Nemokamą reklamos viliotinį keičia baudos

Valstybiniu lygiu sustiprinus išorinės reklamos kontrolę, ne išimtis yra ir Klaipėdos rajonas. Jau porą metų Klaipėdos rajono savivaldybė, pildydama savo biudžetą, aktyviau stebi viešumoje pasirodančius reklaminius stendus. Tačiau valstybės kišenę pildyti tenka ir smulkių paslaugų teikėjams, kurie anksčiau nė neįtarė besireklamuojantys, – kirpėjams, siuvėjams, batsiuviams ir kitiems, iškaba papuošusiems bent langą.

Netenkina įkainiai ir biurokratija

Praėjusiais metais smulkiojo verslo paslaugas Gargždų mieste pradėjusi teikti moteris nė negalvojo, kad nusižengs reikalavimams, jei ant nuosavo namo durų pasikabins A4 formato lapelį su informacija apie teikiamą paslaugą ir telefono numeriu. Paaiškėjo, kad už tokį lapelį per metus ji turi mokėti 100 Lt. „Vis dar manau, kad tai yra nuoroda, klientui paaiškinanti, per kur ir kur įeiti. Jei ant jos būtų surašyti paslaugų įkainiai, tai galėtų būti reklama. Juokinga situacija – dirbi nuosavame name, moki už žemę, susikuri sau darbo vietą ir dar kažkam moki papildomai“, – stebėjosi ji.

Apie tai, kad kurią nors dieną gali pasibelsti kontrolieriai, gargždiškei pasufleravo jos paslaugomis besinaudojanti Savivaldybės darbuotoja. „Tačiau vien tam, kad gautum leidimą, turi užtrukti kone dvi savaites. Reikia namo registro išrašų, savininkų leidimų, pabraižyto reklamos projekto ir kt. Kai kurių dokumentų tektų važiuoti į Klaipėdą. Biurokratija kaip reikiant“, – įsitikinusi moteris.

Kita ilgametės Gargždų įmonės atstovė teigė: „Už reklamines iškabas mokama visoje Lietuvoje, todėl tai nėra kažkokia negirdėta naujiena. Tačiau Gargžduose, palyginti su Klaipėda, įkainių skirtumas didžiulis. Uostamiestyje už firmos iškabą prašoma 100 Lt penkeriems metams. O Klaipėdos rajone mes už savo dydžio iškabą turime mokėti 250 Lt per metus. Tuo klausimu bendravau su keliomis reklamos agentūromis. Bendra išvada tokia, kad Klaipėdos rajono savivaldybė nėra suinteresuota turėti reklamos arba nesiekia, kad ji būtų skaidri“, – įsitikinusi moteris. Įmonė kol kas iškabą legalizavo metams ir viliasi pasikeisiančios tvarkos.

Legalumo prašo 13 metų

Lietuvoje išorinės reklamos įrengimo tipinės taisyklės ministro įsakymu buvo patvirtintos dar 2000 metais. Nuo tada visose šalies savivaldybėse reglamentuota gauti vietos savivaldybės leidimą bet kokiai išorinei reklamai įrengti. Legalizuoti viešumoje styrančių stendų ir iškabų tuomet verslininkai neskubėjo ir susilaukė naujo nutarimo – už tokią reklamą dar ir susimokėti. Klaipėdos rajone rinkliava už leidimą išorinei reklamai įrengti renkama nuo 2009 m. Tačiau daug metų išorinės reklamos legalizavimas buvo priskirtas seniūnijoms, kurios išduodavo besikreipiantiesiems leidimus, tačiau nelegalių iškabų kontrole neužsiėmė.

Tokia kontrolė Klaipėdos rajone pradėta vykdyti įsteigus administracijos Viešosios tvarkos skyrių – 2011-ųjų pabaigoje. O leidimų išorinei reklamai įrengti išdavimo funkciją rajone nuo praėjusių metų rugsėjo iš seniūnijų perėmė Administracijos Leidimų ir sąvadų skyrius.

Moka ir oro balionai

Dabar Klaipėdos rajone galiojančią išorinės reklamos įrengimo tvarką ir rinkliavos dydžius Savivaldybės taryba patvirtino 2011 m. Joje numatyta, kad rinkliavos dydis kiek­vienam mokėtojui nustatomas pagal reklamos užimamą plotą ir kabėjimo laikotarpį. Gargždų ir Priekulės miestuose 1 m² reklamos ploto kainuoja 30 Lt, kitose vietovėse – 15 Lt už 1 m². Tačiau miesto teritorijoje metinė rinkliava negali būti mažesnė nei 100 Lt, kitur – nei 50 Lt. Tai minimalūs įkainiai, net jei reklamos plotas mažesnis.

