Marti laimėjo konkursą: anoniminis skundas bei klausimai dėl Kontrolės ir audito tarnybos skaidrumo

Savivaldybės tarybos opozicijos lyderis, liberalas J. Ruškys: „Anoniminis pranešimas galimai atskleidžia aplinkybes, kurios kelia rimtų klausimų dėl atrankos skaidrumo. Mano pareiga – užtikrinti, kad jos būtų patikrintos, todėl inicijavau institucinį vertinimą. Sulaukus institucijų išvadų, bus aišku, ar situacija reikalauja tolimesnių sprendimų.“

Antradienį vykusiame Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto posėdyje svarstytas anoniminis skundas dėl galimų pažeidimų organizuojant konkursą į Savivaldybės kontrolierės Dalios Gečienės vadovaujamą Kontrolės ir audito tarnybą. Rašte teigiama, kad konkursą laimėjusi kandidatė yra tarnyboje dirbančios vyriausiosios patarėjos Vilmos Daukšienės marti, o tai, pareiškėjo nuomone, kelia interesų konflikto ir neobjektyvaus vertinimo riziką. Nors kontrolierė tikina, jog konkursas vyko laikantis visų procedūrų ir dalyvaujant Viešojo valdymo agentūros atstovams, Kontrolės komitete ne sykį pažymėta, kad tokia situacija palieka per daug erdvės interpretacijoms ir nepadeda stiprinti pasitikėjimo institucija, kuri pati turi prižiūrėti skaidrumą Savivaldybėje.
Nepotizmo šešėlis ir abejotini kriterijai
Anoniminis raštas, kuriame užsimenama apie galimą nepotizmą, interesų konfliktą ir neobjektyvų vertinimą, pasiekė ne tik Kontrolės komitetą, bet ir Klaipėdos rajono savivaldybės vadovus. Skundas palietė itin jautrią sritį – naujo valstybės tarnautojo atranką į Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybą, kuri jau anksčiau buvo atsidūrusi po padidinamuoju stiklu dėl Valstybės kontrolės nustatytų reikšmingų trūkumų. Tačiau šį kartą kalba eina ne tik apie auditų kokybę ar darbuotojų trūkumą, bet apie tai, ar tarnyba, pati turinti prižiūrėti skaidrumą, sugeba jo laikytis savo viduje.
Iš pradžių anoniminis skundas buvo adresuotas liberalams, o Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos nario, opozicijos lyderio, liberalo Justo Ruškio įsitikinimu, tokio pobūdžio informacija privalo būti įvertinta instituciniu lygmeniu. „Anoniminis pranešimas galimai atskleidžia aplinkybes, kurios kelia rimtų klausimų dėl atrankos skaidrumo. Mano pareiga – užtikrinti, kad jos būtų patikrintos, todėl inicijavau institucinį vertinimą. Sulaukus institucijų išvadų, bus aišku, ar situacija reikalauja tolimesnių sprendimų“, – jau po Kontrolės komiteto posėdžio „Bangai“ komentavo J. Ruškys.
Anoniminio pareiškėjo, kurio raštą pavyko gauti ir „Bangos“ redakcijai, teigimu, 2025 metų spalio 27 dieną vykusi nuotolinė atranka į vyresniojo kontrolieriaus pareigas galėjo pažeisti skaidrumo ir nešališkumo principus. Pagrindinis akcentas – viena iš kandidačių esą yra Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos vyriausiosios patarėjos V. Daukšienės marti.
Tačiau tai ne vienintelis kab­liukas, užkliuvęs rašto autoriui, kuris, kaip galima spręsti iš skundo turinio, pats ne sykį išbandęs jėgas konkursuose į valstybės tarnautojo pareigas ir toliau ketinantis tai daryti, dėl to nenorintis atskleisti savo asmens duomenų. Anonimas abejoja, ar konkurso metu buvo tinkamai laikomasi nusišalinimo pareigos.
„Atrankos pradžioje komisijos pirmininkė p. Gečienė uždavė klausimą dėl galimų giminystės ryšių, ar kitaip susijusius asmenis, nurodydama, kad nariai, turintys ryšių su pretendentais, turėtų nusišalinti. Viena iš pretendenčių – p. Daukšienė – yra dabartinės Klaipėdos rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos vyriausiosios patarėjos Vilmos Daukšienės marti. Kaip nebūtų keista, ji laimėjo. Du komisijos nariai patvirtino neturintys giminystės ryšių, tačiau pati kontrolierė atsakė neaiškiai – „sakykime, kad nėra“. Mano vertinimu, toks atsakymas kelia abejonių dėl pareigos nusišalinti laikymosi ir dėl galimo interesų konflikto. Susidarė įspūdis, kad, žinant apie kandidatės artimus ryšius su tarnybos darbuotoja, vertinimas galėjo būti šališkas“, – rašte dėsto anonimas. Jis taip pat rašo, kad laimėtojos išsilavinimas ir patirtis, jo žiniomis, esą menkesni nei kitų pretendentų, o tai kelia klausimų dėl taikytų vertinimo kriterijų. Be to, pareiškėjas kritikuoja ir pačios Kontrolės ir audito tarnybos vadovybės kompetenciją, primindamas situacijas, kai kontrolierė negebėjo pristatyti veiklos „be nuolatinio teksto skaitymo iš lapo“. Skunde taip pat minimi ne konkursiniu būdu priimti darbuotojai, ilgalaikiai nedarbingumai ir neefektyvi tarnybos veikla, kas, pasak jo, formuoja bendrą nepasitikėjimo institucija foną.

Anot Savivaldybės kontrolierės D. Gečienės, jeigu ji būtų užkirtusi kelią žmogui dalyvauti konkurse į Kontrolės ir audito tarnybą vien dėl pavardės, šiandien kalbėtume apie diskriminaciją, o ne apie skaidrumą.

Kontrolierės pozicija: kliūčių nebuvo
Kadangi su šiuo raštu Kont­rolės komiteto nariai ir kiti atsakingi asmenys buvo susipažinę iš anksto, atskiros jo detalės antradienio posėdyje nebebuvo narpliojamos. Tad Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narė, Kontrolės komitetui pirmininkaujanti Loreta Urbutė iškart paprašė Savivaldybės kontrolierės pakomentuoti šią situaciją ir išsakyti, kaip pati ją vertina. D. Gečienė aiškino, kad minėtas konkursas vyko pagal visas procedūras, dalyvaujant Viešojo valdymo agentūros atstovėms. Pasak jos, apie giminystės ryšius ji informavo dar prieš konkursą, vos tik gavo pretendentų sąrašą, o agentūros specialistai patikino, kad kliūčių dalyvauti konkrečiam asmeniui nėra, nes tarp jo ir tarnyboje dirbančios kitos specialistės nėra tiesioginio pavaldumo. „Tas specialistas tiesiogiai pavaldus man, taigi jokių kliūčių jam dalyvauti konkurse nėra. Dar pasakė, kad aš neturiu teisės jaunam žmogui trukdyti siekti karjeros ir įsidarbinti. Ir atsitiko taip, kad būtent tas žmogus konkursą laimėjo“, – antradienį posėdyje aiškino D. Gečienė, priminusi, kad komisijoje dirbo trys narės, visos nepriklausomai skyrė aukščiausius balus tai pačiai kandidatei, o Viešojo valdymo agentūros įvertinimas netgi buvo dar aukštesnis nei jos pačios. Ji taip pat akcentavo, kad diskriminuoti kandidatę vien dėl pavardės būtų rizikinga ir galėtų sulaukti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos dėmesio.
Pasak D. Gečienės, naujoji darbuotoja yra darbšti, imli, jau atlieka svarbias funkcijas, kelia kvalifikaciją ir, jos manymu, turi potencialo tapti gera specialiste. „Faktas toks – jaunas žmogus dirba ir stengiasi“, – posėdyje pabrėžė kontrolierė, vis dėlto neslėpusi, jog bendrame kontekste ši situacija atrodo „keistai“.
Kas ta naujoji darbuotoja, ilgai spėlioti nereikia – tereikia atsiversti Kontrolės ir audito tarnybos darbuotojų sąrašą, kuriame aiškiai matyti, jog su ta pačia pavarde – vienintelė vyriausioji specialistė Simona Daukšienė.

Kontrolės komiteto pirmininkė L. Urbutė apie konkursą, kurį laimėjo su tarnyba susijęs asmuo: „Bendra situacija, pasakysiu asmeniškai, yra nemaloni. Tokie žingsniai pasitikėjimo nesuteikia ir palieka erdvės įvairioms interpretacijoms.“

Politizuojama tai, ko nėra
Pasisakyti apie šią situaciją buvo paprašytas ir rajono meras Bronius Markauskas, kurio Kontrolės komiteto pirmininkė L. Urbutė teiravosi, ar dėl šio įvykio buvo kreiptasi į atitinkamas tarnybas. Tačiau Savivaldybės vadovas neslėpė nuostabos, kodėl yra įtrauktas į šią istoriją. Pasak jo, apie konkursą ir jo laimėtoją jis sužinojo jau po fakto, o jokių sprendimų ar įtakos šiam procesui neturėjo.
Meras taip pat atmetė politines interpretacijas, apie kurias savo rašte dėsto anonimas, pabrėždamas, kad minėta V. Daukšienė jau seniai nepriklauso Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai, nedalyvauja rinkimuose, o bandymai ieškoti politinių sąsajų esą tėra „bandymas atrasti tai, ko nėra“.
O į Kontrolės komiteto pirmininkės klausimą, ar jis savo ruožtu kreipėsi į tam tikras tarnybas dėl šios situacijos, B. Markauskas atsakė, jei Viešojo valdymo agentūra nurodė, kad kliūčių nėra, tad sunku matyti pagrindą kreiptis į kitas institucijas. „Esu nustebęs, kad dabar dėl to turiu aiškintis“, – sakė jis.
Teisėta, bet neetiška?
Vis dėlto Kontrolės komiteto pirmininkė L. Urbutė akcentavo, kad problema slypi ne vien teisės aktuose. Pasak jos, net jei formaliai viskas atlikta pagal taisykles, tokios situacijos kenkia pasitikėjimui institucija.
„Jei aš būčiau tas žmogus, konkurse nebūčiau dalyvavusi“, – atvirai pripažino L. Urbutė, pabrėždama, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija ir kitos institucijos ne kartą yra pasisakiusios apie būtinybę vengti konkursų, kuriuose kyla nepotizmo ir kitų rizikų. Anot jos, būtent reputacinė žala ir visuomenės interpretacijos yra didžiausia šios istorijos problema.
Kontrolės komiteto pirmininkė pabrėžė, kad anoniminiame rašte pateikti ir kiti aspektai, kuriuos galima įvertinti tik atlikus išsamų tyrimą, peržiūrint konkurso medžiagą ir kitų kandidatų rezultatus. Tačiau tai jau ne Kont­rolės komiteto kompetencija.
Į diskusiją, antrindamas merui, posėdyje stojo ir Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Edgaras Kuturys, kurio žodžiais, pastarasis čia įpainiotas lygioje vietoje. Jis atkreipė dėmesį, kad skunde apskritai netiksliai formuluojama pati situacija, kalbant apie „Savivaldybės konkursą“, nes iš tiesų tai buvo atskiro juridinio asmens – Kontrolės ir audito tarnybos – organizuotas procesas. Pasak jo, meras čia niekuo dėtas, nes darbdavys formaliai yra Savivaldybės taryba.
Tuo tarpu Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narys, Kont­rolės komiteto narys Šarūnas Nenartavičius teigė anoniminiame skunde įžvelgiantis politikavimo požymių ir nematantis pagrindo manyti, kad konkurso metu buvo padaryta pažeidimų.
Vis dėlto, siekiant išvengti interpretacijų ir galimų spekuliacijų, Kontrolės komitetas bendru sutarimu nusprendė anoniminį skundą persiųsti Viešojo valdymo agentūrai, kuri ir turėtų įvertinti, ar jis pagrįstas.

Nepasitikėjimo spiralė
Tačiau visa ši istorija neiškilo tuščioje vietoje. Kontrolės ir audito tarnyba jau anksčiau buvo atsidūrusi dėmesio centre, kada buvo kritikuojama dėl Valstybės kontrolės nustatytų reikšmingų trūkumų. Tuomet kontrolierė D. Gečienė juos aiškino darbuotojų stygiumi ir per dideliu darbo krūviu, o politikai diskutavo apie papildomo etato būtinybę.
Dabar tas papildomas etatas jau yra, tačiau jo atsiradimo aplinkybės kelia naujų klausimų. Net jei konkursas buvo teisėtas, pats faktas, kad jį laimėjo su tarnyba susijęs asmuo, kuria įtarumo atmosferą ir dar labiau gilina pasitikėjimo krizę.
Galutinis atsakymas, ar buvo pažeisti teisės aktai, priklausys nuo Viešojo valdymo agentūros išvadų. Tačiau net ir palankus verdiktas vargu ar išsklaidys reputacinę žalą. Ši situacija, ko gero, puikus pavyzdys, kad viešajame sektoriuje skaidrumas – tai ne tik procedūrų laikymasis, bet ir gebėjimas iš anksto įvertinti, kaip sprendimai atrodys visuomenės akyse.
Gintarė KARMONIENĖ
„Bangos“ archyvo nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos iš interneto

Daugiau straipsnių

Skip to content