Nelaimingi atsitikimai pasiglemžia per pusšimtį rajono gyventojų
Lietuva vis dar pirmauja Europos Sąjungoje dėl išorinių priežasčių (ne ligos sukeltų) mirčių. Ypač nuo sužalojimų ir traumų neapsaugoti vaikai. Nuo išorinių mirties priežasčių jų per metus pražūva daugiau negu nuo visų ligų kartu sudėjus. Daugiausia vaikai žūva transporto avarijose, susižaloja namuose, nuskęsta, apsinuodija ir kitaip mirtinai susižaloja. Pasak sveikatos specialistų, Lietuvoje būtų galima kasmet išgelbėti apie 200 vaikų gyvybių, jei pavyktų pašalinti išorinių traumų priežastis.
Trečioje vietoje
Apie šalia nutikusius nelaimingus atsitikimus mes girdime beveik kasdien: kažkas patyrė traumą, pateko į eismo įvykį, nukrito ar susižalojo… Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro vadovė Neringa Tarvydienė teigė, kad mirtys dėl išorinių priežasčių (ne ligos sukeltų) Klaipėdos rajone, kaip ir šalyje, yra trečioje vietoje. Kasmet šios mirtys sudaro apie 10 proc. visų Klaipėdos rajono gyventojų mirčių. Kitaip tariant, kasmet dėl įvairių nelaimingų atsitikimų miršta apie 60 Klaipėdos rajono gyventojų. Praėjusiais metais Klaipėdos rajone net 20 žmonių iš gyvenimo pasitraukė savo noru, 3 žmonės mirtinai sušalo, 4 paskendo, 6 tapo eismo įvykių aukomis. „Galime tik pasidžiaugti, kad pernai nebuvo nė vieno vaiko mirties atvejo. Be to, mažėja asmenų, kurie tapo neįgalūs dėl nelaimingų atsitikimų. 2007 m. tokių atvejų buvo 32, o 2011 m. – jau tik 12. Taip pat džiugina, kad dėl nelaimingų atsitikimų neįgalūs netapo vaikai“, – kalbėjo N. Tarvydienė.
Daugiausia traumų patiria vaikai
Visuomenės sveikatos biuro vadovė akcentavo, jog būtent vaikai pirmauja nelaimingų atsitikimų statistikoje. Sužalojimai yra pagrindinė 1–14 metų amžiaus vaikų mirties priežastis Europos Sąjungoje. „Nors mirtinų atvejų Klaipėdos rajone nėra daug, tačiau asmenų, kuriems užregistruota trauma ar kiti išorinių priežasčių padariniai, skaičius per paskutinius kelerius metus išaugo. 2009 m. užfiksuoti 82,8 atvejai 1000 gyventojų, 2011 m. – 101,1 atvejis, o 2012 m. – 103,6 atvejai.
Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro vadovė Neringa Tarvydienė akcentavo, kad įvykus nelaimingam atsitikimui, traumai labai svarbu mokėti įvertinti nukentėjusiojo būklę ir suteikti pirmąją pagalbą, kol bus suteikta kvalifikuota medicinos pagalba. Visuomenės sveikatos biuras kviečia bendruomenes, aktyvias šeimas burtis į grupes ir registruotis pirmosios pagalbos mokymams, kurių metu mokoma pirmosios pagalbos teikimo pagrindų (teoriškai ir praktiškai). Registruotis ar pasiteirauti galima telefonu (8 46) 453 754, el. paštu info@visuomenessveikata.lt
Daugiausia sužalojimų patyrė vaikai“, – pasakojo pašnekovė.
Remiantis moksliniais tyrimais, daugiausia vaikų susižaloja namų aplinkoje. Per metus Europos Sąjungoje namuose traumas patiria 10 mln. vaikų. Lietuva, Latvija, Estija pirmauja ES pagal vaikų 0–14 m. amžiaus patiriamas traumas namuose. Sužalojimai namuose – tai sužalojimai, įvykę pačiuose namuose ar kieme. Dauguma sunkių sužalojimų yra nudegimai ir kritimai. „Skirtingose būsto patalpose vaikų tyko įvairūs pavojai, kurių daugumai užkirsti kelią galima pritaikius atitinkamas saugos priemones, laikantis tam tikrų saugaus elgesio rekomendacijų. Labai svarbu, kad tėvai visada įvertintų vieno ar kito veiksmo galimą įtaką vaiko saugumui, pavyzdžiui, prieš padedant puodelį su karštu gėrimu reikėtų įvertinti, ar vaikas jo nepasieks“, – būti atsargiems tėvams patarė N. Tarvydienė.
Pavojingiausi – sporto salė ir koridorius
Nors 80 procentų visų traumų įvyksta namuose, nemažai jų pasitaiko ir ugdymo įstaigose, kur vaikai praleidžia daug laiko. Visuomenės sveikatos biuro vadovė skaičiavo, jog Klaipėdos rajono ugdymo įstaigose 2011–2012 m. įvyko 291 trauma, 2012–2013 mokslo metais – 201, o šiais mokslo metais 56 traumos. „Dažniausiai traumos įvyksta mokyklos sporto salėje, nes čia vaikai, nors ir prižiūrimi mokytojo, būna patys judriausi. Mokyklų sporto salėse įvyko 29 proc. visų traumų. Kita pavojinga vieta – koridorius, kur registruojama apie 27 proc. visų traumų“, – pastebėjo sveikatos priežiūros specialistė. N. Tarvydienė sakė, kad siekiant išvengti traumų ugdymo įstaigų koridoriuose rekomenduojama, kad pertraukų metu juose budėtų suaugusieji. Taip pat svarbu, kad koridoriuose būtų sukurta saugi aplinka: grindų danga nebūtų slidi, patalpos būtų apšviestos ir pan. Vaikai turėtų būti mokomi pagarbos vienas kitam.
Trūksta pirmosios pagalbos žinių
Pašnekovė pastebėjo, kad dažnai įvykus traumai ugdymo įstaigoje tiek mokiniai, tiek mokytojai sutrinka, nežino, kaip suteikti pirmąją pagalbą, kam turi pranešti apie įvykį, kas turėtų kviesti greitąją medicinos pagalbą. Norėdami šias informacijos spragas užpildyti ir siekdami mažinti vaikų traumų skaičių mokyklose, Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistai šį rudenį vykusiame rajono mokyklų vadovų pasitarime pateikė rekomendacijas, kaip laiku ir tinkamai suteikti pirmąją pagalbą. „Mokyklų vadovams akcentavome, jog labai svarbu kasmet su mokytojais aptarti traumatizmo situaciją mokykloje ir numatyti priemones, traumų išvengti. Mokyklos bendruomenė nuolat turėtų būti informuojama apie tai, kaip tinkamai reaguoti nelaimingo atsitikimo, smurto atveju mokykloje, kaip įvertinti nukentėjusiojo būklę, laiku informuoti atsakingus asmenis, mokėti suteikti pirmąją pagalbą“, – akcentavo N. Tarvydienė.
- Klaipėdos rajone mirtys dėl išorinių priežasčių (ne ligos sukeltų) sudaro apie
10 proc. visų rajono gyventojų mirčių. Kasmet dėl įvairių nelaimingų atsitikimų
miršta apie 60 Klaipėdos rajono gyventojų. Praėjusiais metais Klaipėdos rajone net 20 žmonių iš gyvenimo pasitraukė savo noru, 3 žmonės mirtinai sušalo, 4 paskendo, 6 tapo eismo įvykių aukomis.