Rajono Savivaldybės administracijos Leidimų ir sąvadų skyriaus vedėja Daiva Dilytė informavo, kad leidimą galima išsiimti ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Anot Savivaldybės atstovės, išorine reklama laikoma ta reklama, kurios įvairios specialios (stendai, skydai, stulpai, vitrinos, iškabos ir pan.) ir pritaikytos (pastatų sienos, stogai, laikinieji statiniai, transporto priemonės, oro balionai ir pan.) pateikimo priemonės yra ne patalpose. Vadinasi, susimokėti reikia ir iškabą turinčiai įmonei, ir į miestą atvykusiam bei plakatą ant stulpo pakabinusiam cirkui. Tačiau kol kas nesvarstyta, ar rinkliavą reikėtų taikyti ir reklamine informacija išmargintiems įmonių automobiliams.

Rinkliavos lengvata taikoma neįgaliesiems, turintiems 50 proc. nedarbingumą, ir pensininkams. Jiems rinkliava sumažinama per pusę. Surinktos lėšos grįžta į Savivaldybės biudžetą. Todėl rinkliava netaikoma Savivaldybės įstaigoms bei įmonėms.

Reaguoja po baudų

Administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Edgaras Kuturys „Bangai“ aiškino, jog pagal naująjį pernai rugpjūtį įsigaliojusį  Reklamos įstatymą už nelegalią išorinę reklamą fiziniams asmenims gresia 500–1000 Lt bauda, juridiniams – net 1000–10 000 Lt bauda. Tačiau sumokėjus iškart, minimali bauda mažinama per pusę. Dėl pasikeitusio įstatymo pernai ir Klaipėdos rajone buvo pakoreguotos išorinės reklamos įrengimo taisyklės.

Anot E. Kuturio, per metus skyriaus inspektoriai nubaudžia vidutiniškai 80 asmenų ar įmonių, tvirtinusių nelegalią reklamą. Inspektorių akiratin pakliūva ir mieste kabančios iškabos, ir laukuose prie automagistralės, kitose viešose vietose įbesti didžiuliai stendai. Net kažkieno viešas noras parduoti žemę. „Reklaminius stendus ir iškabas tikriname turėdami laiko. Tam Savivaldybė yra sukūrusi duomenų bazę, į kurią pasižiūrėję matome, kas ir kuriam laikui yra išsiėmęs leidimą. Nors informaciją apie būtinybę gauti leidimą ir sumokėti už reklamą skelbėme Savivaldybės tinklalapyje, spaudoje, tai nebuvo labai veiksminga. Užėjus į daugumą įstaigų ar parduotuvių, savininkai būna nustebę, lyg iš mėnulio nukritę“, – teigė skyriaus vedėjas.

Viešosios tvarkos skyriaus inspektoriai pernai Klaipėdos rajone išnešiojo ir 300–400 informacinių skrajučių apie išorinės reklamos taisykles, iškabų legalizavimą. Tačiau po to į skyrių kreipėsi vos 20–30 subjektų.


  • 2012 m. į Klaipėdos rajono savivaldybės biudžetą surinkta 13 353,97 Lt už leidimus išorinei reklamai įrengti. 2013 m. – 32 723,65 Lt.
  • Daugiausia leidimų išduota ir rinkliavos surinkta iš paslaugų teikėjų Sendvario ir Gargždų seniūnijose. Gargžduose 2012 m. – 5 691,30 Lt, 2013 m. iki rugpjūčio 1 d. – 8 273,30 Lt. Sendvaryje 2012 m. surinkta 2 089,92 Lt, 2013 m. iki rugpjūčio 1 d. – 13 951,05 Lt. Endriejavo ir Judrėnų, Veiviržėnų seniūnijos per praėjusius dvejus metus neišdavė nė vieno išorinės reklamos leidimo.
  • Klaipėdos rajone galiojanti rinkliava už išorinę reklamą kai kuriais atvejais išties brangesnė nei kaimyniniame uostamiestyje. Čia už leidimą įrengti iškabą mokama 100 Lt visam laikotarpiui, kuriam suderinta reklama (bet ne ilgiau kaip 5 m.).
  • Už leidimą įrengti kitokią išorinę reklamą (ne iškabą) nuo šių metų liepos 1 d. klaipėdiškiams teks mokėti 300 Lt. Tačiau uostamiestyje išorinės reklamos įkainiai skiriasi pagal reglamentavimo zonas mieste. O leidimas reklamai kintamo vaizdo ekranuose atsieina 600 Lt už 1 m² per metus. Trumpalaikė reklama atsieina 2 Lt vienai dienai.
  • Jūros šventės, valstybinių sukakčių ar istorinėse šventėse reklama gali atsieiti iki 1000 Lt.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių