Skiepai: gyvybiškai svarbi priemonė asmens ir visuomenės sveikatai
Tuo įsitikinusi Klaipėdos rajono savivaldybės sveikatos centro šeimos gydytoja Agnė RAZMIENĖ, su kuria susitikome pasikalbėti apie skiepus, jų naudą bei svarbą, ypač vaikams, vyresnio amžiaus ir rizikos grupėms priklausantiems asmenims. „Skiepai yra vienas didžiausių medicinos laimėjimų, išgelbėjęs milijonus gyvybių ir apsaugojęs nuo daugybės sunkių ligų. Jie yra saugus ir veiksmingas būdas apsisaugoti nuo infekcinių ligų“, – teigia medikė.
Saugo nuo užkrečiamųjų ligų
Niekam nėra paslaptis, jog visuomenė dėl skiepų yra pasiskirsčiusi į dvi skirtingas stovyklas – vieni yra už skiepijimąsi, o kiti stoja prieš jį, akcentuodami vakcinų žalą žmogaus organizmui. Tokią tendenciją pastebi ir mūsų pašnekovė, tačiau, anot jos, dažniausiai žmonės, kurie piestu stoja prieš skiepus, neturi svarių argumentų savo įsitikinimui pagrįsti ir remiasi neaiškiais šaltiniais. O štai priešinga pusė gali remtis ne interneto platybėse rasta informacija ar iš lūpų į lūpas perduodamomis nepagrįstomis žiniomis bei patirtimis, bet moksliniais tyrimais, patvirtinančiais skiepų naudą ne tik pasiskiepijusio asmens, bet ir bendrai visuomenės sveikatai.
„Vakcinos kuriamos atsakingai ir šis procesas trunka ne vienus metus, kartais net dešimtmečiais. Į rinką jos nėra paleidžiamos, kol nėra atliekami reikšmingi tyrimai, testavimai, – aiškina gydytoja, kurios akimis, skiepai yra patikimiausia ir efektyviausia apsauga nuo užkrečiamųjų ligų. – Vakcinos yra saugios, kadangi veikliosios medžiagos yra natūralūs mikroorganizmai ar jų sudėtinės dalys. Atlikti tyrimai rodo, jog skiepų veiksmingumas siekia net 85–98 procentus.“ Tai patvirtina ir susirgimų tam tikromis ligomis skaičius.
Žinoma, medikė neginčija, jog prie sergamumo užkrečiamomis ligomis sumažėjimo prisidėjo ir geresnės sanitarinės, ekonominės bei socialinės sąlygos. Bet, nepaisant to, dauguma ligų vis dar yra smarkiai paplitusios ir net epideminės. Atsivėrusios sienos ir galimybė keliauti po pasaulį sudaro sąlygas ligoms „migruoti“ ir išplisti vis naujose vietose. „Jeigu liga patenka į aplinką, kurioje gyventojai yra nepasiskiepiję, pavieniai ligos atvejai labai greitai gali padidėti iki dešimčių ar šimtų tūkstančių atvejų. Todėl pasikartosiu: skiepų veiksmingumas priklauso ir nuo kiekvieno visuomenės nario, jo noro apsaugoti save bei kitą“, – sakė gydytoja.
Vaikų skiepijimas
Kalbėdama apie skiepijimosi svarbą, A. Razmienė akcentavo, kaip svarbu vakcinuoti vaikus ir laikytis Lietuvos vaikų skiepijimų kalendoriaus. „Kol buvo atsakingiau laikomasi vaikų skiepijimo tvarkos ir pasiektas tam tikras skiepijimosi procentas, ligos, kurios gali baigtis net mirtimi, buvo išnaikintos. Tačiau vis daugiau atsirandant žmonių, besipriešinančių skiepams, stebimi tymų, kokliušo protrūkiai. Blogiausia, kad žmonės tik tada, kai susiduria su viena ar kita liga, supranta, kokios jos pavojingos ir kokias pasekmes gali sukelti. Dažniausia komplikacija – plaučių uždegimas, kuris sunkiai gydomas“, – aiškina gydytoja.
Medikė kelis kartus pažymėjo, jog skiepai kūdikiams ir vaikams yra itin svarbūs. Jie „moko“ jų imuninę sistemą, kaip reikia kovoti su mikroorganizmais ir taip ją stiprina. Esą įprasta manyti, kad tam tikrais brandos etapais persirgus „vaikiškomis ligomis“ susidarys atsparumas joms, tačiau nepagalvojama apie tai, kad pasitaiko ir sunkių, komplikuotų „vaikiškų ligų“ formų, kurios kartais pasibaigia mirtimi, vaikai kankinasi ir dažnai apkrečia aplinkinius.
Svarba įvairioms grupėms
Ne mažiau skiepai, ypač nuo gripo, svarbūs ir vyresnio amžiaus žmonėms bei rizikos grupėms priklausantiems pacientams – širdies, kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų, lėtinėmis ligomis, susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais sergantiems asmenims. Gripo vakcina gali apsaugoti nuo užsikrėtimo šia liga ar bent jau padėti išvengti galimų komplikacijų, t. y. persirgti lengvesne jos forma.
Anot pašnekovės, skiepai sumažina sergamumą ir gripo plitimą, taip išvengiame sunkių gripo formų, hospitalizacijos ir bakterinių komplikacijų, kurių gydymui skiriami antibiotikai. Tai ypač aktualu, nes mažinant antibiotikų vartojimą padedame mažinti antimikrobinį atsparumą.
Gydytoja teigia, jog skiepytis nuo gripo patartina visiems, žinoma, nepatenkantiems į rizikos grupes pacientams už gripo vakciną teks susimokėti. Antai Sveikatos centre skiepijama mokama „Influvac Tetra“ (nuo sezoninio gripo) vakcina, kurios kaina – 13,59 euro. Anksčiau minėtiems asmenims bei socialinės globos ir slaugos įstaigų gyventojams, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams, nėščiosioms ir 2–7 (imtinai) metų amžiaus vaikams ši vakcina – nemokama.
Kai kuriems pacientams – 75 metų ir vyresnio amžiaus žmonėms bei asmenims, priklausantiems rizikos grupėms, – nekainuoja pasiskiepyti ir pneumokokine vakcina. O štai nuo COVID 19 ligos veltui skiepijami visi norintieji, pradedant nuo 6 mėnesių kūdikio.
Taip pat A. Razmienė priminė, jog nuo 2024 metų rugsėjo 1 dienos visi 50–55 (imtinai) metų amžiaus gyventojai gali nemokamai pasiskiepyti nuo erkinio encefalito pagal visą schemą (įprastinė, pagreitinta ir palaikomosios įskiepijimo dozės).
Šalutinis poveikis neilgalaikis
Visuomenėje dažnai pasigirsta nuomonė, kad skiepai ir autizmas yra glaudžiai susiję. Kartais pasirodo radikalesnių pasisakymų, jog skiepai žudo, tai yra būtent jie sukelia ligas, ilgalaikius padarinius, nuo kurių mirštama. Gydytojos klausėme, ar šiuose pasisakymuose yra tiesos.
A. Razmienė neneigė, kad vakcinos iš tiesų gali sukelti nepageidaujamų šalutinių poveikių, tačiau jie yra lengvi ir trumpalaikiai – paraudimas ar patinimas skiepijimo vietoje, lengvas karščiavimas ir panašiai. Sunkesnės formos reakcija į skiepus esą pasitaiko retai – nuo vieno atvejo tūkstančiams iki vieno atvejo milijonui.
„Skiepai yra kruopščiai ištiriami ir patvirtinami prieš patekdami į rinką. Jie yra saugūs ir veiksmingi, o nepageidaujamos reakcijos, tokios kaip karščiavimas ar skausmas dūrio vietoje, yra retos ir paprastai praeina savaime“, – patikina medikė, per savo darbo praktiką nesusidūrusi su sunkiais šalutiniais poveikiais, išprovokuotais skiepų.
Tiesa, gydytoja atkreipė dėmesį, jog yra žmonių, kurie tikrai negali skiepytis, dažniausia priežastis – alerginės reakcijos. Todėl prieš skiepijantis pacientas privalo informuoti medicinos darbuotojus apie tai, ar jis yra stipriai kam nors alergiškas, ar yra blogai sureagavęs į kokį nors skiepą.
Gintarė KARMONIENĖ
Autorės nuotr.
