Lurdas liudija Priekulės parapijos bendruomenės susitelkimą

Priekulės Šv. Antano Paduviečio parapijoje praėjusį sekmadienį švenčiant titulinius atlaidus ir švč. Kristaus kūno ir kraujo (Devintinių) iškilmę, buvo pašventintas lurdas – simbolinis statinys, liudijantis šios bendruomenės fizinį ir dvasinį susitelkimą. „Mažosios Lietuvos teritorijoje mažai buvo vystomas mariologinis dvasingumas, todėl šio ženklo atsiradimas labai svarbus“, – kalbėjo Telšių vyskupijos vyskupas dr. Algirdas Jurevičius. Šią istorinę dieną JE suteikė Sutvirtinimo sakramentą – šventosios dvasios dovaną būriui jaunimo ne tik iš šios parapijos. Po pamaldų parapijiečiai ilgai nesiskirstė – šventoriuje bendravo su giminėmis, pažįstamais.

Sutvirtinimo sakramentas – istorinę dieną
Priekulės Šv. Antano Paduviečio parapijos tituliniai atlaidai ir Devintinių iškilmė praėjusį sekmadienį sutraukė gausybę žmonių – devintą dešimtmetį skaičiuojančios bažnytėlės šventorius seniai tiek nebuvo regėjęs. Būrį pasipuošusių jaunuolių, atvykusių priimti Sutvirtinimo sakramentą, atlydėjo krikšto tėvai ir artimieji. Dalyvavo ir rajono meras Bronius Markauskas, mero pavaduotoja Violeta Riaukienė, rajono Savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Karbauskas, Seimo narys Petras Gražulis.
Iškilmingoms šv. Mišioms, kurios vyko šventoriuje, vadovavo Telšių vyskupas dr. A. Jurevičius kartu su svečiais kunigais. Giedojo Plungės Šv. Jono Krikštytojo parapijos choras (vad. I. Bakanauskienė). JE pasveikino svečius, gausiai susirinkusius parapijiečius, mylinčius savo bažnyčią, parapiją ir Dievą.

Vyskupas priminė, jog, švęsdami švč. Kristaus kūno ir kraujo šventę, išpažįstame, kad Jėzus gyvena mumyse. „Jėzus liko Švč. Sakramente: mūsų garbinimo centre – gyvas, tikras Kristus. Popiežius Jonas Paulius II kalbėjo, jog bažnyčia – gyva eucharistija“, – atskleidė ganytojas.
Parapijos dėmesio centre – sutvirtinamieji. „Istorinę dieną, švenčiant Devintines ir Šv. Antano atlaidus, kai bus pašventintas parapijoje įrengtas lurdas su švč. Mergelės Marijos skulptūra, primenančia Prancūzijoje esančią Mergelės Marijos apsireiškimo vietą lurde, jūs priimate Sutvirtinimo sakramentą“, – kreipėsi vyskupas į jaunuosius parapijiečius.

Atlaidai – ne tik religinė šventė
Po pamaldų Devintinių procesija su Švč. Sakramentu pasuko šventoriumi, meldėsi ten paruoštose stotelėse, kol atėjo iki lurdo, įrengto šalia šventoriaus esančiame sklype. Priekulės parapijos klebonas kanauninkas Viktoras Ačas kreipėsi į dangiškąją Motiną prašydamas globoti kiekvieną, kuris čia atvyksta.
Lurdas įrengtas pačių parapijiečių rankomis, prisidėjo įstaigos, organizacijos, net emigrantai, palaikė rajono Savivaldybė. Švč. Mergelės Marijos skulptūrą sukūrė garsus Šiaulių krašto menininkas Kazys Bimba.
Pernai, Šeimos metais pradėtas statyti lurdas, kaip ir planuota, baigtas iki Šv. Antano atlaidų. „Jaučiuosi pakylėtas. Seniai tiek garbingų svečių nebuvo mūsų parapijoje. Jaučiau, kaip Dievo motina su savo skraiste apdengusi dangaus skliautą ties Priekulės bažnyčia saugojo nuo lietaus: sekmadienį visur lijo, o čia – ne“, – džiugiai kalbėjo klebonas kan. V. Ačas.
Simbolinį statinį pašventinęs vyskupas dr. A. Jurevičius „Bangos“ korespondentei sakė, jog šioje Telšių vyskupijos dalyje, istorinėje Mažosios Lietuvos žemėje, mažai buvo vystomas mariologinis dvasingumas. „Tai, kad dabar įrengtas lurdas, – labai svarbus ženklas, jog tokia forma šioje žemėje reiškiasi Marijos motiniška globa. Žemaitijoje ypač populiarūs lurdai – yra Kretingoje ir mažesnėse parapijose, neseniai, gal prieš dešimtmetį, jis pastatytas Sedoje“, – dėstė vyskupas.
Priekulės parapijoje JE lankosi nebe pirmą kartą – prieš metus taip pat suteikė Sutvirtinimo sakramentą jauniesiems priekuliškiams, bet tuomet mažesnė šventė buvusi. Pasak ganytojo, atlaidai – ne tik religinė, bet ir bendruomenės šventė. „Jau prieš pusvalandį baigėsi pamaldos, bet šventoriuje pilna žmonių – norisi išgyventi bendrystę, per pandemiją išsiilgo vieni kitų, atvažiuoja, susitinka giminės, pažįstami. Sklinda gardūs maisto kvapai, šnekamasi, dalijamasi šiomis gėrybėmis – gražūs bendrystės išgyvenimai šv. Antano globoje“, – kalbėjo vyskupas.

