Liaudies šokis subūrė tradicijų puoselėtojus
Šokio sūkuryje atsidūrė ir Klaipėdos rajono meras B. Markauskas.
„Minijos“ vadovė B. Oželienė, choreografė A. Urbaitienė ir instrumentų grupės vadovas Donatas Merkelis.
Kauno rajono Garliavos sporto ir kultūros centro vyresniųjų liaudiškų šokių grupė „Ąžuolas“. „Garliavoje puoselėti kultūrą nesudėtinga: ir vadovę, ir tautinius drabužius – viską turime, mums tereikia šokti, trypti, linksmiems būti“, – sakė „Ąžuolo“ šokėja Rasa Butkuvienė.
Palangos kultūros ir jaunimo centro vyresniųjų liaudiškų šokių grupė „Banguolis“. „Šokis – mūsų pomėgis, skaičiuodami žingsnelius, sukinius, pamirštame visus kasdienius rūpesčius. Problemų lyg nebūta“, – sakė kolektyvo nariai.
Plungės „Suvartuko“ šokėjų ir gargždiškių draugystė tęsiasi jau ilgus metus.
Liaudies šokių tradicijas „Minija“ puoselėja jau 48-us metus.
Latvijos Carnikavos miesto šokių grupė „Arnika“ su vadovu A. Lenmaniu žiūrovus maloniai nustebino ekspresyviais, nuotaikingais pasirodymais.
Po oficialios festivalio dalies kolektyvai vakarojo Gargždų kultūros centro fojė, kur juos linksmino Kretingalės kultūros centro kapela, vadovaujama Juozo Staniulio.
Lingavo, siūbavo, dainavo, šoko, trypė – linksmi buvo visi, kurie praėjusį šeštadienį dalyvavo Gargždų kultūros centre vykusiame tarptautiniame liaudiškų šokių festivalyje. Scenoje pasirodė ne tik Gargždų vardą šalyje ir pasaulyje garsinantis šokių ir dainų ansamblis „Minija“, bet ir svečiai tiek iš kaimyninių savivaldybių, tiek iš už jūrų marių. Visus subūrė meilė iš kartos į kartą perduodamam liaudies šokiui. Jo sūkuryje ne vienas pajunta protėvių pasaulėjautos alsavimą.
Ansamblio titulas vis retesnis
Gargždų kultūros centro šokių ir dainų ansamblio „Minija“ meno vadovė ir vyriausioji choreografė Birutė Oželienė „Bangai“ pasakojo, kad šis festivalis „Šokim trypkim, linksmi būkim“ buvo švenčiamas jau 22-ąjį kartą. Pats „Minijos“ ansamblis jau skaičiuoja 48-us metus. Kolektyve per 60 šokėjų, dainininkų, muzikantų. Koncertuodami gargždiškiai kone skersai išilgai išmaišė Europą, dalyvavo visose lietuvių dainų šventėse, yra įvairių respublikinių konkursų laureatai ir į Gargždus atskraidino pirmąją „Aukso paukštę“. 2019 m. respublikiniame liaudiškų šokių ansamblių konkurse „Kadagys“ vyresniųjų grupėje laimėjo I vietą. „Šokant kolektyve susikukavo ir ne viena šeima. Viliamės, kad galinga „Minijos“ srovė ir toliau neš gargždiškius į dainos, muzikos ir šokio darną“, – sakė renginio vedėja Kristina Kazlauskaitė-Kažukauskienė, kuri festivalį vedė žemaičių tarme, nestokodama žaismingumo ir akimirksniu pelnydama žiūrovų simpatijas.
Tiek B. Oželienė, tiek „Minijos“ choreografė Aurelija Urbaitienė akcentavo, kad ansamblio titulas liudija apie tai, kad kolektyve yra ne tik šokama, bet ir dainuojama, grojama, kas šiais laikais būna vis rečiau. Festivalyje kaip ansambliai pasirodė tik šokių ir dainų ansamblis „Minija“ bei Plungės kultūros centro vyresniųjų šokių ir dainų ansamblis „Suvartukas“. Likusieji dalyviai šoko pagal įrašus, dovanodami taip pat nepaprasto grožio reginius ir emocijas.
Broliukai latviai paliko pakvietimą
Iš toliausiai atvyko Latvijos Carnikavos miesto šokių grupė „Arnika“. „Su šiuo kolektyvu seniai bendradarbiavome, tačiau keitėsi latvių vadovai ir ryšiai kuriam laikui buvo nutrūkę, bet dabar vėl atgaivinome“, – džiaugiasi B. Oželienė ir A. Urbaitienė. „Arnikos“ vadovas Andis Lenmanis liko sužavėtas gargždiškių profesionalumu ir svetingumu. Dabar primygtinai kviečia gargždiškius atvykti Latvijon ir parodyti šokio, kapelos ir vokalo darną. Per 10 metų šokantis „Arnikos“ kolektyvo narys Sandis Racanis teigė, kad šokis jam – gyvenimo būdas, šokdamas jis ne tik mokosi šokio žingsnelių, bet susiranda bendraminčių, su kuriais visada smagu važiuoti koncertuoti.
Plungės kultūros centro vyresniųjų šokių ir dainų ansamblio „Suvartukas“ vadovė Ilona Baltikauskaitė pasakojo, kad „suvartukiečių“ ir „minijiečių“ draugystė tokia pat sena ir gaivinanti, kaip tekančios Minijos vaga. „Juk „Miniją“ įkūrė a. a. buvęs „suvartukietis“ Vytautas Mačiuitis. Nuo tų laikų ansambliai ir konkursuose, ir festivaliuose – visur susitinkame. Šokis yra pats geriausias būdas atsipalaiduoti, išlaisvinti emocijas“, – įsitikinusi 35 metus „Suvartukui“ vadovaujanti I. Baltikauskaitė. „Kai išgirstu muziką, man kojos pačios pradeda kilnotis“, – šmaikštavo „Suvartuko“ narė Laura Kandrotė.
Prisilietimas prie paveldo
Akmenės rajono savivaldybės kultūros centro vyresniųjų liaudiškų šokių grupės „Alsa“ narys Audrius Klišauskas neabejojo, kad šokiai leidžia prisiliesti prie mūsų paveldo, palikimo. „Kai apsivelku tautinį drabužį, apima nenusakomas pasididžiavimo jausmas, pagarba tradicijoms“, – atvirai sakė pašnekovas. „Alsos“ vadovė Birutė Viktoravičiūtė užsiminė, kad suburti šokiui nėra lengva, nes šeimos susilaukia vaikų, ne visada turi, kam juos palikti prižiūrėti. „Tačiau visada ieškome išeičių“, – užtikrino ji ir dėkojo gargždiškiams už šaunų priėmimą, puikią sceną.
Gargždų kultūros centro „Minija“ vadovė B. Oželienė patikino, kad išlaikyti viduriniąją grandį nėra paprasta, nes jaunimas, baigęs mokyklas, išvažiuoja studijuoti, vasaromis dažnai dirba, labai greitai įsilieja į darbo rinką, todėl rasti laiko šokiams ne kiekvienam pavyksta. Tačiau neabejoja, kas nori, tas viską suspėja. „Minija“ geba išlaikyti ne tik pagrindinį šokėjų branduolį, bet ir plečia savo šokėjų ratą. Jau treji metai veikia senjorų grupė. Gargždiškių ansamblyje šokanti Valerija Bagdanskienė prisimena, kad nuo vaikystės šokis jai buvo tiesiog įgimtas: „Mamytė sakydavo, kai nebūdavo man su kuo šokti, tai namuose šokdavau su šluota. Kur daina, kur šokiai, ten ir aš.“
Scenoje – išbandymas merui
Renginio kulminacija tapo Akmenės, Kauno rajonų, Marijampolės, Palangos, Plungės, Gargždų ir, žinoma, Latvijos Carnikavos miesto kolektyvų vadovų bendras šokis. Į jo sūkurį netikėtai įsiliejo ir Klaipėdos rajono savivaldybės meras Bronius Markauskas. Pasirodo, liaudies šokis jam labai artimas. „Būdamas studentas lankiau nusipelniusį šokių ir dainų ansamblį „Nemunas“. Tris valandas trukdavo repeticija, vieną valandą apšilimas. Tad fizinis krūvis išties buvo didelis. Mano mėgstamiausias šokis – šventinė polka. Kai sueidavo 200 žmonių – 16 šokėjų porų, didžiulis choras – net sienos griaudėdavo, kūnu šiurpas eidavo, emocinis katarsis – kitaip nepavadinsi. Šokome ir mokykloje, gaila, kad dabar bendrojo lavinimo švietimo įstaigose liaudies šokis nebėra taip puoselėjamas kaip anksčiau. Žinoma, daug lemia ir entuziastai, kultūros darbuotojai“, – sakė meras B. Markauskas. Jis prisipažino, kad buvo išties malonu Gargždų kultūros centro scenoje prisiminti liaudies šokio žingsnelius ir įsilieti į šokėjų būrį.
Su meru tądien šoko Gargždų „Minijos“ šokių ir dainų ansamblio ilgametė narė Diana Pipirienė. „Šoku jau 25 metus. Atėjau iš vaikų šokių studijos „Trepsiukas“. Kiekvienais metais sakau, kad jau užteks, nebešoksiu, tačiau vėl ateinu ir įsisuku į šokio ritmą. Esame kaip viena šeima, patiriame daug teigiamų emocijų. Šokis – geriausi vitaminai, jokios ligos nepuola. Kad šoksiu su meru, man pačiai buvo staigmena. Tenka pripažinti, kad rajono meras – puikus šokėjas“, – šypsodamasi kalbėjo pašnekovė.
Agnė ADOMAITĖ
A. VALAIČIO nuotr.
