Kylančios kainos klientų kol kas neatbaido
Pastaraisiais mėnesiais stebime rekordinį kainų augimą. Vyriausybė pritarė skubiai parengtam priemonių planui, kurio tikslas – mažinti elektros ir dujų kainų augimo pasaulinėse rinkose įtaką galutinėms vartotojų sąskaitoms. Tarp priemonių – elektros ir dujų kainų augimo išdėstymas per penkerius metus, taip pat nepriklausomo tiekėjo pasirinkimo termino atidėjimas. Seimas linkęs pritarti Elektros energetikos, Gamtinių dujų ir Elektros išteklių rinkos įstatymų pakeitimams. Rajono verslininkai teigia, kad nors ateitis neaiški, kol kas pakilusios kainos klientų neatbaidė.
Žada nupjauti piką
„Kainų šokams suvaldyti mes planuojame nupjauti kainų kilimo piką, kad išdėstytume jį per ateinančius penkerius metus. Tai reiškia, kad, elektros kainai kylant aukščiau, gyventojams daugiau kaina nekils. Dujų kaina virykles turintiesiems šiuo metu yra pakilusi per 50 proc. Kaina būtų fiksuojama ties 20 proc. Kai kalbame apie dujas, skirtas šildymui, šiandien kainos auga daugiau nei 80 proc. ir toliau kyla. Dujų kainos būtų fiksuojamos ties 30 procentų“, – sakė energetikos ministras Dainius Kreivys. Taip pat didesnis dėmesys bus skiriamas ir šilumos mazgams. Kaip sakė ministras D. Kreivys, tvarkingi šilumos mazgai leistų sutaupyti 10 proc. šilumos.
Nauji elektros energetikos įstatymo pakeitimai numato, kad elektros rinkos liberalizavimo antrojo etapo terminas galėtų būti pratęstas iki 2022 m. liepos 1 d.
Anot Martyno Gigos, UAB „Elektrum Lietuva“, didžiausios Baltijos šalyse elektros gamintojos „Latvenergo“ antrinės įmonės, direktoriaus, svarbiausias klausimas lieka kalbant apie tiekėjo pasirinkimo termino atidėjimą, kas sumokės šias piko pjovimo išlaidas. „Visuomeninis tiekėjas, kaip ir kiti rinkos dalyviai, privalo toliau tęsti investicijas į žaliosios energetikos plėtrą, tinklų vystymą, todėl pats prisiimti tokios naštos negalės. Tiekėjo dar nepasirinkę gyventojai galės pusmetį pasidžiaugti valdžios gerumu nustatant „palankius tarifus“, bet pastarieji bus ne kas kita, kaip gyventojų apgaudinėjimas – kainas nustato pasaulinė rinka, o jas imanti reguliuoti valdžia reguliavimo kaštus perkelia visiems mokesčių mokėtojams.“ Taigi, ar reikalingos lėšos bus paimtos perskirsčius biudžeto lėšas, ar padidinus mokesčius verslui ir gyventojams, ar tiesiog padidinus valstybės skolinimosi apimtis – galų gale už tai sumokės mokesčių mokėtojai, teigia M. Giga.
Jaučiamas prekių trūkumas
Pasak Jūratės Cvilikienės, „Swedbank“ Finansų instituto vadovės, pandemijos neapibrėžtumas paskatino namų ūkius taupyti. Vėliau, nežinomybei atslūgus, gyventojai grįžo prie įprastinio vartojimo ir net jį didino, mat per karantiną sukaupė santaupų, o šis ruduo ir kainų augimas vėl kelia įvairių klausimų. Tačiau ženklų, kad vartotojai stabdytų pirkimą, nėra daug.
Elektroninių prekių ir buitinės technikos parduotuvių tinklo „Varlė“ filialo Gargžduose direktorius Martynas Pocius „Bangai“ sakė, kad šiuo metu didesnė problema – ne sumažėjusi prekyba, bet itin jaučiamas prekių trūkumas. „Dėl pasaulyje trūkstamų medžiagų, mikroschemų ir kt. trūksta įvairiausių prekių. Visas pabrangimas jaučiamas dėl trūkinėjančios gamybos grandinės“, ‒ dėstė M. Pocius. Anot pašnekovo, net iš didžiųjų buitinės technikos gamintojų gaunami laiškai, kad dėl medžiagų trūkumo tam tikros buitinės technikos gamyba stabdoma iki kitų metų kovo. „Kas Kalėdų proga ar į naujus namus nori virtuvinį pasikeisti, skalbimo mašiną nusipirkti, turi dabar tai daryti, nes per Kalėdas greičiausiai nebus ko pirkti“, ‒ akcentavo M. Pocius. Anot pašnekovo, jaučiamas net mikroschemų trūkumas: šiais laikais net į elektros lemputę dedama mikroschema, kad būtų valdoma pultu ar telefonu. Pasaulyje yra poreikis lempučių, valdomų nuotoliniu būdu, o jose turi būti valdymo mikroschemos, tai jų ir pritrūko pasaulis. M. Pociaus nuomone, viską reguliuos besitęsianti pandemija. „Pavyzdžiui, kompiuteriai vasarą buvo pigesni, tačiau dabar tiekėjai kelia kainas – to paties modelio kompiuteriai brangesni nei buvo prieš porą savaičių. Viskas atsiremia į šiuo metu trūkinėjančią pandemijos gamybos grandinę. Jeigu gamyklos nebus uždarinėjamos, tikėtina, tada elektroninės prekės pigs“, ‒ apie neužtikrintą ateitį kalbėjo M. Pocius.