Dvasinė akcija
Iškilmėje dalyvavęs Klaipėdos miesto šeimos centro direktorius, Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės parapijos vikaras Andrius Vaitkevičius „Bangos“ korespondentei kalbėjo, jog lurdas Priekulės parapijoje – didžiulis džiaugsmas ir Dievo malonė. „Lurdai buvo statomi kaip maldos, priartėjimo prie Dievo, vietos ženklas. Dievo motina yra tai, kas mums labai apčiuopiama, suvokiama, ir tai, kas padeda nueiti prie Kristaus. Mane džiugina, kad tai ne tik priekuliškių bendruomenės, bet ir kitų vietovių gyventojų sutelktumo dvasinė akcija. Įsijungė daug klaipėdiškių, organizacijų, pavienių žmonių – iš visos Telšių vyskupijos ir net emigrantų. Nuostabus dalykas, kad lurdą kūrė parapijiečiai – tai bendruomenės projektas. Gausa žmonių šioje iškilmėje liudija, kad lurdas žmonių išmylėtas, išjaustas, rankomis suneštas, nuglostytas. Tokių dalykų Lietuvoje labai stinga“, – patikino kunigas dr. A. Vaitkevičius. Jis prisiminė vieno paskaitininko žodžius, kad ateitis priklauso bendruomenėms, nes žmonės nenorės gyventi pavieniui, izoliuoti. Priekulės lurdas liudija fizinį ir dvasinį žmonių susitelkimą“, – sakė Klaipėdos miesto šeimos centro direktorius.
„Puiku, kad šiame krašte įrengtas lurdas – už tai reikia dėkoti parapijos klebonui kan. V. Ačui, sugebėjusiam šalia sunkių savo tarnystės darbų suburti žmones šio simbolinio statinio atsiradimui“ , – neįprastu įvykiu džiaugėsi Gargždų dekanato dekanas kanauninkas Jonas Paulauskas.

Šia istorine proga susirinkusiuosius pasveikino rajono meras B. Markauskas. Mero pavaduotoja Violeta Riaukienė patikino, jog lurdas – tai stebuklas, kai daug meilės, noro ir tikėjimo, kai kuriama gyvoji bažnyčia. „Tada kiekvienas žmogus jaučia Dievo veikimą, ir įvyksta stebuklas, – šypsojosi ji. – Pastaraisiais metais jaučiamas parapijiečių bendruomenės suaktyvėjimas, sustiprėjimas. Taigi ir rezultatas yra. Manau, kad lurdas taps piligrimų traukos objektu.“
Venckų kaimo seniūnaitijos seniūnaitės Aušros Demenienės nuomone, lurdas atsirado klebono Viktoro didelių pastangų dėka. „Daug sunkumų teko įveikti – įvairių nuomonių būta. Bet jau turime gražų statinį, kuris mums labai patinka“, – sakė pašnekovė. Venckų kaimo žmonės taip pat dovanojo akmenų ir kitaip prisidėjo prie lurdo statybos.
Sekmadienį pasibaigus pamaldoms ši bendruomenė visus vaišino plovu, savo keptais skanumynais. Jų prikepė ir Priekulės „Carito“ savanorės. Dreverniškė Aldona Stasiukėnienė be atokvėpio dalijo savo išvirtą žuvienę. Žmonės neskubėjo skirstytis – nuotaiką skaidrino populiarios melodijos, kurias atliko Zenonas Jonelis iš Venckų.

Virginija LAPIENĖ
Autorės nuotr.