Mažumos valandoje – klausimai dėl Savivaldybei pavaldžių įstaigų ir vadovų darbo
Kaip nurodoma Vietos savivaldos įstatymo pakeitimuose, ne rečiau kaip pusmetį vieno iš savivaldybės tarybos posėdžių pabaigoje yra organizuojama savivaldybės tarybos mažumos valanda. Jos metu mažumos atstovai galėtų užduoti klausimų merui, vicemerui, administracijos direktoriui, komitetų ir komisijų pirmininkams. Opozicijos valandoje dėl nedarbingumo negalėjo dalyvauti vicemerė V. Riaukienė ir vicemeras V. Butkus, kuris tuo metu lydėjo į Gargždus atvažiavusį sveikatos apsaugos ministrą A. Dulkį, kuris domėjosi sveikatos reformos situacija.
Mažumos valanda vyko praėjusį ketvirtadienį – vasario 29 d. – po Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos posėdžio. Tarybos opozicija, kurią sudaro Liberalų sąjūdžio ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovai, pasak opozicijos lyderio Justo Ruškio, į savo neilgus klausimus tikėjosi gauti trumpus, aiškius atsakymus. Daugiausia klausimų užduota dėl Klaipėdos rajono savivaldybei pavaldžių įstaigų ir jų vadovų darbo.
Sujudimas dėl „Minijos“ progimnazijos
Viena pagrindinių opozicijos valandos diskusijų ir daugiausia klausimų sulaukusi tema – apie Gargždų „Minijos“ progimnaziją dėl galimų kaltinimų, jog joje įdarbinti fiktyvūs darbuotojai. Apie tai anksčiau rašėme ir „Bangoje“. Opozicijos lyderis, liberalas Justas Ruškys Klaipėdos rajono mero Broniaus Markausko klausė, kokia yra Savivaldybės pozicija dėl Gargždų „Minijos“ progimnazijos ir kokie darbai numatyti artimiausiu metu. Meras B. Markauskas kalbėjo, kad imtasi veiksmų tarnybiniam patikrinimui pradėti, sudaryta darbo grupė. Bus laukiama darbo grupės išvadų, po kurių bus galima priimti sprendimą.
Pasak Tarybos nario, liberalo Juliaus Pozingio, Antikorupcijos komisija taip pat buvo pavedusi atlikti minėtos ugdymo įstaigos ūkinį, finansinį auditą. Meras paaiškino, kad po darbo grupės išvadų bus priimtas sprendimas ir dėl audito atlikimo progimnazijoje. „Laukiu iš darbo grupės pasiūlymo ir matymo, kokias pirmiausia reikėtų sritis tikrinti. Kai bus išvados, kai galėsime konkrečiai pasakyti, kokių dokumentų ir kokias sritis reikėtų tikrinti, apsispręsime dėl to: ar visapusišką auditą atlikti, ar konkrečiose srityse, kurios kelia daugiausia abejonių“, – tikino meras.
Tarybos narys, konservatorius Martynas Martišauskas taip pat klausė ir dėl kreipimosi į finansinius nusikaltimus tiriančias įstaigas. „Yra toks gandas, kad šitame skandale kalbama apie „neskanią“ finansinę dalį, kada dėl šio skandalo finansų dalies ketinate kreiptis į išorines institucijas. Aš nekaltinu, bet viešas interesas yra tiesiog žinoti situaciją išsamiai ir išskaidrinti tuos gandus“, – klausimą merui uždavė M. Martišauskas.
B. Markauskas paaiškino, kad, kreipiantis į tokias institucijas, reikia įvardinti konkrečias priežastis ir konkrečius galimus pažeidimus. „Kaip ir sakote, yra gandai, tai mes gandais vadovaudamiesi negalime kreiptis. Padarysime viską, kad išsiaiškintume. Situacija tikrai nėra vienareikšmiška, jau ir dabar galima pasakyti. Bet kreiptis į teisėsaugos institucijas reikia turėti pakankamai rimtą pagrindą“, – atsakė meras.
Ar reikia tiek techninio personalo?
