Maciuičių koplytėlė ugdo dvasinę bendrystę
Net gūdžiu sovietmečiu, kai Bažnyčia buvo uždrausta ir aršiai buvo brukamas ateizmas, Maciuičių kaimo ir kitų aplinkinių gyvenviečių žmonės rasdavo paguodą prie savojo kaimo koplytėlės su Švč. Mergelės Marijos skulptūrėle. Ji išmintingų ir pamaldžių protėvių, matyt, buvo pastatyta maro aukoms atminti.
Prieš kelerius metus vietos bendruomenės iniciatyva atgaivinta gegužinių pamaldų tradicija praėjusio ketvirtadienio vakarą vėl sukvietė kaimo žmones ir svečius susikaupimui ir maldai. Šv. Mišias aukojo kunigas Gintaras, brolis Vincentas OFM, dalyvavo Gargždų ir iš Maciuičių kilę dvasininkai.
2002 m. maciuitiškiai atnaujino savo garbinamą koplytėlę, sumūrijo laiptelius. „Liūdna, bet tikriausiai daugumos geradarių, kurie puoselėjo šią šventą vietą, dabar jau nebėra tarp gyvųjų, tačiau jų geri darbai lieka mums kaip pavyzdys“, – po šv. Mišių, Švč. Mergelės Marijos litanijos, Šeštinių maldavimų su Dievo malone gero derliaus ir taikos visame pasaulyje kalbėjo Gargždų parapijos klebonas kanauninkas Jonas Paulauskas. Nuo sovietinių laikų iki šiol koplytėlė nuolat nuoširdžiai prižiūrima vietos tikinčiųjų, neseniai vėl perdažyta Švč. Mergelės Marijos skulptūrėlė.
Maciuičių ir Kalniškės bendruomenė ypatingai gerbia bendruomenę globojantį, varguose ir džiaugsmuose padedantį, tikėjimą stiprinantį kleboną kanauninką J. Paulauską. Bendruomenės pirmininkė Alina Petkevičienė padėkos žodžiu ir nuostabių baltų rožių puokšte pasveikino jį kunigystės 40-mečio proga. Buvo prisimintas ir kunigo Kęstučio Vainoriaus sidabrinis jubiliejus – 25-eri kunigavimo metai. Kunigas Virginijus Palionis apgailestavo, kad gegužinėse pamaldose jau nebėra jo a. a mamos. Ji taip pat nuoširdžiai su kitomis kaimo moterimis prižiūrėdavo koplytėlę. „Turiu viltį, jog pagarba koplytėlei ir gegužinės pamaldos būtent prie jos tęsis iš kartos į kartą. Jaunimas perims tradiciją“, – kalbėjo kraštietis kunigas.
Gargždų parapijos kunigas Audrius Undraitis sakė esąs įsitikinęs, kad tokie bendruomenės susirinkimai stato tikruosius tiltus ne tik tarp to kaimo žmonių, bet ir tarp mūsų visų ir tų, kurie jau yra Dievo artumoje. „Šiandienos visuomenės žmogui stinga bendrystės tiltų. Pagarba jums, prižiūrintiems koplytėlę ir ateinantiems į gegužines pamaldas, pats jau penkeri metai čia atvažiuoju. Mano pastebėjimas: tuos tiltus dar reiktų nutiesti iki naujakurių“, – kalbėjo kun. Audrius.
„Labai svarbios protėvių šaknys, svarbu, ar šeima puoselėjo dvasinę tradiciją? Tie, kurie augdami to nepatyrė, nebuvo pratinami, šiuolaikiniame skubančiame pasaulyje yra išsiblaškę, pasimetę, neatsparūs įvairių priklausomybių ligoms. Tai aiškus liudijimas visiems, kad dvasinis, tautinis paveldas yra tikroji mūsų stiprybė“, – susirinkusiesiems į gegužines pamaldas kalbėjo brolis Vincentas.
Jaukios šv. Mišios, litanijos giedojimas, nuoširdūs Šeštinių maldavimai skaidrino susirinkusių tikinčiųjų veidus, skatino šypsotis ir pajausti gražaus gegužės vakaro palaimą, siunčiamą iš Dangaus. Gražų padėkos žodį kiekvienam taręs klebonas kanauninkas J. Paulauskas žaismingai pastebėjo, jog atidžiausias pamaldų klausytojas buvęs lizde it sustingęs stovintis gandras, įsikūręs priešais koplytėlę. „Tai labai geras ženklas kaimui“, – šypsodamasis ištarė klebonas.
Vilija BUTKUVIENĖ
Zigmo SERMONČIO nuotr.
