„Laisvos rankos“ biopsija leidžia tiksliau nustatyti prostatos vėžį
Prostatos vėžys yra viena iš dažniausiai pasitaikančių onkologinių ligų tarp vyrų. „Ją pastebėti patiems, neatlikus reikiamų tyrimų, yra sudėtinga. „Tai lėtai progresuojanti liga, kuri ilgą laiką gali nesukelti jokių simptomų, todėl neretai diagnozuojamas jau vėlyvųjų stadijų prostatos vėžys“, – sako Nacionalinio vėžio centro Onkourologijos skyriaus vedėjas dr. Alvydas Vėželis.
Palengvina diagnostiką ir priežiūrą
Plėtojant personalizuotos medicinos paslaugas Nacionalinio vėžio centro (NVC) Onkourologijos skyriuje šiais metais pradėtos atlikinėti Fusion (suliejant radiologinius vaizdus) „laisvos rankos“ prostatos biopsijos, kurias galima atlikti ne tik bendrinėje nejautroje, bet ir naudojant vietinę nejautrą. Ši metodika kasdieniniame urologo ir radiologo darbe palengvina prostatos vėžio diagnostiką, taip pat ir paciento priežiūrą po prostatos biopsijos. Lietuvoje ši technologija taikoma tik NVC Onkourologijos skyriuje.
Biopsija atliekama vietinėje ar bendrinėje nejautroje, priklausomai nuo to, kiek reikia paimti bioptatų. Kokį biopsijos paėmimo metodą reikėtų taikyti, iš pradžių sprendžia gydantis gydytojas urologas, tačiau kiekvienas pacientas individualiai aptariamas daugiadalykėje specialistų komandoje, kur paskiriama tinkamiausia prostatos biopsijos technika.
Pasak doc. dr. A. Patašiaus, paciento priežiūra lyginant su transrektaline biopsija yra žymiai saugesnė dėl galimų komplikacijų rizikos. O priežiūra po laisvos rankos prostatos biopsijos niekuo nesiskiria nuo standartinės transperinealinės biopsijos.
PSA tyrimas yra greitas
Nacionalinio vėžio centro Onkourologijos skyriaus vedėjo dr. A. Vėželio paklausėme, kaip vyksta Lietuvoje prostatos vėžio profilaktika? Nuo kada vyrams rekomenduojama pasirūpinti prostatos sveikata?
– Nuo 2006 m. vykdoma prostatos vėžio prevencinė programa skirta vyrams nuo 50 iki 69 metų (imtinai) bei vyrams nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai anksčiau sirgo šia onkologine liga. Pasitikrinti labai paprasta ir neskausminga. Šeimos gydytojas rekomenduoja atlikti kraujo tyrimą, parodantį prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentraciją kraujyje. Jei PSA neviršija normos, daugiau tyrimų atlikti nereikia, pacientas kviečiamas dalyvauti programoje po 2 ar 5 metų, priklausomai nuo amžiaus bei PSA tyrimo rezultato.
PSA tyrimas yra greitas, neskausmingas kraujo tyrimas, kuris gali atskleisti ankstyvus prostatos pakitimus, dar nesukeliančius simptomų.
Jei PSA kiekis viršija normą (daugiau arba lygu 3,0 ng/ml), šeimos gydytojas siunčia pacientą urologo konsultacijai gauti, o šis atlieka rektalinį priešinės liaukos tyrimą ir biopsiją ligos diagnozei patvirtinti arba paneigti.
Rūkymas. Tyrimai rodo, kad rūkaliams tikimybė susirgti prostatos vėžiu gali padvigubėti. Rūkymas taip pat susijęs su didesne rizika mirti nuo vėžio. Tačiau metus rūkyti, per 10 metų tikimybė susirgti sumažėja iki būdingos to amžiaus vyrams.
Nutukimas. Nutukę vyrai gali turėti didesnę riziką susirgti prostatos vėžiu ne tie, kurių kūno svoris yra normalus. Be to, nutukę žmonės serga agresyvesne ir dažniau po pradinio gydymo atsinaujinančia vėžio forma.
Genetiškai – didesnė rizika
– Kaip elgtis, jei šeimoje yra / būta prostatos vėžio atvejų? Kodėl svarbu žinoti šeimos, giminės ligų istoriją?
– Kaip jau minėjau, jeigu šeimoje artimi giminės: tėvai ar broliai sirgo prostatos vėžiu, reikia anksčiau pradėti tikrintis profilaktiškai. Jei vyro giminaičiui, pavyzdžiui, tėvui arba broliui, buvo diagnozuotas priešinės liaukos vėžys, jam irgi gresia didesnė rizika susirgti šia liga. Be to, jei šeimos moterims buvo nustatyta didesnė krūtų ir kiaušidžių vėžio rizika – BRCA ir (ar) BRCA2 genų mutacijos, vyrams taip pat gali būti didesnė rizika susirgti prostatos vėžiu. Jei paciento šeimoje yra buvę prostatos, krūties, gaubtinės žarnos, kiaušidžių ar kasos vėžio atvejų arba jei buvo diagnozuotas metastazavęs prostatos vėžys, pacientui gali būti pasiūlyta išsitirti dėl tam tikrų genų mutacijų. Genetiniai tyrimai svarbūs tam, kad kai kurios mutacijos (pavyzdžiui, BRCA1 ir BRCA2 geno mutacijos) gali parodyti, kokio agresyvumo yra vėžys ir koks gydymas pacientui būtų tinkamiausias, gali būti parinkti tam tikros grupės vaistai.
Vyresnis amžius yra taip pat vienas iš prostatos vėžio rizikos veiksnių. Senstant rizika susirgti prostatos vėžiu didėja.
Tikslingas diagnozavimas
– Kaip diagnozuojamas prostatos vėžys?
– Nacionalinis vėžio centras yra svarbiausias prostatos vėžio diagnostikos ir gydymo centras Lietuvoje, turintis Europos urologų asociacijos (EAU) ir Europos urologų tarybos (EBU) suteiktą kompetencijos centro sertifikatą. Čia naudojama moderni diagnostikos aparatūra, atliekami genetiniai tyrimai, vykdomi moksliniai tyrimai, o kiekvieno paciento gydymo taktika nustatoma daugiadalykėje gydytojų komisijoje.