Opozicijos valandoje Tarybos narys M. Martišauskas palietė ir kitą su švietimu susijusią temą. Pasak jo, iškilo klausimas, kodėl mokykloje tiek daug „kitų“ darbuotojų etatų? M. Martišauskas pateikė keletą pavyzdžių, kad Gargždų „Minijos“ progimnazijoje yra 38 darbuotojai, o pedagogų yra 71,68 etato. Iš Savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus pateiktų dokumentų M. Martišauskas taip pat įvardijo, kad Kretingalės pagrindinėje mokykloje yra 38 darbuotojų etatai, pedagogų yra 20, Vėžaičių pagrindinėje mokykloje – 46 darbuotojai, pedagogų – 24 etatai. Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijoje – 50 darbuotojų, o pedagogų – 34. „Tai po naujųjų metų vadovai gauna iš esmės neribotas galias. Kaip ketiname kontroliuoti ir žinoti, ar teisingai tie etatai naudojami ir paskiriami?“ – klausimą kėlė Tarybos narys.
Kaip patikino B. Markauskas, Taryba turėjo teisę ir galimybę kontroliuoti, kiek etatų yra skiriama ugdymo įstaigai. „Dabar įstaigos vadovas spręs dėl etatų, bet patvirtinome potvarkį, kad vis dėlto nebus absoliučios galimybės vadovui. Vadovas turės derintis su kuruojančio skyriaus vadovu ir su manimi dėl etatų. Nebus absoliučios teisės“, – teigė meras.
Mero atsakymą papildė ir Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Algirdas Petravičius, opozicijos valandoje kalbėjęs, kad nė vienas įstaigos vadovas naujų etatų įsivesti neturėjo galimybės, nes pagal patvirtintus etatų normatyvus įstaigoms buvo skiriamas finansavimas 2023 ir 2024 metams. „Kiekviena įstaiga yra specifinė, turime pradėti vertinti, kiek jie turi ugdytinių, kokio amžiaus yra ugdytiniai, kiek yra skyrių ir panašiai. Pradedant nuo mokyklinių autobusų, viena mokykla turi 1, kita – 4. Įstaigų valomas plotas taip pat yra toks, koks yra, visą mokyklą reikia išvalyti. Virėjų skaičius irgi priklauso nuo mokinių skaičiaus ir darželyje virėjų yra daugiau, nes maitinimai per dieną yra 4“, – išsamiau paaiškino skyriaus vedėjas.
Siūlė atlikti tarnybinį patikrinimą
Kaip ir praėjusioje, taip ir šioje mažumos valandoje iškeltas klausimas dėl Jono Lankučio viešosios bibliotekos konkurso direktoriaus pareigoms, mat šį planuota skelbti vasario mėnesį. Tarybos narė liberalė Audronė Balnionienė mero teiravosi, kada gi bus paskelbtas konkursas, mat vis dar gaunama laiškų dėl nepatenkintų bibliotekos darbuotojų.
Meras Tarybos narei atsakė, kad buvo aiškinamasi, kiek bibliotekos filialuose yra nepatenkintų darbuotojų, jų, pasirodo, yra nedaug. „Konkursas tikrai bus skelbiamas, tikrai nėra taip, kad yra laukiama, kol atsiras galimybė paskirti į pareigas. Noriu sudaryti galimybę dalyvauti ir dabartinei l. e. p. direktorei Aurelijai Butkutei-Norkevičienei. Man atrodo, gegužės mėnesį planuoja konkursą skelbti“, – teigė B. Markauskas.
Priminsime, jog sausio viduryje vykusiame Kontrolės komitete buvo aiškinamasi situacija dėl gauto skundo apie J. Lankučio viešojoje bibliotekoje rengtą renginį. Kontrolės komitetas siūlė atlikti vidaus auditą dėl bibliotekoje vykusio renginio. Tarybos narė, liberalų sąjūdžio frakcijos narė Loreta Urbutė diskusijoje dėl bibliotekos klausė, ar l. e. p. direktorė susitvarko su iškilusia nepatenkintų darbuotojų situacija: „Mano nuomone, per kontrolės komiteto posėdį ir kiek teko bendrauti su darbuotojais, kuriems pradėti tarnybiniai patikrinimai, yra nesuvaldoma situacija ir ji dar yra aštrinama, tai tikrai siūlyčiau pagalvoti, ar tikrai vadybiniai gebėjimai ateity nepakiš kojos?“
Meras pasiūlė tartis dėl konkurso į bibliotekos vadovo pareigas darbo grupės sudarymo, kad būtų objektyvus būsimo vadovo vertinimas. L. Urbutė klausė ir dėl tarnybinio patikrinimo, tačiau, negavusi atsakymo, dar kartą klausė mero ir siūlė atlikti tarnybinį patikrinimą, išsklaidyti abejones dėl vykusio renginio bibliotekoje. Meras Tarybos narę informavo, kad pagrindo pradėti tyrimą nėra, mat įtarimai bibliotekoje kilo dėl gruodį vykusio bibliotekos renginio, o ne, pavyzdžiui, dėl lėšų švaistymo. „Ar tas įvykis reikalauja atlikti tarnybinį patikrinimą? Jei būtų lėšų švaistymas įtariamas, taip. Jei mes pradėsime kiekvieną kartą tarnybinius patikrinimus su gausiom pajėgom, tai laiko ir kaštų sąnaudos ar bus adekvačios?“ – retoriškai klausė meras.
Abejonės dėl įdarbinimo
Mažumos valandoje taip pat paliestas ir žiniasklaidoje nuskambėjęs klausimas dėl Klaipėdos rajono etninės kultūros centre įdarbintos Tarybos narės, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos partijos frakcijos narės Loretos Piaulokaitės-Motuzienės. Tarybos narys M. Martišauskas klausė, ar tikrai yra vykdoma įstaigų korupcijos prevencijos kontrolė, ir ar kitos įstaigos turi šias tvarkas ir jomis vadovaujasi, nes, kaip citavo jis, „visose savivaldybės įstaigose ir įmonėse yra nustatytas viešos ir skaidrios priėmimo į konkursines pareigas <…> procedūros bei parinkti tinkami teisės aktai.“
Teisės ir personalo skyriaus vedėjas Vaidotas Jasas komentavo, kad Vyriausybės nutarimu yra patvirtintas priėmimo į kultūros įstaigų vadovus ir darbuotojus konkursinis pareigų sąrašas. „Vyriausybės nutarimu ir būtina vadovautis. Įstaigos vadovui tikrai nėra pareiga nusistatyti dar papildomai kažką tai, kur be Vyriausybės nutarime nustatytų pareigybių jis turėtų skelbti konkursą“, – paaiškino V. Jasas. Klaipėdos rajono etninės kultūros centre pareigos, į kurias buvo priimta minėta politikė, nėra konkursinės. Etninės kultūros centro vadovas pokalbyje su meru patikino, kad įdarbinimas vyko pagal galiojančius įstatus, tad meras B. Markauskas jaučiasi ramus ir neabejoja vadovo atsakymu. „Aš, kaip meras, šioje vietoje ramus, nes neprašiau, nedariau įtakos, net nekalbėjau su įstaigos vadovu dėl priėmimo į darbą“, – sakė meras.
Tarybos narė A. Balnionienė mažumos valandoje taip pat mero klausė dėl Gargždų ligoninėje įdarbintų 2 darbuotojų. Pasak liberalės, vienas darbuotojas yra iš esamos mero komandos, kitas – iš buvusios. „Dabar sklando gandai, kad dar 2 darbuotojai galimai atsiras ligoninėje. Ar čia vadinamosios darbo biržos plėtra, ar puikiai dirbusi ankstesnėje darbovietėje dabartinė įstaigos vadovė tiek smarkiai nesusitvarko, kad jai reikalinga nuleisti iš jūsų komandos desantą situacijai tobulinti ar gelbėti? Kadangi, akivaizdu, tuštėja jūsų komanda Savivaldybėje, ar čia mes vėl tikėkimės naujų kompetentingų veidų atsiradimo?“ – klausė A. Balnionienė.
Meras teigė, kad nesidžiaugia, jei iš jo komandos kas nors išeina, tačiau tai nėra susiję su sąmokslo teorijomis, o su pačių žmonių apsisprendimu. Pasak jo, buvęs patarėjas Artūras Bogdanovas į Gargždų ligoninės administraciją išėjo siekdamas naujų iššūkių. O Aurelija Jansonienė jau beveik metai nebedirba Savivaldybėje, jos sprendimas yra asmeninis. „Jokių gandų negaliu pagrįsti… Gal aš per griežtas savo komandai?“ – retoriškai mąstė meras ir papildė, kad dėl naujų patarėjų dar nėra jokių sprendimų ir pakvietimų.
Opozicijos valandoje taip pat iškelti klausimai dėl VšĮ „Gargždų sportas“ krepšinio komandos bankroto, Savivaldybės lėšų susigrąžinimo, kurios sumokėtos sporto klubui, dėl daugiafunkcio centro efektyvinimo, Vėžaičių seniūnijos seniūno dalyvavimo mitinge ne atostogų metu.
Gabrielė ČIUNKAITĖ
„Bangos“ archyvo nuotr.
