• 5 gruodžio, 2021
|

Māmas dainas gīvas šėrdie ėr atmintie

Iš Pajoudopi kaima Klaipiedas rajuonė kėlosi Regina Muockutė sāva vaikīstė atmėn so dainuom ėr so gėismiem. Mamēlės dainas naišbloka ana iš atmintėis, tonke anas dainiuo ėr vėina, ėr so Gargždu kultūras cėntra folkluora ansambliu „Cīrolelis“. O kad ėr kėtuoms kartuoms palėktu, kelės dešimtis sāva mamēlės dainioutu dainu ana ožrāšė. Tēp pajoudopėškė keravuo gimtu nōmu jausma, ož katron nieka brongesni nesō.

Par gīvenėma daug dainu išdainiavosi šimtamētė Marijuona Muockienė so sāva dokterim Bronislāva, Albina ėr Regina 2012 metas.

Dar naišdainiāva

„Kad dainioutomi liaudies dainas, arba tori būtė prigėmės, arba anuos tor dėdėle patėktė“, – priš 16 mētu ī folkluora ansambli „Cīrolelis“ atējosi ėr atsėnēšosi senu dainu sāsiovėni mėslėj R. Muockutė. Ana pati iš tū, katra gōlė ėr kielė gėrdiedama māmas dainas. Tepat ī atminti īsėriežė ėr daugībė vaizdingu puosakiu. Kas nuorint ka nusėsteb, iš kor Regina tėik muok, ana tik nusėjouk: „Vo a jūs tievu natoriejuot?“ Torietė toriejė, bet na kuožnus sauga tievu palėkėma, katruo napačiopėniesi.

„Atmėnu, kāp vėina daina ožrašiau. Pastvieriau, kas po ronka bōva mamele dainioujint, ėr rašau. Nabspieju, mamēlė nutėlst, ožrašau, ėr apėntas tės, – kad tuos dainas pradiem kraujie bōva, pasakuo R. Muockutė. – Mon kėta karta priš dainioujint rēk žuodius pasėkartuotė, o mamele narekiejė.“

Dar na vėsas mamēlės dainas Regina sāka so „Cīroleliu“, katram vaduovau sūniens Vidmants Radavičius, išdainiāvosi. Je kuokiuo švėntie vīkst folkluora ansambliu varžītovės, dar nier „Cīroleliou“ dainuos pritrūkė. „Vėina sīki baigies līgiuosiuom: tėik mes, tėik kėts ansamblis ėlga napasėdaviem, būt ėr išaušė badainioujint“, – šīpsuos prisėmėnosi Regina. O prisėmintė ana tor kon: švėntės po vėsa Lietova, kor tik pakvėit, o kėik anu bōva Gargždus. Baise poikės bōvosės vėinas Juonėnės ont Kalnėškės piliakalni, ka rūkams draikontėis par pėivas, o paskiau brokiu dainioudams „Cīrolelis“ parējė ī miesta.

„Sīki ansamblis gal par Jūras švėntė kielės keltu. Vėsė tautėnes rūbas, poikė, žmuonis tik veizas, nusėpaveiksloutė prāša. Tėn pat ėr pramuogu pasaulie žėnuoma puora, bet ka bėnt kas i anus pasėveizietu!“ – jausdama pasėdėdžiāvėma tautėniu kuostiumu ėr gėmosi Tautėni kuostiuma dėina, lėipas 6-ojė, pasakuojė Regina. Ėr krėkštīta ana na kāp vėsė – so tautėnė jousta. A mėslėjat, kad tas nieka nareišk?

Nasene ī „Cīroleli“ atējė vėina 12 mētu mergėkė ėr atsėvedė draugė. O kāp ana nusėstebiejė ėr apsėdžiaugė: „Ar aš toriesu tautėnius rūbus?“ Kon ana basakīs, je kumet ī Dainu švėntė nuvažious? Kuokiuos pėnkiuos Dainu švėnties dainiāvosi ėr šuokosi R. Muockutė sāka, kad nanupasakuojams jausmus matont Vėlniou tėik tautėška pasėpoušosiu žmuoniu. Ė tada jau nasvarbu, a saulė kepėn, ar lītus līn ėr apdara vės sunkie – tuos nuotaikas, tuos vėsuotėnės vėinībės pradiem pėlnas gatvės ėr aikštės. „O kāp šėrdi tumet gluosta aplinkou tarmėška bašnekontis ėr aukštaite, ėr žemaite, ėr dzūkele… – pradiem ronkuom sopluojė Regina. – Toru draugė Vėlniou, katruos vīrs aukštaitis mon tonke sāka: „Tu, Reginėle, nevark, nesuprasiu – paklausiu.“ Tēp ons moni išvadou nu literatūrėnės kalbuos.“

Sokauptė torta

„Mona torta nasodegs, nieks anu napavuogs, nanusavins – kon matiau, kon jautiau, tas mōna“, – nu Gargždu parka kalna kėtāpos Mėnėjės žvelgdama ī raustontius medius sākė R. Muockutė. Kor ākis krīpst, tuo posie, – tievėškė Pajoudopi kaimė pri mėškāli. Regina atmėn, kāp tieva 1955 metas pasėstātė nauji nāma, kāp anon lobuojė. „Pas mūsa vės būdava ėr svetėmu žmuoniu: medžiuotuoje atvažioudava, elektrika. Pėrmuojė švėisēlė kaimė ožsėdegė pri mūsa 1962 m. rōdėni. Īr gīvēnė meliuoratuore, žmuonis, katrėi medius tvarkė po 1968 m. vietras, – vardėjė R. Muockutė, katruos tieva iš geruos dūšės vėsus priimdava. – Tievēlis sakīdava, vo kor žmuonis nuēs?“ Kāp tik kas pasėprašīdava nakvīnės, tēp atlaisvindava vėina truoba. Prans Muockus mīliejė vākus ėr ka kaima vāka paprašīdava pavežtė, ons kuožna ī ratus priimdava, bet na ož dīka – rekiedava dainioutė.

