„Minijos“ repertuarą formuoja žiūrovų lankomumas
Kino teatro „Minija“ administratorius J. Mikutis ir vadybininkė-renginių koordinatorė D. Jurevičiūtė džiaugiasi, kad artimiausiu metu lankytojai bilietus galės įsigyti elektroniniu būdu.
Gargždų kino teatro „Minija“ lankytojams įdomu, kas formuoja repertuarą, pagal kokius kriterijus atrenkami filmai ir kodėl dauguma orientuoti į jaunimą. Į šiuos klausimus atsakymų ieškojo „Banga“.
Tarpusavyje pasitaria ir nusprendžia
Gargždų kino teatro „Minija“ administratorius Jonas Mikutis ir vadybininkė-renginių koordinatorė Deimantė Jurevičiūtė informavo, kad yra sudarytos sutartys su filmų platinimo kompanijomis „Acme Film“, „Forum Cinemas“, „Theatrical Film Distribution“, „Garsų pasaulio įrašai“, „Prioro pramogos“, „Incognito Films“. Taip pat yra vienkartinių sutarčių su keliomis mažesnėmis studijomis ar pačiais filmų kūrėjais.
„Matome, kokį filmų tinklelį visiems metams yra numačiusios platinimo kompanijos. Pagal jį ir renkamės, ką galėtume pasiūlyti gargždiškiams ir miesto svečiams“, – aiškino pašnekovai. Tad kas pasirodys Gargždų kino teatro didžiajame ekrane, nulemia Deimantė ir Jonas. „Tarpusavyje pasitariame ir nusprendžiame. Gargždų kultūros centro direktorė labiau tvarko ūkinius, finansinius reikalus, tad jai iš anksto planuojamo Gargždų repertuaro nepateikiame. Tačiau, žinoma, jei prireikia, paklausiame nuomonės iš šalies“, – teigė pašnekovai. Jie pridūrė, kad sulaukia ir kinomanų laiškų, kuriuose jie išsako savo nuomonę, kokį filmą norėtų pamatyti. „Sekame informaciją ir internete – taip lengviau nuspėti filmo lankomumą“, – įsitikinusi vadybininkė-renginių koordinatorė D. Jurevičiūtė.
Su „Meistru ir Tatjana“ nerizikavo
Tiek „Bangos“ redakcija, tiek kino teatras „Minija“ sulaukė gargždiškių laiškų, kuriuose klausiama, kodėl nerodomas visoje Lietuvoje daug dėmesio sulaukęs režisierės Giedrės Žičkytės filmas „Meistras ir Tatjana“. „Viena iš priežasčių – tai dokumentinis filmas. Ir anksčiau buvome rodę dokumentinių filmų, pavyzdžiui, „Žemės druska“, tačiau jie pritraukė tik labai nedidelę dalį žiūrovų, šįkart tokio pobūdžio filmo atsisakėme“, – sprendimą paaiškino D. Jurevičiūtė.
Filmas „Meistras ir Tatjana“ iš tiesų buvo labai dažnai aptarinėjamas visuomenės informavimo priemonėse, tačiau statistika, anot D. Jurevičiūtės, apie populiarumą byloja ką kitą: „Klaipėda rodė šį filmą ir po savaitės nutraukė seansus, nes nebuvo žiūrovų.“ Ji akcentavo, kad gargždiškiai ir kiti aplinkinių vietovių gyventojai, norėję pamatyti G. Žičkytės režisuotą filmą, neturėtų labai nusiminti, mat dar bus proga. Jau įvyko derybos dėl tarptautinio moterų filmų festivalio „Chercer la femme“, kuris gruodžio mėnesį neaplenks ir Gargždų. Tikrai bus parodytas bent vienas „Meistro ir Tatjanos“ seansas.
Vyresnieji nepaveja subtitrų
„Eitume į Gargždų kino teatrą „Minija“, tačiau vyresnio amžiaus žmonėms filmų mažai, net Lietuvos kino kūrėjo Algimanto Puipos darbas – „Edeno sodas“ – buvo rodomas taip trumpai, kad nespėjome pamatyti“, – skundžiasi vardo nenorėjusi viešinti „Bangos“ skaitytoja.
Kino teatro „Minija“ darbuotojai informavo, kad „Edeno sodo“ seansai vyko 2 savaites. Ateidavo ir po 80, ir po 40 žiūrovų – įvairiai. „Mes turime tik vieną salę, nesame didmiestis, todėl atsižvelgiame į lankytojų skaičių. 2 savaitės yra optimalus filmo rodymo laikas“, – teigė D. Jurevičiūtė ir J. Mikutis. Anot jų, jei lietuvių filmus rodytų tik vieną savaitę, tai išties būtų kalti, tačiau dažniausiai jiems kaip tik skiria daugiau laiko. Pavyzdžiui, greitai rodys „Kunigo naudą velniai gaudo“, taip pat „Tarp mūsų, berniukų“ net po 3 savaites.
Pašnekovai darkart akcentavo, kad repertuarą formuoja pagal filmų platintojų tinklelį: „Kas siūloma, iš to ir renkamės. Vyresnio amžiaus žmonėms koją kiša subtitrai. Senjorai neretai tiesiog nespėja skaityti, kartais po seansų patys pasiskundžia, kad jų akiniai per silpni ir pan. Jie sako, mes vieną kartą turėtume skaityti subtitrus, o kitą kartą – žiūrėti.“
