NBA krepšininku svajojęs tapti sėkmingai ūkininkauja Venckuose

Autorės nuotr.: ūkininkų R. ir T. Balčėnų sodybos puošmena – alpakos, džiaugsmo teikiančios visai šeimai.

Maloni staigmena praėjusio rudens pabaigoje laukė modernaus augalininkystės ūkio šeimininkų Rasmos ir Tomo Balčėnų: tradiciniame „Metų ūkio 2022“ konkurse pripažinta pirmoji vieta. „Netikėtas, malonus įvertinimas, – džiaugėsi jie. – Sėkmė lydi kryptingai dirbant, domintis inovacijomis, taikant naujausias technologijas.“


Drąsiai taiko naujoves
Tomas laukė švenčių negalvodamas apie sniegu užklotus savo pasėlius. „Ilgas ruduo buvo, sėkla gražiai sudygo, įsišaknijo, o koks derlius bus, paaiškės rugpjūtį“, – šypsojosi ūkininkas iš Venckų, Priekulės seniūnijos. Po žiemos patalais snaudė žieminiai kviečiai ir rapsai, šiek tiek žieminių miežių, kuriuos pabandė dėl sėjomainos. Iš viso pasėta 500 ha.
Geri praėjusieji metai Rasmos ir Tomo Balčėnų šeimai. Pasak jų, trąšų buvo iš anksto nusipirkę, derlius užderėjo, grūdų kainos tenkino. Investavę į techniką, laukė jos atvežant.
„Gera gyventi Lietuvoje“, – ištarė ūkininkas. Tik prisipažino, jog ateitis neaiški – glumina dabartinė žemės ūkio politika. Tačiau Tomas pasirengęs priimti palankiausią sprendimą ir ūkininkauti.
Balčėnai 8 metus puoselėja augalininkystės ūkį. Moderniai ūkininkauja – nebijo inovacijų, naujų technologijų. „Esame jauni, bet jaunųjų ūkininkų statuso nebeturime, nes šis yra tik 5 metus nuo ūkio įkūrimo“, – kalbėjo Rasma.
Balčėnai nuo pat ūkininkavimo pradžios turi stiprų užnugarį: Rasmos tėvai seniai puoselėja šeimos ūkį. Jie ir paskatino žentą su dukra ūkininkauti. Tomas nesigaili pasirinkęs šią veiklą – ūkininkavimas tapo gyvenimo būdu. Jis studijavo statybos inžineriją, bet žemės ūkis nebuvo svetimas. „Mano tėtis, mechanizatorius, mane veždavosi į laukus. Man tai labai patiko, – prisipažino iš Drevernos kilęs T. Balčėnas. – Ketvirtoje klasėje rašinėlyje rašiau, kad noriu būti NBA krepšininku arba mechanizatoriumi. Viena svajonė išsipildė – vairuoju traktorių.“ T. Balčėnas, krepšinio mėgėjas, anksčiau dalyvaudavęs rajono krepšinio varžybose, dabar palaiko, remia sporto entuziastus Drevernoje, Priekulėje ir Venckuose. Jis ypač džiaugėsi, kad šiame kaime pagaliau sutvarkyta krepšinio aikštelė – kad tik sportuojančiųjų netrūktų.


Sutaupytas euras – uždirbtas euras
„Susiradome žemės – pradėjome nuo 15 hektarų. Iš pradžių padėjo uošvis savo technika, trąšomis, – ūkininkavimo pradžią prisiminė T. Balčėnas. – Mūsų ūkis kasmet plėtėsi – dabar valdome 800 ha, dalis nuosavos žemės.“
Įkūręs jį, ūkininkas iš karto įstojo į Žemės ūkio universitetą studijuoti agronomiją. „Atvažiuoja konsultantas, o tu nesupranti, apie ką jis šneka – reikėjo žinių, kad susikalbėtum, išmanytum“, – kalbėjo ūkininkas.
Reikėjo išmokti, kaip daryti, skaičiuoti, planuoti, kokią techniką ir technologijas rinktis. T. Balčėnas, studijų pradžioje susipažinęs su minimaliu žemės dirbimu – nearimine technologija, pradėjo ją taikyti savo ūkyje. „Pirmaisiais metais visi gąsdino, kad bankrutuosime, o vėliau šie skeptikai ir patys nustojo plūgą naudoti, – šypsojosi Tomas. – Iš pradžių bandžiau sėklą iš karto į dirvą berti, bet reikėjo žemę pripratinti prie šios technologijos.“ Tada išbandė juostinę sėją, įsigijo modernią sėjamąją mašiną, įsigijo galingesnį traktorių. „Naujovės taupo laiką, kurą, padargus, kurių reikia mažiau. Sutaupytas euras – uždirbtas euras, – dėstė T. Balčėnas. – Daug naujovių reikėtų pritaikyti, pavyzdžiui, tręšti kintama norma. Tai ypač aktualu dabar, kai trąšos tokios brangios: tręši ten, kur reikia. Tačiau reikia pinigų įsigyti specialiai technikai, kuri yra brangi.“
Technikos bazė pakankama, yra sandėliai, tačiau trūksta grūdų džiovyklos, jų apdorojimo įrangos, bet tai didelės investicijos. „Gal pavyks parengti projektą ir gauti paramą, bet ateitis grūdų augintojams daug vilčių neteikia – paramą daugiausia gauna gyvulių augintojai, – kalbėjo T. Balčėnas, Lietuvos ūkininkų sąjungos, Grūdų augintojų asociacijos, Žemės ūkio tarybos narys. – Neaišku, kokias sąlygas padiktuos naujoji žemės ūkio politika – žaliasis kursas, eko-schemos. Reikės atsėti nemažai pievų – galėtum tai padaryti, bet kiek čia darbo lėšų įdėta. Gaila, kad neatsižvelgta į ūkininkų nuomonę, visi socialiniai part­neriai nustumti į šoną – priimta kvailų, nesuderintų sprendimų. Dabar Žemės ūkio ministerijos atstovai važinėja po savivaldybes ir prašo spręsti, nes priimta perteklinių dalykų.“


Darbas, tapęs pomėgiu
Ankstesniame „Metų ūkio“ konkurse R. ir T. Balčėnams buvo pripažinta trečioji vieta, o praėjusį rudenį jie tapo laureatai. „Malonu, kai įvertina – tai mums buvo staigmena, – sakė ūkininkai. – Kiekvienas darbas, verslas sunkus – mes mylime tai, ką darome.“ Beje, T. Balčėnas – ne tik šeimos ūkio vadovas, jis dirba agronomu konsultantu – lankosi ūkiuose, kalbasi su ūkininkais. Rasma – Žemės ūkio tarnybos konsultantė – ne tik šeimos ūkio buhalterė.
Tomui skaudu, kai šaipomasi: saulė šviečia – ūkininkui blogai, lyja – vėl blogai. „Betgi reikia suprasti, jog per daug kaitinant saulei gali prarasti tūkstančius eurų, o be perstojo pliaupiant lietui gali nebaigti nukulti javų ir prarasti grūdų derlių. Manau, kad ir tie šnekoriai mano vietoje kalbėtų tą patį, – dėstė ūkininkas. – Technologijos tobulėja – gali prognozuoti pažangą, tačiau orų niekas negali prognozuoti.“
Rasma pastebėjo, kad jos vyrui labai patinka žemės ūkis. „Kelionėse po užsienio šalis jis negali atsipalaiduoti – domisi, kaip ten dirbama žemė“, – šypsodamasi atskleidė pašnekovė. Pernai Balčėnai lankėsi Maltoje, Anglijoje, Lenkijoje, Italijoje, o Naujuosius metus sutiko Jungtiniuose Emyratuose.
„Ūkininkas visada galvoja apie savo darbą – ir atsigulęs į lovą, – šyptelėjo Tomas. – Tik žiemą laisvesnis, bet mūsų ūkis didelis, tai rūpesčių netrūksta.“ Šeimos ūkyje dirba ir du samdomi darbuotojai.
Atrodo, kad į žemės ūkį linkusi ūkininkų vyresnėlė dukra Ula: ketvirtokė lanko žirgyną ir treniruojasi. Kas rytą išvykdama į mokyklą atsisveikina su savo mylimomis alpakomis, jas išdresavusi taip, kad glaustosi prie kiekvieno žmogaus. Ula mėgsta su tėčiu traktoriuje važiuoti į laukus, kur jis dirba, – kupina įspūdžių namo sugrįžta. Jaunėlė Ilzė, darželinukė, tuo domisi mažiau.
„Praėjusieji metai mūsų šeimai buvo laimingi“, – šypsojosi „Metų ūkio 2022“ konkurso laureatai Balčėnai.


Virginija LAPIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių