Nauja sukčių niša – suklastotas portalas esveikata.lt
Apie įvairias iš svetimo darbo ir sukauptų pinigų praturtėti norinčių sukčių apgaules ir pinkles, į kurias patekus liekama tuščiomis banko sąskaitomis ar kišenėmis, esame girdėję, ko gero, visi. Žinomi ir dažniausi sukčiavimo metodai, kuriuos pastaruoju metu papildė dar vienas – nauja sukčių niša tapo netikros, suklastotos elektroninės sveikatos paslaugų sistemos. Kaip sukčiai jose sukasi, „Bangai“ pasakojo Klaipėdos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja Asta ZBARAUSKIENĖ.
Sukčiai nesnaudžia
Kiekvienas, ko gero, esame girdėję ar skaitę, jog vieni sukčiai apsimeta policijos pareigūnais ar banko darbuotojais, kiti – geros valios piliečiais, suskubusiais padėti į nelaimę patekusiam tavo artimajam, treti sukčiauja kurdami netikras elektronines parduotuves. Yra ir kitaip veikiančių apgavikų, iš žmonių išviliojančių ne tik mažas, bet ir itin solidžias pinigų sumas.
Su šia paplitusia problema, nuo kurios kenčia ne tik senjorai, bet ir jauni žmonės, bandoma aktyviai kovoti. Antai policija nuolat praneša apie įvairius sukčiavimo atvejus ir įspėja gyventojus būti budrius – nepasitikėti nepažįstamųjų skambučiais, kurių metu pranešama apie įvairias nelaimes ir prašoma pinigų, neatidarinėti įtartinų nuorodų, nesakyti savo prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenų ir panašiai. Nors informacijos sukčiavimo tema išties nemažai, vis tiek atsiranda gyventojų, kurie pasimauna ant sukčių kabliuko.
Bet tai ne tik dėl žmonių naivumo ir patiklumo – sukčiai tobulina savo apgavysčių schemas ir kuria vis naujus sukčiavimo metodus, nusitaikydami vis į kitas nišas. Naujausia sukčių apgaudinėjimo erdvė – suklastotos elektroninės sveikatos paslaugų sistemos.
Netikros sistemos
Kaip sakė pareigūnė A. Zbarauskienė, sukčiavimo atvejai, susiję su elektroninėmis sveikatos paslaugų sistemomis, pradėti registruoti tik šiais metais. Iki sausio 24 dienos prie netikro esveikata.lt portalo prisijungė penki Klaipėdos rajono gyventojai, kurie prarado beveik 3 500 eurų.
„Kadangi netikros svetainės atrodo labai panašiai, kopijuojamas tikros svetainės dizainas – spalvos, tekstas, logotipai, nuotraukos, – kalbėjo tyrėja, prieš atidarant svetainę, gyventojus raginusi atkreipti dėmesį ir patikrinti svetainės adresą. – Ženklas, kad esate netikroje svetainėje, yra iššokantys langai, kuriuose prašoma suvesti jūsų prisijungimo duomenis. Suvedus duomenis, sukčiai iš jūsų sąskaitos pasisavina nemenkas pinigų sumas.“
Anot A. Zbarauskienės, iš mūsų rajono nukentėjusių gyventojų didžiausia pasisavinta suma siekė 900 eurų. Kitais atvejais gyventojai prarado po 700–800 eurų.
„Nuo apgaulės apsaugo pastabumas, todėl neskubėkite vesti savo duomenų, atidžiai įvertinkite svetainę, jokiu būdu nespauskite gautų nuorodų“, – patarė pareigūnė, akcentavusi, jog bylų tyrimai dėl tokių sukčiavimų yra sudėtingi. Nustatyti nusikalstamas veikas įvykdžiusius asmenis esą yra itin sunku.
Svarbiausia – budrumas
Apie naujausią sukčių būdą pasipinigauti įspėja ir Sveikatos apsaugos ministerija, skatinanti gyventojus išlikti budrius ir atkreipti dėmesį į duomenų saugumą internete. Vis pasitaikant pranešimų, kad vartotojai jungiasi prie netikrų, suklastotų elektroninių sveikatos paslaugų svetainių, ministerija kviečia visada išlikti budrius atidarant elektroninių laiškų ar SMS pranešimuose esančias nuorodas. Taip pat primena, kad, norint prisijungti prie esveikata.lt svetainės ir identifikuoti savo tapatybę elektroninėje erdvėje, visuomet reikia įsitikinti, kad tai daroma oficialioje svetainėje: https://www.esveikata.lt/.
Rekomenduojama visą esveikata.lt adresą suvesti patiems, nesinaudojant paieškos sistema. Taip esą bus užtikrinta tiesioginė prieiga prie svetainės ir sumažinta rizika patekti į piktavalių sukurtą svetainę.
Atsidariusiame lange būtina atkreipti dėmesį į svetainės adresą – ar nėra taškų, brūkšnelių, papildomų raidžių, kitų simbolių ar netikslumų, įsitikinkite, kad adreso galūnė yra lietuviška (esveikata.lt). Taip pat visada reikia atidžiai peržiūrėti elektroninės bankininkystės kodais tvirtinamus mokėjimus ir kitus veiksmus. Kilus mažiausiam įtarimui, rekomenduojama neatlikti prašomų veiksmų ir dar kartą įsitikinti svetainės tikrumu.
Gintarė KARMONIENĖ
„Bangos“ archyvo nuotr.
