai pristatė savo šalis, kūrė verslo planus, diskutavo. Neapsiėjome ir be kultūrinių vakarų.

Inovacijų agentūros biure

Apsilankėme Luxinnovation, marketingo ir inovacijų agentūros biure. Pasirodo net 80 proc. dirbančiųjų šalyje yra užsieniečiai. Inovacijų agentūros esmė – pritraukti investicijų į regioną, skatinti verslus. Siekiama pritraukti nedideles, tačiau tvarias kompanijas į Liuksemburgą, nes didelės gamyklos mažoje šalyje netilptų. Orientuojamasi į kosmoso technologijas, bei inovatyvias technologijas medicinoje. Agentūros specialistai akcentavo, jog miesto ekonominis pakilimas prasidėjo nuo plieno gamybos. Deja, šlovingoji plieno gamybos era Liuksemburge baigėsi. Pasikeitė geležies gamybos procesas. Nepaisant to, šalyje dar galima išvysti industrines aukštakrosnes. Viena jų Belvalio rajone. Bandoma buvusiai pramoninei vietai suteikti naują ateitį, ją pritaikyti turizmui, renginiams. Aplink aukštakrosnes įkurta koncertų salė, biblioteka, universitetas. Inovacijų ir marketingo komanda, kurioje dirba keturi specialistai, vidutiniškai per metus pritraukia 25 įmones į Liuksemburgą. Inovacijų agentūra bendradarbiauja su ekonomikos ir švietimo bei mokslo ministerijomis, mat vienas iš uždavinių yra sujungti verslus su mokslu, padaryti juos inovatyviais, efektyviais. Bendradarbiaujama su gan jaunu, tačiau aukštus reitingus turinčiu Liuksemburgo universitetu, kuris įkurtas prieš dvidešimt penkerius metus. Šalies geografinė padėtis lyg magnetas traukia į darbo rinką užsienio verslus, be to, Liuksemburge gyvena išsilavinusi darbo jėga, žmonės, kurie moka ne mažiau nei tris užsienio kalbas. Čia galima sutikti santechniką, kuris kalbės su klientais penkiomis kalbomis. Didžiausi darbdaviai yra bankai, finansų sektorius bei ES institucijos. Čia veikia Europos parlamentas, ES Taryba, Europos komisija, Europos Sąjungos teisingumo teismas, Europos Audito rūmai. Prieškalėdiniu laikotarpiu čia veikė didžiulis Kalėdinės prekybos turgelis. Restoranuose brangu, stebino aptarnavimo kultūra, kuomet personalas neaptarnauja atvykusios net dešimties asmenų grupės, nes turi užsidaryti pietų pertraukai. 

Renginį vedė Turkijos komanda

Tarptautinį verslumo renginį vedė Turkijos komanda. Pagrindiniai renginio vedėjai Selen Çiçek Uçar ir Tugay Özkan. Selen studijavo tarptautinius santykius Kocaeli universitete, Turkijoje, taip pat vienerius metus studijavo politikos mokslus pagal Erasmus mainų programą Zagrebo universitete (Kroatija). Baigusi pirmosios pakopos universitetines studijas ji žinias gilino ES politikos ir tarptautinių santykių srityje, kur įgijo magistro laipsnį, savanoriavo vietos jaunimo asociacijoje Makedonijoje per Europos savanorių tarnybą. Šiuo metu Selen dirba ES projektų eksperte ir Eurodesk kontaktiniu asmeniu Izmite, Turkijoje. Taip pat ji dirba laisvai samdoma trenere, tarptautinių renginių vedėja. Mergina turi patirties įtraukiant jaunimą į įvairius renginius ir veiklas. Maistu rūpinosi Turkijos šefas Hasan, kuris vienas pats sugebėjo gaminti dvidešimt šešiems asmenims, pritaikyti maistą ir veganams, ir paprastiems skoniams, kas yra be galo sudėtinga, tarptautiniame renginyje, kur susirenka skirtingų kultūrų žmonės.

Ar grįžčiau į Liuksemburgą? 

 Na, o atsakymas į esminį klausimą, ar norėčiau sugrįžti į Liuksemburgą, atsakymas turbūt  būtų – ne. Šalis pasirodė nesvetinga. Nesužavėjo nei aptarnavimo kultūra, nei žmonių draugiškumas, ar vietos gyventojų gebėjimas patraukliai pristatyti savo kraštą. Liuksemburgiečiai pasirodė keistai išdidūs, nepaslaugūs, lėti, kiek atstumiantys, parenkantys ne visai korektiškus suvenyrus savo svečiams. Geriausias dalykas šiame renginyje – tai kitų šalių žmonės, Turkijos komanda, kuri nepažinodama vietinės aplinkos stengėsi suteikti kokybės renginiui, savo paslaugumu, atjauta, komunikacija žavėjo lenkai, kroatai, vokiečiai. Pažintis su jais tapo geriausiu šio renginio akcentu. 

Dana LUKAUSKIENĖ