Žaliavų brangimas – gąsdinantis
„Aurum“ ir „Zigmo“ prekiniams ženklams Vakarų Lietuvoje atstovaujančios įmonės „Ledna“ direktorius Kazys Levinskas „Bangai“ teigė, kad kol kas ateitis neaiški ir visi laukia, kas bus toliau. „Visus metus viskas – elektra, dujos, produkcija brangsta. Tenka kartais ir kartą per mėnesį kelti mūsų produktų kainas“, ‒ teigė K. Levinskas. Pašnekovo nuomone, tai karantino, pandemijos pasekmės. K. Levinskas minėjo, kad populiarių produktų jaučiamas net trūkumas, tačiau ne tokios populiarios produkcijos yra perteklius. „Tai tokia krizė, kokios tikrai dar niekas nematėme, turbūt nežinome dar ir pabaigos, ‒ samprotavo verslininkas. ‒ Nėra taip buvę, kad viskas brangtų vienu metu. Jei sugebėsime išsilaikyti, išgyvensime, manau, tai liečia visus.“
Kalviškų gaminių įmonės „Midama“ vadovas Simonas Laugalis teigė, kad jie buvo tiesiog priversti pakelti gaminių kainas. „Metalo kainos šoktelėjo du kartus ir daugiau, kai kurios pozicijos buvo net ir tris kartus pakilusios. O kadangi metalas – medžiaga, iš kurios ir gaminame, taip pat kilo ir kitų medžiagų kainos, visa tai stipriai padarė įtaką galutinei gaminių kainai“, ‒ sakė S. Laugalis. Tačiau, pašnekovo teigimu, nors žmonės atsargesni, labiau lygina kainas, bet užsakymų įmonė turi.
Įmonės „Liskandas“ vadovo Antano Norvaišo teigimu, dabartinis elektros energijos kainų kilimas tiek negąsdina, palyginti kokie buvo dramatiški pokyčiai pakilus žaliavų kainoms. „Apdirbta konstrukcinė mediena per metus pabrango du kartus, metalas brango apie 60 proc., brango ir kitos medžiagos – tai buvo didelis smūgis. Mes gaminame medines konstrukcijas. Kadangi augo medžiagų kainos, turėjome pakelti ir mūsų gaminių kainas“, ‒ dėstė A. Norvaišas. Pašnekovas pasakojo, kad sutartys pasirašomos su tiekėjais iš anksto, o projektai vykdomi ilgą laiką ir per užsakymo, gaminimo, išvežimo ir pan. laikotarpį kainos pasikeičia, tačiau įmonė nebegali pakelti kainos klientui, nes jau turi sutartis. „Iš dalies dirbi, liaudiškai sakant, į minusą“, ‒ sakė A. Norvaišas, tačiau pridūrė, kad gerų žinių yra – klientų aktyvumas nėra sumažėjęs. „Iš klientų tiek užsienyje, tiek Lietuvoje gauname užklausų, norų. Tai viskas atrodo gerai. Stengsimės išsilaikyti“, ‒ optimistiškai kalbėjo A. Norvaišas.
Monika CALZONAITĖ
Tai žinotina
Vyriausybė pritarė projektui, leisiančiam daugiau nepasiturinčių gyventojų gauti būsto šildymo išlaidų kompensaciją. Pataisoms turės pritarti Seimas.
Įstatymo projektu siūloma padidinti valstybės remiamų pajamų (VRP) dydį, taikomą apskaičiuojant būsto šildymo išlaidų kompensaciją.
Prieš Vyriausybės posėdį socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pabrėžė, kad dėl kompensacijos gyventojai privalėtų kreiptis patys.
Dabar kompensacijas už šildymą gauna 95 tūkst. žmonių. Tam valstybės biudžete per metus skiriama 14 mln. eurų.
Dėl būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų gyventojai gali kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę ar seniūniją, taip pat elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (https://spis.lt/).
