Liucerną įkurdina rūgščiose dirvose
LAMMC ŽI Vėžaičių filialo mokslo darbuotojai – vieninteliai šios srities mokslininkai, tiriantys rūgštų dirvožemį Vakarų Lietuvos regione.
Pernai jie pateikė Žemės ūkio ministerijai kelis pasiūlymus ir tikisi, kad naujasis ministras pastebės ir skirs finansavimą. „Dirbame Lietuvos žemės ūkiui, norime glaudžiai bendradarbiauti su ūkininkais, atsakyti į jų klausimus, bet tik atlikdami analizes, kurios brangios, galime rasti atsakymus“, – „Bangai“ kalbėjo Vėžaičių filialo mokslininkai.
Pasak mokslininkų, skirtingi ne tik Lietuvos regionų dirvožemiai – ne visur reikia kalkinti, nes kitur jis šarmėja ir dėl to kyla kitokių problemų. Ne vienodos ir klimatinės sąlygos. „Lietuvos vakariniai rajonai stipriai veikiami jūrinio klimato (žiemą šilčiau, vasarą šalčiau nei rytiniuose rajonuose). Iškrenta didžiausias kiekis kritulių: per 49 paskutinius metus vidutiniškai 926 mm per metus, o kitoje Lietuvos dalyje – tik apie 650 mm“, – dėstė Vėžaičių filialo vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Regina Skuodienė.
Mokslininkai atlieka bandymus, susijusius ne tik su dirvožemiu, bet ir su augalais. Vienas iš ūkininkams naudingų tyrimų – mūsų regiono rūgščiame dirvožemyje įkurdinti liucerną. Jų teigimu, liucernos iš visų pupinių žolių turi giliausią šaknų sistemą, greitai ir gerai įsitvirtina humusingame, kalkingame priemolio ar priesmėlio dirvožemyje, tačiau rūgščiuose dirvožemiuose praranda savo pranašumą. Liucernos tampa lengviau pažeidžiamos ligų, pasėliai išretėja. Vakarų Lietuvoje liucernų mažai auginama, nes čia vyrauja rūgštūs dirvožemiai su judriuoju aliuminiu. Moksliniai tyrimai rodo, kad augalų produktyvumas mažėja, kai judriojo aliuminio kiekis viršija 20 mg kg-1 ribą.
„Dirbame kartu su selekcininke dr. Aurelija Liatukiene iš LAMMC žemdirbystės instituto. 2018 metais rengėme lauko eksperimentą, kur, naudojant fenotipinį pakartotiną atrankos metodą, vertinama 30 liucernos genotipų. Ilgalaikio tyrimo (2018–2024 m.) rezultatai atskleidė, kad liucernų veislės ir selekcinė medžiaga gali augti ir gerai derėti dirvožemyje, kai judriojo aliuminio koncentracija yra 0–25 mg kg-1. Be to, tolimesniems tyrimams (veislių kūrimui) bus naudojami 7 atrinkti liucernų genotipai, atsparūs vandenilio ir aliuminio jonų poveikiui. Tikimės, kad dar po 6–7 metų galėsime pasidžiaugti liucernų veisle ar selekcine medžiaga, galinčia augti dirvožemyje, kai judriojo aliuminio koncentracija yra ir iki 40 mg kg-1. Tačiau šio teiginio pagrindimui būtina pratęsti tyrimus dar keletą metų“, – atskleidė dr. R. Skuodienė.
Liucernų veislių pritaikymas rūgščiuose dirvožemiuose pagerintų jų sveikatingumą, prisidėtų prie drėgmės režimo reguliavimo, palaikytų biologinę įvairovę užtikrinant ekosistemos atsparumą aplinkos pokyčiams, sumažintų dirvožemio eroziją. Šiuo metu Vėžaičių filialo mokslo darbuotojai greta ilgalaikio tyrimo vykdo ir projektą „Liucernos eksplantų pritaikymas rūgščiuose dirvožemiuose, siekiant pagerinti dirvožemio tvarumą, sveikatingumą“.
Mokslo darbuotojai patenkinti, kad Vėžaičių filiale dėl vykdomo tarptautinio projekto šiemet bus įrengta mini laboratorija. „Džiugu, kad ji bus Vakarų regione – nebereikės dirvožemio mėginių vežti į Kauno agrocheminių tyrimų laboratoriją. Galėsime nustatyti ne tik dirvožemio rūgštumo rodiklį, bet ir mitybinių elementų, tai yra judriojo fosforo ir kalio kiekius bei organinę anglį. Tai gera naujiena ir ūkininkams“, – kalbėjo Vėžaičių filialo vadovė dr. Danutė Karčauskienė. Tai vėl atgyjanti laboratorija, prieš daugiau nei du dešimtmečius Vėžaičių filiale veikusios laboratorijos tęsinys. Daugelį metų nykęs senasis laboratorijos pastatas dabar renovuojamas. Patalpos bus pritaikytos globos namams. Mokslininkai patenkinti, kad jis bus renovuotas ir įveiklintas.
Virginija LAPIENĖ
Autorės nuotr.
