Maisto kainų likimas: kada produktai nustos brangti
Nuolatos augantis žmonių skaičius pasaulyje natūraliai kelia klausimą: kaip gyvensime ateityje ir ar turėsime ką ir už kiek valgyti? Nesustojantis maisto kainų kilimas verčia susimastyti ne tik apie šiandienos, bet ir apie ilgalaikius prioritetus. Tad ką pasirinkti nepataikaujant gyventojų daugumai – kiek brangesnes lietuviškas bulves ar pigių miltų tonas iš Rusijos, Kazachstano ar tos pačios Baltarusijos? Tradicinius kiaulienos produktus ar brangią dirbtinę mėsą?
„Pagal pačią primityviausią poreikių piramidę, maistas – vienas esminių žmogaus poreikių. Žmonių populiacija žemėje nuolatos auga – per 50 metų išaugo daugiau nei du kartus ir greitai pasieks 8 milijardus. Maisto paklausa didėja, o žemės plotai yra riboti. Natūralu, kad kainos tik kils į viršų. Nesvarbu, kad Lietuvoje šiuo metu žmonių skaičius neauga – lemtingą įtaką kainų pokyčiams ir galimam maisto stygiui ateityje darys ne pavienės mažesnės šalys, o bendra pasaulinė situacija. Tendencijos aiškios, todėl veikti ir tam ruoštis tikrai būtų pravartu“, – teigia „Baltic Gastronomy Leaders“ (BGL) prezidentas Romas Apulskis.
Susidaro įspūdis, kad tam tikras maisto kainų augimas yra neišvengiamas. Taip, tai tiesa, bet ką galima padaryti, kad tai būtų mažiau skausmingas mūsų piniginėms? Anot Romo Apulskio, pirmiausia – tai skirti didesnį dėmesį savajai maisto pramonei, jos tvariai plėtrai. Vietoje pasirinkimo importuoti pigesnį maistą ir būti priklausomiems nuo svetimų šalių, turėtume skatinti produkcijos auginimą ir gamybą Lietuvoje, investuoti į maisto pramonės modernizavimą ir inovacijas šioje srityje. Situaciją iš dalies galima palyginti su kariuomene – jeigu nėra karo, nereiškia, kad kariuomenė nebūtina.
Atsargų ir alternatyvų turėjimas visada suteikia lankstumo, derybinę galią, lengviau susitvarkyti krizinės situacijos metu. Susitelkimą į maisto sektorių skatinti turėtų ir vis dažniau įvairiausiose platformose aprašomos bei diskusijų objektu tampančios inovatyvios maisto technologijos. Žinant gyvūnų apsaugos kontekstą alternatyva tradiciniams gyvūniniams produktams jau tampa augaliniai baltymai arba dirbtinė mėsa.
Kaip teigia BGL vadovas, į duris besibeldžiančios naujovės dar kartą įrodo – inovacijos gali atnešti daug galimybių net iš pažiūros konservatyviam maisto gamybos sektoriui.
Apibendrinant drąsiai galima daryti išvadą, kad dėl augančio žmonių skaičiaus pasaulyje, klimato kaitos sukeliamo neapibrėžtumo ir galimo produktų stygiaus maisto kainos ateityje turės tendencijas augti. Ir šį augimą sumažinti bei sukontroliuoti galėsime tik ruošdamiesi iš anksto, puoselėdami savo maisto pramonę, skatindami inovacijas ir alternatyvas tradicinei maisto gamybai.
Baltic Gastronomy Leaders (BGL) yra maisto pramonės susivienijimas, kurio pagrindinis tikslas – padėti gamintojams eksportuoti savo produkciją, didinti gaminamų produktų bei jų kokybės žinomumą užsienio rinkose, auginti jų pridėtinę vertę. Organizacija vienija daugiau nei 100 Lietuvos maisto įmonių, jų bendra apyvarta didesnė nei 3 mlrd. eurų.
UAB „Komunikaciniai projektai“
