• 20 gegužės, 2022
|

Laimingos vištos Klemiškėje atsidėkoja dėslumu

Ūkininkas V. Plauškė: „Reikia tinkamų sąlygų, subalansuotų pašarų, nuolatinės priežiūros, kad vištų ūkis būtų pelningas.“

Dedeklių vištų ūkį Klemiškės II kaime, Klaipėdos rajone, puoselėjantys ūkininkai Silvestra ir Vidmantas Plauškės kasdien sulaukia pirkėjų. Artėjant Velykoms jie prašosi įrašomi į eilę, kad gautų norimą kiekį naminių kiaušinių. Kelerius metus nesikeitusi jų kaina šiuo brangymečiu čia irgi šoktelės.


Pomėgis pastūmėjo į verslą
Klaipėdos pašonėje, Klemiškės II kaime, ūkininko Vidmanto Plauškės sodyboje, atvykėlius pasitinka žąsų gagėjimas. Šeimininkas juokavo, kad šias laiko vietoj sarginių šunų. Išmoningai įrengtoje kiemo erdvėje bendrystėje gyvena ir kelios antys, puikuojasi dekoratyvinės Bramo vištos. „Dėl grožio šiuos naminius plunksnuočius laikome – Vidmantui labai patinka paukščiai, – pastebėjo Silvestra Plauškienė. – Paauglystėje gyvendamas uostamiesčio daugiabutyje jis laikė balandžius.“
Šis pomėgis brandos sulaukusį vyrą pastūmėjo į verslą. Erdvioje sodybos teritorijoje ūkinio pastato antrame aukšte prieš 8 metus įrengė šiuolaikišką, europinius reikalavimus atitinkančią vištidę ir laiko 600 dedeklių vištų. Laisvai šurmuliuodamos ant kraiko (žiemą grindys šildomos) gerai ventiliuojamoje, tinkamai apšviestoje patalpoje, lesinamos sertifikuotu pašaru, girdomos kokybišku vandeniu Izobraun ir Bovan Brown veislių dedeklės vištos atsidėkoja dėslumu.
Net dažnai besilankantys Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai neabejoja, jog čia gyvena laimingos vištos. Jie nuolat čia lankosi: tikrina laikymo sąlygas, kaip tvarkomi kiaušiniai ir kita. „Krūvą dokumentų reikia parengti, – dėstė S. Plauškienė. – Atvykę tikrintojai privalo pasirašyti tam skirtame žurnale, pašarus atvežęs vairuotojas – irgi.“


Mokosi iš klaidų
Ūkininkas V. Plauškė savo ūkyje dirba kartu su žmona Silvestra – džiaugiasi turėdami mielą užsiėmimą. Vidmantui įdomu stebėti paukščių gyvenimą, juolab savo augintines dedekles. Jau seniai suprato, kad sunerimęs negali eiti į vištidę – stresas persiduoda paukščiams: kudakuoja, blaškosi ir dėslumas sumažėja. „Stebina vištų pasiskirstymas pagal kastas: „aukščiausios“ visada lesa pirmos, kitos vėliau, o dalies iš viso neprileidžia – skriaudžiamos bėga skųstis man“, – šyptelėjo ūkininkas.
Ne visi patarimai, kaip prižiūrėti dedekles, rasti specialioje literatūroje, tiko – V. Plauškė išmoko atpažinti, ko joms reikia. „Rašoma, jog galima duoti maisto ir nuo savo stalo, bet, pasirodo, kad galima lesinti tik grūdais. Nereikia mūsų vištoms ruošti lizdų – kiaušinius deda ant grindų, natūraliuose lizduose. Joms nereikia laktų, – dėstė ūkininkas. – Svarbu nedaryti klaidų, nes tai atsiliepia dėslumui.“
Plauškių ūkyje viena dedeklė per metus sudeda po 340–350 kiaušinių. Bet ūkininkas pastebėjo, jog viskas turi būti subalansuota: priežiūra, pašarai. Beje, pastaruosius šiam ūkiui ruošia įmonė „Kretingos grūdai“. „Vištai reikia 140 g pašaro per dieną, kurį reikia padalinti į 6 kartus. Peršerti negali, nepakankamai lesinsi – mažiau dės“, – dalijosi patirtimi V. Plauškė.


Dedeklėms laisvadienių nėra
Ūkininkas įsitikinęs, kad nesubalansavus paukščių priežiūros, pašarų galima bankrutuoti. Dedekles laiko pusantrų metų, nes ilgiau laikant mažėja dėslumas. Anot pašnekovo, jauniklės deda mažesnius kiaušinius, bet nuolat.
„Viską daryti reikia pagal grafiką – lesinti, girdyti, rinkti kiaušinius. Į vištidę einu 6 kartus per dieną. Sukamės nuo ryto iki vakaro – vištoms laisvadienių nėra“, – atskleidė ūkininkai, kasdien namuose pasitinkantys pirkėjus. Tad beveik nelieka kiaušinių vežti į Klaipėdos turgų parduoti. Kelerius metus nesikeitė jų kaina – dešimtį pardavė už 2–2,20 Eur. „Bet dabar itin pabrango elektra, pašarai, kuras. Gaila pirkėjų, bet jau teks brangiau prašyti“, – kalbėjo Silvestra.
Žmonės Velykoms dar neperka kiaušinių, bet reikėtų pora savaičių anksčiau nusipirkti, kad margučiai geriau luptųsi. Pirkėjai domisi ir žąsų kiaušiniais (juos siūlo maistui, ne perinimui), kuriuos iki šiol pardavinėjo po eurą, bet jau prašys po pusantro, o neseniai pradėjusių dėti ančių dešimt kiaušinių kainuos 4 eurus.
„Iš 600 vištų ūkio galima pragyventi įsikūrus šalia Klaipėdos, – šypsojosi Plauškės. – Mes nesiskundžiame, nors laisvalaikio neturime.“


Virginija LAPIENĖ
Autorės nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių