Neleiskime smurtui nugalėti: Klaipėdos rajono savivaldybė ir Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras telkia pajėgas prevencijai

Smurtas artimoje aplinkoje yra uždara, skaudi ir, deja, vis dar pernelyg dažna socialinė problema, griaunanti ne tik šeimų gyvenimus, bet ir visos bendruomenės gerovę. Tačiau vis daugiau institucijų sutelkia dėmesį į šios problemos prevenciją. Ypatingą atsakomybę šioje srityje demonstruoja Klaipėdos rajono savivaldybė, o veiksmingą pagalbą teikia Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras, šiuo metu Klaipėdos rajone įgyvendinantis svarbų projektą „Seksualinis smurtas: atpažinimas, pagalba ir prevencija“. Koks jo tikslas, „Bangai“ pasakojo įstaigos vadovė Jurgita CINSKIENĖ ir teisininkė Snieguolė BENIKIENĖ, akcentavusios, kaip svarbu kuo anksčiau atpažinti bet kokią smurto formą ir kreiptis pagalbos bei koks vaidmuo čia tenka prevencijai.
Kodėl reikia veikti dabar?
Anot J. Cinskienės, smurto prevencija yra kritiškai svarbi ne tik dėl to, kad padeda išvengti smurtinių veiksmų ir jų pasekmių, bet ir dėl to, kad prisideda prie visuomenės požiūrio formavimo bei skatina pripažinti, jog smurtas – ne privati šeimos drama, o nusikaltimas, reikalaujantis bendrų pastangų. Svarbu suvokti, kad smurtas artimoje aplinkoje apima ne tik fizinius veiksmus.
Pašnekovių teigimu, jis gali būti įvairaus pobūdžio – fizinis, pasireiškiantis tiesioginiu kūno sužalojimu, fiziniu skausmu, psichologinis, kai auka nuolat žeminama, kritikuojama, bauginama, patiria emocinę prievartą, ekonominis, kai smurtaujantis asmuo imasi finansinės kontrolės, draudžia dirbti, savarankiškai disponuoti pinigais, bei seksualinis, kada verčiama lytiškai santykiauti ar atlikti kitus lytinio pobūdžio veiksmus be sutikimo.
„Seksualinis smurtas vis dar išlieka dideliu tabu visuomenėje. Dėl gėdos, baimės ir aukos kaltinimo apie jį kalbama sunkiausiai, o nukentėjusieji dažnai bijo kreiptis pagalbos. Prevencinė veikla, kalbėjimas apie sutikimo svarbą ir paramą padeda laužyti šiuos stereotipus“, – teigia teisininkė S. Benikienė, pasidžiaugusi Klaipėdos rajone įgyvendinamu projektu „Seksualinis smurtas: atpažinimas, pagalba ir prevencija“.
Tai 2 pamokų trukmės mokymai dešimčiai skirtingų Klaipėdos rajono mokyklų klasių.
Pirmoje mokymų dalyje kalbama apie tai, kas yra seksualinis smurtas, kaip jį atpažinti, kas yra sutikimas ir kur kreiptis pagalbos. Antroje – jaunuoliai dirba komandomis su specialiai sukurtomis pasakomis, kurios atskleidžia realias situacijas. Analizuodami jas, jie mokosi įvardinti, suprasti ir diskutuoti apie ribas bei pagarbą. S. Benikienė teigia pastebinti, jog nemaža dalis jaunuolių neatpažįsta elementarių smurto apraiškų arba laiko jas norma.
Tad šiuo projektu, kurį finansuoja Klaipėdos rajono savivaldybė, siekiama sustiprinti smurto prevenciją Klaipėdos rajone, teikti tikslinę pagalbą ir edukuoti jaunimą apie smurto atpažinimo, kreipimosi pagalbos ir tinkamos reakcijos svarbą.
Brandos rodiklis – atsakingas požiūris
Klaipėdos rajono savivaldybė išties yra viena iš tų, kuri itin atsakingai žiūri į smurto artimoje aplinkoje prevenciją ir pagalbą aukoms. Rajone veikia speciali Smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisija, kuri koordinuoja institucijų veiksmus, inicijuoja prevencines programas ir užtikrina, kad pagalbos sistema būtų veiksminga ir prieinama kiekvienam nukentėjusiam asmeniui. Anot Klaipėdos rajono savivaldybės vicemero Vytauto Butkaus, kuris yra šios komisijos pirmininkas, komisija jungia įvairių sričių specialistus – socialinius darbuotojus, švietimo, sveikatos, policijos, probacijos bei nevyriausybinių organizacijų atstovus. Ši platforma leidžia matyti visumą ir veikti koordinuotai, o svarbiausia – užtikrinti, kad pagalba nukentėjusiam asmeniui būtų prieinama ir veiksminga.
„Smurto artimoje aplinkoje prevencija – tai ne tik socialinių paslaugų ar teisinių priemonių klausimas. Tai visos bendruomenės brandos rodiklis. Mūsų, kaip Savivaldybės, pareiga yra ne tik reaguoti į smurto atvejus, bet ir nuosekliai kurti saugią aplinką, kurioje žmogus jaučiasi išgirstas ir turi, kur kreiptis pagalbos. Tačiau mums labai svarbu dirbti ir su pačia prevencija – kad žmonės atpažintų smurto artimoje aplinkoje formas ir gebėtų iš jų „išeiti“. Dažna specialistų įvardijama problema ta, kad asmenys net neatpažįsta, jog prieš juos naudojamas, pavyzdžiui, psichologinis smurtas arba dėl socialinių įgūdžių stokos fizinį smurtą laiko norma“, – apie Savivaldybės vaidmenį, kovojant su smurto problema, sako V. Butkus.
Jo teigimu, bendradarbiavimas su Kretingos moterų informacijos ir mokymo centro specialistais, šiuo metu įgyvendinančiais projektą ir Klaipėdos rajone, – puikus pavyzdys, kaip Savivaldybė gali stiprinti prevenciją pasitelkdama partnerystes. „Tokie projektai padeda formuoti visuomenės požiūrį, didina gyventojų sąmoningumą, o mano asmenine nuomone, svarbiausia – moko atpažinti smurtą ir kreiptis pagalbos. Džiaugiuosi, kad minėto centro teisininkė Snieguolė Benikienė yra labai aktyvi ir įsitraukusi į šią veiklą, užduoda gerą toną mūsų komisijai ir, drąsiai galiu pasakyti, veda mus į priekį“, – teigia Smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisijos pirmininkas.
Kokia pagalba siūloma?
Tiesa, Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras Specializuotos kompleksinės pagalbos centro funkcijas atlieka ne tik Kretingos ir Klaipėdos rajonuose, pagalba teikiama ir Skuodo bei Šilutės rajonuose. Kaip aiškina J. Cinskienė, Specializuotos kompleksinės pagalbos centras, gavęs pranešimą iš policijos, Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar švietimo įstaigos apie smurtą artimoje aplinkoje patyrusį ar jo pavojų patiriantį asmenį, nedelsdamas susisiekia ir pasiūlo nemokamą ir konfidencialią konsultanto, psichologo ir teisininko pagalbą.
Žinoma, smurtą artimoje aplinkoje patyręs ar jo pavojų patiriantis asmuo pagalbos gali kreiptis ir asmeniškai, be kitų institucijų įsikišimo. Svarbu žinoti, kad visos specialistų konsultacijos yra konfidencialios ir nemokamos, o pagalba teikiama tiek nuotolinėmis priemonėmis, tiek ir susitikus.
Tad, pasak Kretingos moterų informacijos ir mokymo centro atstovių, tereikia nebijoti ir išdrįsti kreiptis, suvokiant esminį dalyką – smurtas nėra aukos kaltė ir jokia jo forma nėra toleruotina. „Jūs nesate vieni, – į smurtą patiriančius asmenis kreipiasi teisininkė S. Benikienė. – Drąsa ištarti „ne“ smurtui yra pirmas žingsnis į saugų ir orų gyvenimą. Jūsų saugumas yra mūsų visų atsakomybė.“
Gintarė KARMONIENĖ
Autorės ir „Bangos“
archyvo nuotr.