Lietuvos sėkmingi du dešimtmečiai NATO ir ES

Atkūrusi Nepriklausomybę Lietuva integraciją į Europos Sąjungą ir Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją (NATO) matė kaip pirmaeilį strateginį tikslą.
Šiam tikslui pasiekti vidaus politikos srityje teko atlikti daugybę svarbių darbų: įtvirtinti demokratiją, pereiti nuo neefektyvios planinės ekonomikos prie laisvosios rinkos, pažaboti nusikalstamumą, stiprinti laisvą žiniasklaidą, plėtoti žmogaus teisių politiką, kurti ir puoselėti pilietinę visuomenę. Ne mažiau svarbu buvo nuosekliai stip­rinti savo pozicijas tarptautinėje politikoje. Link didelio istorinio, geopolitinio tikslo – tarptautinio pripažinimo ir euroatlantinės integ­racijos – judėta ryžtingai ir nuosekliai, kartu įgaunant vis daugiau pasitikėjimo. 
2004 m. kovo 29 d. Lietuva tapo visateise NATO nare. Tą pačią dieną Šiauliuose nusileidę Belgijos karališkųjų karinių oro pajėgų naikintuvai „F-16“ pradėjo vykdyti NATO oro policijos misiją. Prie ES Lietuva prisijungė 2004 m. gegužės 1 d. Ant lietuviškų pasų atsirado užrašas „Europos Sąjunga“. Dabar gynybos aljanse yra 32 šalys.
Narystė NATO ir ES iš esmės pakeitė šimtmečius Lietuvos likimą lėmusias istorines ir geopolitines sąlygas, taip pat ir mūsų savivoką, – suprantame, kad Lietuvos narystė šiose organizacijose yra mūsų saugumo ir augimo garantas, taip pat ir atsakomybė patiems bei kartu su sąjungininkais priimti ir įgyvendinti sprendimus dėl nacionalinio ir kolektyvinio saugumo užtikrinimo, ekonominės gerovės. Šiandien daugiau nei trisdešimt sąjungininkų ir partnerių yra suinteresuoti Lietuvos politiniu ir ekonominiu stabilumu bei geopolitiniu saugumu, o Lietuva kartu su sąjungininkais ir partneriais prisideda prie šių itin svarbių euroatlantinės erdvės tikslų įgyvendinimo.
Narystė NATO ir ES ne tik ženkliai prisidėjo stiprinant šalies saugumą, bet ir sudarė sąlygas sparčiam šalies ekonomikos augimui ir jos atsparumui išorės grėsmėms. Lanksti, greita ir išmani, – taip Lietuvos ekonomiką apibūdina užsienio investuotojai. Mūsų šalis tarsi guvus startuolis, pasirengusi kurti kartu su pasauliu. Sparčiai prisitaikanti prie pasaulinių pokyčių Lietuva yra puiki vieta plėtoti inovacijas finansinių technologijų, gyvybės mokslų, programinės įrangos ir kitose srityse. Pasaulinės svarbos žaidėjai – įmonės ir talentai į Lietuvą ateina kartu su mumis kurti ateities sprendimų, keičiančių milijonų žmonių gyvenimus.
NATO ir ES 20 metų sukaktis yra puiki proga atsigręžti ir įvertinti, kokį kelią nuėjo mūsų valstybė ir visuomenė, ką mums suteikė bendradarbiavimas su sąjungininkais ir ką patys sugebėjome jiems duoti, kokios yra lietuviškosios, europietiškos ir euroatlantinės tapatybės sąsajos. 
Veržlaus augimo, stabilumo, saugumo jausmas, kurį teikia dvidešimt buvimo NATO ir ES metų, leidžia mums visiems tapti kartu išgyvenamo proveržio kūrėjais. Galime jaustis ateities kūrėjais, džiaugtis asmeniniais ir savo šalies gyvenimo pasiekimais. Galime lengviau susidoroti su šalies ir mūsų pačių gyvenimo iššūkiais, kai žinome, kad patys kuriame saugumą ir stabilumą.
20 metų narystė NATO ir ES – tvirtas pagrindas, nuo kurio Lietuva gali atsispirti ir kilti aukštyn, siekti daugiau, matyti bend­rą paveikslą ir prisidėti prie jo kūrimo. Pasitinkant šias svarbias sukaktis nepamirštame ir svarbaus klausimo, kurį vertėtų apsvarstyti pasitinkant svarbią sukaktį, – kaip toliau su savo sąjungininkais NATO bei ES kursime saugią ir klestinčią, bendromis demokratinėmis vertybėmis paremtą ateitį.

Krašto apsaugos ministerijos informacija

• 1994 m. sausio 4 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas nusiuntė NATO Generaliniam Sekretoriui Manfredui Verneriui (Manfred Wörner) laišką su Lietuvos pageidavimu tapti NATO nare. Laiške išdėstyta pozicija, pagrįsta visų parlamentinių partijų atstovų pasirašytu susitarimu dėl Lietuvos siekio tapti NATO nare. Tą pačią dieną A. M. Brazauskas paskelbė pareiškimą dėl Lietuvos narystės NATO.
• 2002 m. lapkričio 21 d. Prahoje septynios NATO kandidatės – Bulgarija, Estija, Latvija, Lietuva, Rumunija, Slovakija ir Slovėnija – pakviestos pradėti derybas su NATO dėl narystės.
• 2004 m. kovo 10 d. Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo Šiaurės Atlanto sutartį (Vašingtono sutartį).
• 2004 m. kovo 29 d. Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas A. M. Brazauskas, lankydamasis Vašingtone, kartu su Bulgarijos, Estijos, Latvijos, Rumunijos, Slovakijos ir Slovėnijos premjerais įteikė JAV Valstybės Sekretoriui Kolinui Pauelui (Colin Powell) Vašingtono sutarties ratifikacinius raštus. Šią istorinę dieną Lietuva tapo visateise NATO nare.