R. Muockutė (pėrma nu kairi krāšta) so „Cyroleli“ gropelė Endriejavė tradicėnie Uoži švėntie. Pėrms nu dēšėni krāšta – ansambli vaduovs V. Radavičius.

Regina džiaugas, kad tieva atsėlaikė vėsims ragėnėmams keltėis iš vienkėimi – 1982 m. dar siūluojė anims palėktė sāva pāmėškė. Dabar tievėškie gīven sesėrs sūnus Arvīds so šeima. „Džiaugous, kad anėi mamēlė priveiziejė, anim daug rūpestiu kliova. Mon lėngva bōva mīlietė mamēlė par atstōma“, – prisėpažėna Gargždus gīvenonti Regina. Anuos mamēlė, pagimdiosi šešis vākus, ožaugėna tris. Bet perna pavāsari Regina lėka dvėjau – išējė vīriausiuoji sesėrēlė. Senē nabie tievēli, nabier ėr mamēlės, kori, doktėis žuodes, kuojės sokielė ī 105-usius, o tetulėkė – ba mienesi 104-erium išējė. 18 mētu dvė sesėrēlės išgīvena kartu Pajoudopie gera sotardamas, dainioudamas, gėiduodamas ėr melsdamuos. „Īduomė kėtims atruodė, kad dvė babėkės vėinuo truobuo. Kāp mon bōva griaude, ka mėniejuom anum tievu 50-osės mėrėma mētėnės, ka par bažnīčė Švėnčiausiuoji priimtė ējė anėdvė ronkėkiem sosėkėbosės“, – āšaras nasotoriejė Regina, prisėmėnosi ton vaizda.

O sāva mamēlės ronkas ana gal matītė kuožna dėina. 2012 m. Marijuona Muockiene sokāka 100 mētu. Tada šimtamētė ėr sēsėri Stāsė Stalmuokienė iomžėna Lietovuos nacionalėnės kultūras ėr mēna prēmėjės laureats, Lietovuos fotomenėninku sājungas Garbies narīs Algimants Aleksandravičius. Atvažiāvės ī Pajoudopi ons nuportigrapāva abėdvė senuolės. „Ta nuotrauka, ėr kėta, kor mamēlė ronkuos laika vuobola, īr kninguo „Žemaitėjė mōna meilė“. Kuokės mon grāžės mamēlės ronkas, raukšlietas kāp sēna oužoula šāknīs“, – atsėdosa Regina. Diel tuo ana baise patėkės N. Navikienės eilieraštis „Mamālė“, katron na sīki īr skaitiosi ėr rėngėnius.

Pati Regina ėrgi na vėina rėngėni īr soorganizāvosi. Gera pamėslėjosi, daugiau kāp 20 soskaitė. Perna klāsės draugu sosėtėkėmė po 50 mētu dalīvāva ėr garsus teatra režisierius Rims Tumėns, katras ėrgi muokies Endriejāva vėdorėnie muokīkluo.

Vėinė iš brongiausiu Reginas prisėmėnėmu – gėmėniu sosėtėkėma tievėškie, ka dar mamēlė ėr tetulēlė bōva gīvas. Vėn savu žmuoniu sosėrinkdava par 30. Vo tada tai dainioudava…

„1989 m. metas po Baltėjės kēli rogpjūti 23-iojė sāva tievėškie rogsieji 2 dėina soorganizavau Pajoudopi kēli. Sovažiāva daugiau kāp 200 bōvosiu pajoudopėškiu iš Kiedainiu, Rėitāva, Vėlniaus, Kretinguos… Rīts bōva ūkanuots. Ka pamatiau atvažioujontiu nu kalna māšinu švėisas, mon āšaras pradiejė bėrtė. Ėr ka pasėskėrstė sogrīžosėje po sāva bōvosės suodības, ka iš tėn pradiejė sklėstė dainas, pradiem ož šėrdėis griebė. Par laika tūs sosėtėkėmus žmuonēliu pradiejė mažietė, o puoreikiu daugietė: ka būt kam atsėsiestė, kad būtėna gers uors būtom…“ – so nostalgėjė pasakuojė gimtoji kaima sosėtėkėmu iniciatuorė. Regina prisėmėnė, kad vėina muotrėškēlė tėik veržies iš lėguonėnės ī pajoudopėškiu sosėtėkėma, kad daktars nusėlēda: „Tas sosėtėkėms mosint geriau gīdīs kāp mōna vaista.“ Bemaž priš šimta mētu Pajoudopie gīvēna 147 žmuonis, o dabar tik vuos daugiau negu 20.

Kas žėna, gal dar atgaivins Regina bōvosiu kaimīnu sosėtėkėmus, gal rāsas žmuoniu, kam ėrgi rūpies tēp, kāp ana. Pajoudopėškė nuorietu, kad jaunesnėje šnekietu žemaitėška, labiau duomietomės sāva kalba ėr istuorėje, sāva šaknim, jok īr sakuoma, kad mēdis ba šaknu – tik stolps.

Laima ŠVEISTRĪTĖ

Asmenėni archīva nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių