Lietuvos dienoje Fatimoje dalyvavo ir gargždiškiai
Fatimos aikštės vaizdas čia vis minios maldininkų.
Šiais metais minima Mergelės Marijos apsireiškimo piemenukams Fatimoje (Portugalijoje) 100 metų sukaktis. 1917 metų gegužės 13 d. Marija vaikams apsireiškė pirmą kartą. Kasdien vaikai kalbėdavo Rožinį, o paskui žaisdavo. Staiga jie pamatė ryškią šviesą ir pamanę, kad tai žaibas, nutarė eiti namo. Jiems besileidžiant nuo kalvos, blykstelėjo dar kartą. Ant ąžuolo viršūnės piemenėliai pamatė „nuostabią Mergelę“, kuri rankose laikė baltą Rožinį. Dabar toje vietoje stovi Apsireiškimų koplyčia, joje marmurinė kolona, ant kurios stovi Marijos skulptūra. Šalia – aptvertas didysis ąžuolas, prie kurio piemenėliai ir piligrimai laukdavo Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo ir melsdavosi. Birželio, liepos, rugsėjo ir spalio 13 dienomis vaikai vėl ateidavo tą pačią valandą, kur jiems apsireikšdavo Mergelė Marija. Ji pasakė vaikams, kad būtina daug melstis. Jei prašymas nebus išgirstas, pasauliui grės dar daugiau kraujo praliesiantis karas, komunizmas ir nesantaika pasaulyje. Marija taip pat kalbėjo apie būsimus Bažnyčios ir Šventojo Tėvo persekiojimus. Vaikams buvo patikėta žinia, jog daug nusidėjėlių sielų eina į pragarą, nes niekas už jas nesimeldžia.
Apsireiškimų metu Švč. Mergelė Marija vaikams patikėjo tris pranašystes, kurios buvo laikomos paslaptyje iki 1936 metų pirmųjų regėtojos sesers Liucijos įrašų. Paskutinė trečioji paslaptis atskleista tik 2000 metais. Po pasikėsinimo į popiežiaus Jono Pauliaus II gyvybę, praėjus metams po įvykio, popiežius nuvyko į Fatimą dėkoti Mergelei Marijai, o seseriai Liucijai padovanojo iš jo kūno išimtą kulką. Vyriausioji iš piemenukų sesuo Liucija mirė 2005 m., Pranciškus – 1919 m., Jacinta – 1920 m. Popiežius Pranciškus 2017 m. gegužės 13-ąją juos paskelbė šventaisiais. Daugiau apie Marijos apsireiškimus Fatimoje galima skaityti bernardinai.lt. Apie piligrimystės prasmę bernardinai.lt publikuoja straipsnį „Kodėl ir kaip esame kviečiami leistis į piligrimystę.“
Iš Lietuvos Fatimoje dalyvavome apie 600 piligrimų. Tarp jų buvome ir mes, trys piligrimai iš Gargždų. Tomis dienomis susirinkusiems piligrimams patarnavo apie 50 kunigų, 8 vyskupai iš Lietuvos.
Spalio 22 d. pagrindinėse Šv. Mišiose Švč. Trejybės bazilikoje arkivyskupas Gintaras Grušas kalbėjo: „Piemenėliams Marija buvo ir motina, ir mokytoja, kurios klausydami jie tapo šventi. Mums Marija taip pat yra motina ir mokytoja; motina ir mokytoja, kurią mes mylime, kuria mes pasitikime, kurios mes klausomės, kurios pavyzdžiu mes sekame.“
Penktadienio rytą meldėmės šv. Mišiose Jėzaus mirties koplyčioje, kur šv. Mišioms vadovavo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis. Dieną piligrimai aplankėme gimtąjį piemenėlių, regėjusių Mariją, kaimą. Nuo Švč. Mergelės Marijos apsireiškimų namai išlaikyti autentiški, be didesnių pokyčių.
Penktadienio ir šeštadienio vėlų vakarą 22 val. vietos laiku (o ten laikrodžius atsukome dvi valandas atgal) piligrimai iš Lietuvos su iš viso pasaulio atvykusiais tikinčiaisiais Apsireiškimo koplyčioje meldėmės Rožinį, kuris čia tarp kitų pasaulio piligrimų kalbų skambėjo ir lietuvių kalba. Po Rožinio maldos dalyvavome procesijoje su žvakėmis, savo tautos vėliavėlėmis Fatimos aikštėje. Procesijos priekyje buvo nešama Švč. M. Marijos statula, kurioje yra iš popiežiaus Jono Pauliaus II kūno po pasikėsinimo jį nužudyti išimta kulka. Reginys ir maldos nuotaika buvo nuostabi, minia maldininkų iš daugelio pasaulio tautų.
Fatimoje šiuo metu gyvena apie 8000 žmonių, Viešbučiai, ir vienuolijų svečių namai siūlo nakvynę maždaug 10 000 keliautojų. Fatimoje yra 67 moterų ir 15 vyrų kongregacijų. Per metus Fatima sulaukia apie 4 mln. piligrimų.
Šeštadienio popietę grupė Žemaitijos piligrimų su grupės vadove keliavome apie 2 kilometrus eukaliptų miško keliu į stalaktitų uolas Ten reginys nuostabus.
Sekmadienį autobusais vykdami į Lisaboną išskridimui aplankėme dar du Portugalijos miestelius.
Batalijoje matėme nuostabų architektūrinį, tiesiog ažūrinį didžiulį statinį – Batalijos vienuolyną, pradėtą statyti XII amžiuje, grožėjomės senovine bažnyčių architektūra Alkobake.
Per šiuos Jubiliejinius metus, Šventajam Sostui leidus, visi, pamaldžiai aplankę šventovę, įvykdę atlaidams gauti sąlygas pelnėme visuotinus atlaidus, iš arti susipažinome su apsireiškimų istorija, faktais. grožėjomės nuostabia gamta, kalvomis, architektūriniais kūriniais.
Grįžome turtingi dvasia ir žiniomis.
Kazimiera SIPIENĖ
Autorės nuotr.
