Melioracijos sistemų priežiūrai – daugiau lėšų

Šiemet šalies Vyriausybė sausinimo sistemų remontui skyrė žymiai daugiau pinigų nei pernai. Investicijoms į melio­racijos sistemas Klaipėdos rajone atseikėta

1 mln. 17 tūkst. litų – beveik ketvirtadaliu daugiau nei praėjusiais metais. Šiemet pirmą kartą valstybė leido 10 proc. lėšų panaudoti gyvenviečių sausinimo darbams.

Klaipėdos rajone – 72 812 hektarų nusausintos žemės, iš kurios drenažu – 64 440 ha. Pasak rajono Savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vyriausiojo specialisto Petro Žąsyčio, požeminiams darbams Žemės ūkio ministerija nustačiusi garantinį laikotarpį – 10 metų. Tačiau nusausinta žemė eksploatuojama kelis kartus ilgiau. Paskutinieji melioracijos darbai atlikti 1995 m. nedideliuose ūkininkų žemės plotuose. Rajone yra net prieškariu įrengto drenažo. „Per pastarąjį dvidešimtmetį nebuvo rūpinamasi melioracijos sistemomis – trūko pinigų“, – apgailestavo P. Žąsytis. Beje, 18 metų iki Nepriklausomybės atkūrimo jis dirbo tuomečiame respublikiniame Vandens ūkio projektavimo instituto Šilutės skyriuje projektuotoju ir projektavo melioracijos objektus Klaipėdos rajone, vykdė autorinę priežiūrą. Dabar tenka rūpintis gedimų tose melioracinėse sistemose tvarkymu.

Šiais metais gautos lėšos melioracijos darbams rajono žemėje jau paskirstytos. Didžiausia dalis – 463 tūkst. Lt – polderinėms sistemoms eksploatuoti. Rajone įrengti Brukšvų, Drevernos, Dituvos, Jokšų, Baukštės ir Stragnų polderiai 6 500 ha plote bei 7 siurblinės.

P. Žąsytis akcentavo, kad avariniam gedimui šalinti laukuose skirta apie 150 tūkst. litų. „Kartais užtenka atlikti drenažo remontą apsemtoje vietoje ir visa sistema susitvarko. Juk pasitaiko, kad apžėlusios drenažo žiotys ar panašiai“, – kalbėjo specialistas, pridūręs, jog remontuojami tik tie drenažo rinktuvai, kurių skersmuo – 125 milimetrai bei didesni, o mažesni – ūkininko rūpestis.

Pasak P. Žąsyčio, pernai išpildyti 38 gyventojų prašymai dėl avarinių gedimų.

Šiemet grioviams tvarkyti skirta 292 tūkst. Lt: iškirsti krūmams, išvalyti grioviuose sąnašoms, sutvarkyti drenažo žiotims, suremontuoti pralaidoms. P. Žąsyčio teigimu, planuojama suremontuoti apie 10 kilometrų melioracijos griovių iš rajone esančių 1 280 km. Bus tvarkoma Priekulės seniūnijoje, Stragnų kadastrinėje vietovėje, Griaudės upelis ir jo grioviai – 6 km. „Tolupio“ bendrijos sodininkai skundžiasi, kad dėl tvinstančio Tolupio upelio apsemiami jų sodų sklypai. Taigi bus tvarkomas vienas kilometras griovio, o Venckų kaime – 1,8 km. Be to, skirta lėšų Endriejavo seniūnijoje Klėties upelio ir griovio K-2 remonto projektui – 5,9 km.

Pasak P. Žąsyčio, sutvarkius griovius šiose vietovėse, pagerės Šalpėnų, Šukaičių, Ežaičių, Girininkų, Pažvelsio, Meiskių, Liepaičių bei kituose kaimuose ūkininkaujančiųjų žemės kokybė.

Jis akcentavo, jog melioracijos darbams atlikti bus skelbiami viešieji konkursai.

Šiais metais pirmą kartą avariniam remontui gyvenvietėse galima išleisti iki 10 proc. melio­racijos sistemų priežiūrai skirtų lėšų. „Tam tikslui panaudosime 100 tūkst. litų. Turime skundų iš Daukšaičių, Brožių, Endriejavo, Dauparų, kad čia apsemtos gyvenvietės, taip pat Mazūriškių, Trušelių kaimai“, – sakė P. Žąsytis, pridūręs, kad šiemet melioracijos sistemų priežiūrai skirta daugiau lėšų, tačiau jų vis tiek nepakanka.