Mėsinių viščiukų augintojas mato perspektyvą: sveiko maisto visada reikės
Vienintelis Klaipėdos rajone mėsinius viščiukus auginantis Vytautas Gliožeris savo ūkio plėsti neketina, bet neabejoja, kad kokybiškos, natūraliais pašarais užaugintos mėsos sveika mityba besirūpinantys žmonės ieškos ir ateityje. Jaunasis ūkininkas nesigaili savo pasirinkimo, nors dirbti tenka daug, o pramogoms laiko mažai. „Esu pats sau viršininkas. Tiek, kiek uždirbu, mano poreikiams užtenka“, – šypsojosi ūkininkas.
Ūkininkauti grįžo į tėviškę
Gribžinių kaime du Vytautai Gliožeriai puoselėja šeimos ūkį: vyresnysis augina kiaules, o sūnus – mėsinius viščiukus, jie vienas kitam padeda. Jokia paslaptis, kad prie žemės darbų tėvas jaunąjį Vytautą pratino nuo mažens. „Aš jau 7 metų sėdėjau traktoriuje šalia, kai šis ardavo lauką“, – šypsojosi jaunasis ūkininkas. „Aš sūnų vaikystėje mokiau, kaip įkalti vinį, ūgtelėjęs man padėjo tvarto statyboje, vėliau ūkyje“, – pastebėjo vyresnysis Vytautas, sukūręs šeimos ūkį.
Taigi jaunajam Vytautui, sulaukus 25 metų, nebuvo sunku apsispręsti įregistruoti savo ūkį. „Aš dirbau uostamiesčio autoservise, gavęs atostogų darbymečiu padėdavau tėvui, kuris augino kiaules. Tačiau prasidėjus krizei nebeliko darbo ir atlygio. Jis pasiūlė man dirbti kartu ir aš sutikau“, – atskleidė V. Gliožeris.
Emigruoti jo netraukė – pasisvečiavęs pas vyresnėlį brolį Londone suprato, jog didmiesčio šurmulys nepatinka – labiau vertino ramybę. „Esu gyvenęs Klaipėdoje, Gargžduose, bet geriausiai jaučiuosi kaime“, – prisipažino jaunasis ūkininkas.
Užaugęs Gribžinių kaime, šalia tėvų sodybos ir pats pasistatė erdvų namą.
Lemtinga gimtadienio dovana
Jaunojo ūkininko ūkį V. Gliožeris įregistravo prieš 13 metų, įsikurti gavo europinę paramą. Iš pradžių jis augino javus. Mintis apie paukštininkystę aplankė, kai tėvas gimtadienio proga padovanojo 50 viščiukų. „Mūsų šeima visada užsiaugindavo paukščių savo poreikiams, ir man šis darbas nebuvo naujiena, – kalbėjo Vytautas. – Užauginau, pardavęs gavau pinigų, ir pagalvojau, kodėl neauginti vištų, juolab kad žiemą, baigus darbus laukuose, nėra ką veikti.“ Kiaules auginantis V. Gliožeris perleido sūnui dalį tvarto, kur įkurdino mėsinius viščiukus.
Mišraus ūkio savininkas Vytautas 11 metų puoselėja paukštininkystės ūkį. Iš pradžių laikė ir dedeklių, o dabar deklaruoja tik kelis šimtus mėsinių vištų. „Iš pradžių trūko žinių, bet nebuvo ko paklausti – reikėjo pačiam išsiaiškinti per įvairias patirtis ir per nuostolius. Visko pasitaikė – būdavo, kad nieko nebenori, bet pailsi ir vėl dirbi, – neslėpė ūkininkas, vienintelis rajone mėsinių vištų augintojas. – Spaudžia didžiuliai veterinariniai reikalavimai, daug rankinio darbo – rankomis daliju lesalą, tik girdymas automatizuotas. Darbą pradedu 5 val. ryte, laisvalaikio mažai. Na, kitiems ūkininkams dar sunkiau, bet tai – mūsų pasirinkimas.“
Prieš 6 metus V. Gliožeris įsirengė skerdyklą, atitinkančią veterinarinius reikalavimus. Ji kainavo nepigiai – už tuos pinigus tada butą Gargžduose galėjo nusipirkti. Tačiau paukštininkystės ūkyje tai būtinas objektas. Ir tai lėmė, kad konkurse „Metų ūkis 2017“ jaunasis V. Gliožeris tapo nugalėtoju.
Skiriasi skonis ir kvapas
Gribžiniškio ūkyje mėsiniai viščiukai užauga per 70 dienų, o didžiuosiuose paukštininkystės ūkiuose – per 45 dienas. Šiuose užauginta vištiena nuo naminės skiriasi skoniu, kvapu, raumenų tvirtumu.
V. Gliožerio auginamoms vištoms tvarte daug erdvės, tinkama ventiliacija. Jis lesina savo ūkyje užaugintais pašarais, nevartoja medikamentų. „Ilgiau auginamoms vištoms – didesnės sąnaudos, todėl jų mėsa brangesnė nei intensyviai paukštynuose užauginta, – kalbėjo ūkininkas. – Pirkėjams siūlau iki 3 kg užaugintus broilerius. Pastaraisiais metais vištienos kaina šoktelėjo iki 5,5 eurų už kilogramą.“
V. Gliožeris realizuoja šviežią atvėsintą vištieną, kurios galima nusipirkti Gargždų turguje, kioske „Užauginta Lietuvoje“, Klaipėdos turguose, Palangoje. Savaitgalį prie „Akropolio“ įsikūrusiame Ūkininkų turgelyje jis vienintelis pardavinėja savo užaugintų broilerių skerdieną. „Perka įvairaus amžiaus pirkėjai, bet daugiausia vidutinio. Tai žmonės, kuriems rūpi sveika mityba“, – pastebėjo ūkininkas. Jie suranda kelią ir į V. Gliožerio ūkį Gribžiniuose, bet jis siūlo savaitgaliais dažniau apsilankyti Ūkininkų turgelyje. Pirkėjai keičiasi, atsiranda naujų, yra nuolatinių, nes, paragavus naminės vištienos, nebesinori valgyti pramoniniuose paukštynuose užaugintos. Beje, daugiausia vištienos nuperkama prieš Kalėdas, o prieš Naujuosius mažiau, perkama ir prieš Velykas.
V. Gliožeris planuoja dalyvauti tiesioginėje maisto tiekimo grandinėje – kokybišką vištieną tiekti vaikų ugdymo įstaigoms, dalyvaujančioms sveiko maisto programoje.
Virginija LAPIENĖ
