Lapių mokykloje pasodinti gamtos paminklai ąžuolai

Šiltą balandžio 13 d. įvyko istorinė akimirka – Lapių pagrindinės mokyklos kieme pasodinti trys ąžuoliukai – gamtos paminklų, įtrauktų į gamtos paveldo sąrašą, ąžuolų palikuonys. VDU mokslininkės juokavo, kad po 600 metų mokyklos bendruomenė vėl galės susiburti ir pažiūrėti, kokie gi ąžuolai užaugo.

1 000 ąžuolų

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija, siekdama išsaugoti gamtos paminklus, vykdo akciją „1 000 ąžuolų giria Lietuvos mokyklose“.

Pagal tam tikrą metodiką medžiai yra vertinami ir vėliau priskiriami gamtos paveldo objektams. O vertingiausi gamtos paveldo objektai skelbiami gamtos paminklais. Šį sąrašą tvirtina Aplinkos ministerija.

„Mūsų mokykla – autentiška, todėl norėjome tai įprasminti“, ‒ sakė Lapių pagrindinės mokyklos l. e. p. direktorė R. Balsevičienė

Mokyklos, norinčios pasisodinti kilmingą ąžuolą ir gauti sertifikatą, gali kreiptis į Vytauto Didžiojo universitetą. Jo lektoriai atvyksta, atveža ąžuolų sodinukus, pamoko, kaip sodinti, auginti, taip pat pristato universitetą. Tiesa, šioje akcijoje gali dalyvauti ir bendruomenės. Visi ąžuoliukai, sodinami akcijos metu, – gamtos paveldo objektų palikuonys. Balandžio 13 d. Lapių pagrindinės mokyklos kieme buvo pasodinti dviejų gamtos paminklų – Šaravų ir Karvelių ąžuolų palikuonys. Lapių pagrindinės mokyklos laikinai pareigas einanti direktorė Roma Balsevičienė „Bangai“ pasakojo, kad, sužinojusi apie VDU vykdomą akciją, mokyklos bendruomenė nusprendė kreiptis į universitetą ir pasodinti net 3 ąžuoliukus. „2018 m. mokyklai suėjo 100 metų. Mūsų mokykla – autentiška, todėl norėjome tai įprasminti“, ‒ džiaugėsi R. Balsevičienė. Ji minėjo, kad mokykla stengiasi artinti vaikus prie gamtos: mokyklos kieme yra bičių avilių, mokykla turi savo medaus, yra laužavietė. Šiltu metų laiku mokyklos šventės vyksta lauke, o mokytojai net ir pamokas veda. Lapių bendruomenės projektinėmis lėšomis įkurtos erdvės – vaikai gali sportuoti, aktyviai praleisti laisvalaikį mokyklos kieme.

Trečiadienį ąžuoliukus sodino vaikai – atvykusios universiteto mokslininkės parodė, kaip tinkamai pasodinti medį. Taip pat vaikai džiaugėsi iš universiteto Kaune atvykusiu keturkoju – Vakarų Sibiro laika Rugiu.

Tikslas – atkurti mišką

Visuomenėje vyrauja tokia nuostata, kad miškininkai iškerta mišką ir palieka tik krūmynus ir šabakštynus. „Taip tikrai nėra, ‒ pabrėžė VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto Miško mokslų katedros lektorė dr. Gerda Šilingienė. ‒ Miškas nebūna iškart didelis. Mes taip pat vaikus gimdome ir auginame. Taip ir mišką mes užsiauginame.“ Mokslininkė minėjo, kad universitete, taip pat ir visame pasaulyje vyksta genetiniai medžių tyrinėjimai. Miškininkų tikslas – atkurti mišką. Siekiama, kad naujai pasodinti medžiai būtų atsparesni ligoms, kenkėjams, tiesaus kamieno, jų mediena būtų kokybiška, medžiai pasižymėtų aukščiu ir skersmeniu. „Miškui atkurti medžių sėklos yra renkamos tik selekciškai atrinktuose sėklinės miško bazės objektuose, kurie yra įtraukti į Genetinių miško medžių informacinę sistemą. Vėliau iš šių sėklų miško medelynuose yra išauginami sodmenys, skirti miškui atkurti. Dažnai paprastam žmogui atrodo, kad po kirtimų miške auga tik krūmynai, tačiau tiesa ta, kad ten jau būna pasodinti kokybiški jauni medeliai, iš kurių ateityje išaugs akis džiuginantis miškas“, ‒ aiškino dr. G. Šilingienė. Ji minėjo, kad Lietuvoje yra tikrai ypatingų ąžuolų. Šiuo metu VDU Miško mokslų katedroje tiriama, iš kur ąžuolai yra atkeliavę į Lietuvą. „Įdomu, kad daugiausia jų atkeliavę iš Balkanų pusiasalio – Italijos, taip pat iš Vokietijos“, ‒ atkleidė dr. G. Šilingienė. Lapių mokyklos bendruomenės kieme pasodinti įspūdingų matmenų ąžuolų – Karvelių ir Šaravų palikuonys. Mokslininkė pasakojo, kad Karvelių ąžuolas auga netoli VDU žemės ūkio akademijos ir jį galima atvykus pamatyti, o štai Šaravų ąžuolo jau nebėra.

„Kaip smagu, kad mokykloje augs įspūdingas, ypatingas ąžuolas, kurio jau gamtoje nebėra“, ‒ kolegei antrino VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto Miško mokslų katedros lektorė dr. Rasa Vaitkevičiūtė. Ji pridūrė, kad universiteto inicijuotos akcijos tikslas – ne tik išsaugoti gamtos paminklus, bet ir supažindinti su miškininko specialybe. „Universitetas kviečia jaunuolius, kuriems patinka gamta, norinčius sieti gyvenimą su aplinka, kuri mus supa. Baigusiems mūsų Miško mokslų fakultetą studentams atsiveria galimybės – jie gali dirbti miške, tapti ekologais, miško genetikais, aplinkosaugininkais, dėstytojais bei mokslininkais. Kai myli gamtą, viską dėl jos darai“, ‒ kviesdama studijuoti kalbėjo dr. R. Vaitkevičiūtė. Ji pridūrė, kad mokslo įstaiga draugiška gyvūnams. Studentams kaip laisvasis pasirenkamasis dalykas – kinologijos pagrindai, o magistrantūros studijose galima studijuoti net medžioklinę kinologiją.

Monika CALZONAITĖ

A. VALAIČIO nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių